Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutarimo G. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato viešosios policijos Centro policijos nuovados pareigūnas 2006 m. kovo 15 d. G. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2006 m. kovo 5 d. 16.45 val. D. V. įmonės parduotuvėje ,,Miniva 2“, esančioje Basanavičiaus g. 70, Šiauliuose, pardavė nepilnametei G. J. alaus ,,Pilsneris“ 2,3 l talpos butelį už 5,59 Lt. Tuo G. B. pažeidė 2004 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 618 patvirtintų ,,Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių“ 9.2 punktą. G. B. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 164 straipsnio 3 dalį.

II.

III.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas, apeliacine tvarka apskųstas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Administracinę nuobaudą apeliantei Šiaulių miesto apylinkės teismas paskyrė, nurodydamas, jog G. B. kaltė nustatyta pirkimo – pardavimo čekiu, liudytojų G. J. , R. S. , A. N. (O.), K. J. , R. P. , V. R. , T. M. , S. R. parodymais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad teismo nutarime išvardintų įrodymų nepakanka padaryti neabejotinai išvadai, jog 2,3 l talpos alaus ,,Pilsneris“ butelį apeliantė G. B. pardavė nepilnametei G. J. .

ATPK 257 straipsnio nuostatos įpareigoja bylą nagrinėjantį teismą įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Byloje esant tiek kaltinančių, tiek teisinančių įrodymų, teismas nutarime privalo aiškiai nurodyti motyvus, dėl kurių jis vienus įrodymus laiko patikimais ir jais remiasi, o kitus atmeta. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas visiškai nevertino liudytojos A. L. parodymų, o nutarime apeliantės kaltę grindė prieštaringais G. J. , R. S. ir A. N. (O.) parodymais.

Apeliantė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad ji butelį alaus pardavė ne G. J. , o R. S. . Kaip matyti iš bylos duomenų, tarp apeliantės ir G. J. bei jos motinos R. S. ne kartą yra kilę konfliktai, įvykio dieną į parduotuvę R. S. atvyko neblaivi, jai nustatytas net 4 promilių girtumas (b. l. 12), tad šių asmenų parodymais besąlygiškai tikėti ir jais grįsti apeliantės kaltę negalima. Tokią išvadą Vyriausiasis administracinis teismas padarė ir 2006 m. rugsėjo 29 d. nutartyje. Be to, G. J. ir R. S. taip pat pripažino, kad G. J. atnešus butelį alaus prie kasos ir paduodant už jį pinigus, šalia stovėjo jos motina R. S. . Liudytojos A. N. (O.), kuri yra R. S. draugė, parodymai apie atvykimo į parduotuvę aplinkybes ir tai, kur stovėjo ji pati ir R. S. , kai, jos teigimu, G. J. paėmė nuo lentynos ir atnešė prie kasos butelį alaus, skiriasi. Kasos čekis tik patvirtina, kad tuo laiku buvo parduotas butelis alaus ,,Pilsneris“ už 5,59 Lt, tačiau jis neįrodo, kad alų apeliantė pardavė nepilnametei. Policijos pareigūnai R. P. , V. R. , T. M. , S. R. patys įvykio nematė, apie jį sužinojo tik iš pardavėją apskundusių asmenų. Liudytoja K. J. teisme parodė, kad jai įėjus į parduotuvę, ten vyko incidentas: ,,pirko alų moteriškė, priekyje stovėjo jaunesnė, ji pirko“. Taigi, šios liudytojos parodymai teismo posėdžio protokole nėra užfiksuoti visiškai aiškiai, tačiau ji patvirtino, kad ,,prie pardavėjos stovėjo motina, o dukra stovėjo priekyje motinos; alų nuo prekystalio ėmė panelė, o iš panelės ėmė motina butelį“ (b. l. 64). Liudytoja A. L. , dirbanti parduotuvėje kartu su apeliante, nurodė, kad prie kasos atsistojo mama (R. S. ) su dukra, kasininkei alaus butelį padėjo mama, ji padavė ir pinigus. Kilus triukšmui pardavėja išbėgo iš kasos, tuomet ji pati nuplėšė čekį ir padėjo ant prekystalio. Motina stovėjo nepilnametei dukrai už nugaros (b. l. 67).

Remiantis tokiais prieštaringais parodymais negalima daryti abejonių nekeliančios išvados, kad apeliantė padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą veiką. Byloje nėra materialių įrodymų, paneigiančių apeliantės tvirtinimą, kad butelį alaus ji pardavė R. S. , o ne G. J. . Visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo yra praėję daugiau nei vieneri metai, galimybės nustatyti byloje tiesą yra apsunkintos, nes surinkti papildomų įrodymų ar pašalinti esančius prieštaravimus praėjus daug laiko nuo proceso pradžios yra problema. Tai pirmosios insatncijos teismui nepavyko padaryti po Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria byla jau buvo grąžinta teismui nagrinėti iš naujo. Dėl nurodytų priežasčių administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

G. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 29 d. nutarimą panaikinti, bylą nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.