Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2962-1034/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-22
Bylos Nr.
1-2962-1034/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39332-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
M. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2962-1034/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39332-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Vaidai Mikalonienei,dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,kaltinamajam M. S. (nuotoliniu būdu),jo gynėjui advokatui R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, 2017 m. balandžio 13 d. kartu su pastarąja atvyko į automobilių nuomos įmonę „Elite Rent A Car SRL“, esančią Albricci g. 9, Milane, Italijos Respublikoje, kur asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, pateikusi žinomai netikrą K. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. B. vardu, bei pasirašiusi K. B. vardu išgalvotu parašu nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 13 d. 18.00 val. iki 2017 m. balandžio 22 d. 18.00 val. kartu su ja išsinuomojo 50000 Eur vertės automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai Italijos Respublikos), iš anksto žinodami, kad automobilio negrąžins ir juo iš automobilių nuomos įmonės išvažiavo, po ko tęsiant nusikalstamą veiką, asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, šį automobilį parvairavo į Lietuvą ir automobiliu disponavo iki 2017 m. balandžio 18 d. 18.30 val. kol prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), su automobiliu buvo sulaikyta policijos pareigūnų, tokiu būdu, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, savo ir kito asmens naudai įgijo didelės – 50 000 Eur vertės svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Be to, M. S. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule savo ir kito asmens naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, 2017 m. balandžio 14 d. kartu su pastarąja atvyko į automobilių nuomos įmonę „Avis Budget Group“, esančią Nicos žydrosios pakrantės oro uoste, adresu Nica cedex 3 06281, Prancūzijos Respublikoje, kur asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, pateikusi žinomai netikrą K. B. vardu išduotą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. B. vardu, bei pasirašiusi K. B. vardu išgalvotu parašu nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiui nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 22 d. 21.00 val. kartu su ja išsinuomojo 28478 Eur vertės automobilį ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai Prancūzijos Respublikos), iš anksto žinodami, kad automobilio negrąžins ir juo iš automobilių nuomos įmonės išvažiavo, po ko tęsiant nusikalstamą veiką, jis šį automobilį parvairavo į Lietuvą ir automobiliu disponavo iki 2017 m. balandžio 19 d. 15.30 val. kol 49 km kelio A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, su automobiliu buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiu būdu, jis, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, savo ir kito asmens naudai įgijo didelės – 28 478 Eur vertės svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo nuvažiavęs į automobilių nuomos punktą, yra padėjęs abu automobilius parvairuoti į Lietuvą. Jam paskambino, pasakė, kad yra darbas, kad reikia parvairuot automobilius, kad jie nebus grąžinami suvokė, jis jų nepardavinėjo, jo darbas buvo tik parvaryti. Kas būtų su jais daroma Lietuvoje nežino, viską tvarkė S.. Matė, kad automobilis išnuomotas B. vardu, tą sutartį matė Vokietijoje, kai sugedo automobilis, bet jis iš karto suvokė, kad jis nebus išsinuomotas S. vardu. R. G. žino iš pasakojimų, jo asmeniškai nepažįsta, jis kažkaip susijęs su tais automobiliais, bet tai iš S. žodžių. Jis asmeniškai su juo nesitarė, jo paprašė parvaryt automobilį ir jis parvarė. Buvo žadėtas už tai kažkoks atlygis, tiksliai koks nebuvo aišku. Iš pradžių turėjo automobilį parvaryt į Latviją, po to į Lietuvą. Po sulaikymo bendravo su S., tikslaus atlygio ji neminėjo, ar 500 Eur už abu, ar už kiekvieną po 500 Eur. Bet dingo tie žmonės, kurie norėjo tų automobilių, jie dingo, kai Vokietijoje sugedo automobilis. Sugedę buvo abu automobiliai, nes jis į dyzelinius automobilius pripylė benzino. Abu automobiliai buvo sugedę Vokietijoje, vienam sutaisyti S. turėjo pinigų, sutaisė, su juo grįžo į Lietuvą. Jis pasiėmė pinigų ir važiavau kito parvaryt. Blogai vertina savo elgesį, jam reikėjo pinigų, negalvojo, kad čia bus tokia didelė bėda, gailisi dėl savo poelgio. Jis važiavo su savo dokumentais. Jis to paso su jo nuotrauka nėra matęs, jis į tokius reikalus nesivelia. Jam tepasakė, kad reiks parvaryt automobilį, jis ir parvarė. Ji ėjo viena į nuomos punktus, jis galvojo, kad ji ten jokiu dokumentu nesinaudojo, nes ji jam sakė, kad viskas sutarta, reikia tik paimti. Jis gali tik nuspėti, kad ji pasinaudojo Karolinos dokumentu. Kai sustabdė policija jis pateikė savo dokumentą, Žydrūnė irgi savo. Jis suprato, kad nuomos punkte jau turėjo būti sutarta su darbuotojais dėl nuomos, o jiems reikia paimti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. S. 2017 m. balandžio 20 d. parodė, kad atsisako pasakoti automobilių nuomos aplinkybes ir smulkias detales užsienyje, taip pat apie Ž. S. veiksmus. Ž. S. jo mergina, su ja draugauja apie metus. Tiksliai šiuo metu neatsimena, tačiau jam atrodo kad kažkur 2017 m. balandžio 12 ar 13 dienomis jis Italijoje Milano mieste išsinuomojo automobilį „BMW X5“. Automobilį jis išsinuomojo turėdamas tikslą jį parduoti. Po keleto dienų, Prancūzijoje jis išsinuomojo automobilį „A. R.“, taip pat norėdamas parduoti, tačiau to padaryti nepavyko, nes jis ir Ž. S. buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Smulkių detalių apie automobilio nuomą jis nekomentuos, atsisako apie tai duoti parodymus. Į Lietuvą itališku automobiliu „BMW X5“ jis atvyko 2017 m. balandžio 17 d. vakare vienas. Automobilį paliko Naujoje Vilnioje, (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė šioje vietoje, nes tai yra netoli jo namų. Automobilio raktus jis atidavė savo draugei Ž., kad esant reikalui ji galėtų pasinaudoti, o pats išvyko į Vokietiją pasiimti automobilio „A. R.“. Grįžtant į namus, Lietuvoje, ties Elektrėnais jį sulaikė policijos pareigūnai. Apie tai, kad buvo sulaikytas automobilis „BMW X5“ ir Žydrūnė, nieko nežinojo. Automobilius nuomojosi jis, nes labai reikėjo pinigų Ž. gydymui ir paskolų padengimui. Ž. vaidmens šių automobilių nuomoje jis nekomentuos, atsisako apie tai duoti parodymus. Kam būtų pardavinėjęs automobilius, nežino. Galvojo važiuoti po automobilių supirktuves ir automobilius tiesiog siūlyti parduoti. Labai ir nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė, suvokė, kad darė nusikalstamas veikas, kad tokiu būdu norėjo parduoti didelės vertės svetimą turtą gautą nusikalstamu būdu. Jis žinojo, kad šie automobiliai yra gauti nusikalstamu būdu, tačiau kaip, atsisako pasakoti. Į Angliją jis išvyksta gan dažnai, nes ten oficialiai dirba, moka mokesčius ir yra socialiai draustas (3 t., b. l. 144-145). Papildomai apklaustas įtariamuoju M. S. 2018 m. birželio 19 d. parodė, kad Ž. S. yra jo pažįstama, susipažino maždaug prieš 3 metus, santykius palaiko iki šiol, kartu gyvena. 2017 metų balandžio mėnesį, jam paskambino Ž. S. ir paprašė atvykti į Milaną, padėti jai parvairuoti į Lietuvą 2 automobilius. Jis tuo metu buvo Lietuvoje. Jis nuskrido į Milaną, susitiko su Ž. S. ir kartu nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią kažkur Milane. Tai buvo paprasta automobilių stovėjimo aikštelė, ne automobilių nuomos punktas, kurioje stovėjo „A. R.“ ir „BMW X5“ automobiliai. Ž. S. pasakė, kad šiuos automobilius reikės parvairuoti į Lietuvą. Iš kur ji automobilius gavo, nežino, jam nesakė. Ž. S. pasakė, kad jam reikės vairuoti „A. R.“ automobilį. Ką ketino su automobiliais daryti Ž. S., nežino. Jis patikrino automobilio dokumentus, kuriuos jam davė Ž. S., tarp dokumentų buvo ir nuomos sutartis. Kieno vardu buvo išnuomotas minėtas automobilis, neatkreipė dėmesio, tik pažiūrėjo iki kada yra automobilio nuoma, iki kada tiksliai buvo nuoma neatsimena, tačiau atsimena, kad nuoma turėjo baigtis maždaug po 2 savaičių. Tada iš Milano išvažiavo link Lietuvos, jis vairavo „A. R.“ automobilį, o Ž. S. „BMW X5“ automobilį. Važiavo per Šveicariją, Austriją ir Vokietiją. Vokietijoje degalinėje, tiksliau adreso nežino, į abiejų automobilių kuro bakus įpylė ne to kuro, t. y. reikėjo įpilti dyzeliną, o jis įpylė benziną. Nuo degalinės nuvažiavo apie 5 kilometrus ir automobiliai sugedo. Sustojo autostradoje ir laukė kol atvažiuos policija, nes jų telefonai buvo išsikrovę ir negalėjo paskambinti. Policijos pareigūnai iškvietė techninę pagalbą ir automobilius nuvežė į autoservisą, pavadinimo ir adreso nežino. Autoservise automobilius suremontavo, tačiau jis su Ž. S. neturėjo pinigų, kad apmokėti už dviejų automobilių remontą. Ž. S. apmokėjo už remontą „BMW X5“ automobilio ir šiuo automobiliu išvyko į Lietuvą, o būtent jis važiavo kaip keleivis, automobilį vairavo Ž. S.. Su Ž. S. „BMW X5“ automobiliu atvažiavo į Kauną. Ž. S. Kaune suorganizavo pinigus, kad galėtų apmokėti už „A. R.“ automobilio remontą, kuris tuo metu buvo autoservise Vokietijoje. Ž. S. 1200 Eur davė jam, kad jis parvairuotų iš Vokietijos minėtą „A. R.“ automobilį. Jis autobusu iš Kauno išvažiavo į Vilnių, Ž. S. su minėtu „BMW X5“ automobiliu liko Kaune. Vilniuje atvažiavo pas močiutę G. S., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pas močiutę buvo „Renault Twingo“ automobilio raktai ir šis automobilis stovėjo prie močiutės namo. Kieno šis automobilis, nežino. Žino, kad šį automobilį reikėjo utilizuoti, todėl jis paėmė raktus ir šiuo automobiliu nuvažiavo į Vokietiją, kur buvo paliktas minėtas „A. R.“ automobilis. Už automobilio remontą sumokėjo apie 1000 Eur, ir automobiliu atvažiavo iki Vilniaus, nes dieną iki jo sulaikymo dingo jo ryšys su Ž. S., jos telefonas buvo išjungtas, taip pat į trumpus pranešimus neatsakinėjo ir jis nežinojo kur tiksliau reikėjo parvairuoti automobilį. Kai važiavo A1 keliu, tarp Kauno ir Vilniaus jį sustabdė ir sulaikė policijos pareigūnai. Kad automobiliai „A. R.“ ir „BMW X5“ buvo išsinuomoti su suklastotais dokumentais nežinojo. Nei Prancūzijoje, nei Italijoje su Ž. S. nuomotis automobilio nebuvo. Vyras, vardu E. T. (E. T.), buvo klasiokas. Jis E. T. neprašė atjungti automobilyje GPS signalo siųstuvo. Į tyrėjo klausimą: kodėl 2017 m. balandžio 20 d. įtariamojo apklausos metu jis davėte visai kitokius parodymus apie minėtų automobilių BMW X5 ir ALFA ROMEO įsigijimą ir tikslą juos įsigyti, jis atsakė: neatsimena, būtent šiandien duoti jo parodymai yra teisingi. (3 t., b. l. 158-160). Papildomai apklaustas įtariamuoju M. S. 2018 m. rugpjūčio 13 d. parodė, kad 2017 metų balandžio mėnesio pradžioje jis buvo Lietuvoje, jam paskambino Ž. S. ir paprašė atvykti į Milaną, padėti jai parvairuoti automobilį į Lietuvą. Milane susitiko su Ž. S., kuri jam pasakė, kad reikia nuvykti į nuomos punktą, išsinuomoti automobilį, kurį reikės parvairuoti į Lietuvą. Kokio modelio bus išnuomotas automobilis, Ž. S. nesakė. Suprato, kad išsinuomotas automobilis nuomos punktui nebus grąžintas. Jie nuvyko į automobilių nuomos punktą, pavadinimo ir adreso nežino. Jis liko kavinėje prie automobilių nuomos punkto, o Ž. S. viena nuvyko išsinuomoti automobilį. Ž. S. išsinuomojo „BMW X5“ modelio automobilį. Kai Ž. S. atvažiavo išsinuomotu automobiliu, jis pamatė, kad nuomos sutartyje kaip klientė nurodyta ne Ž. S., o K. B. ir suprato, kad Ž. S. ne savo vardu išsinuomojo automobilį, tiksliai suprato, kad automobilis nebus grąžintas. Kai Ž. S. atvažiavo su išsinuomotu „BMW X5“ automobiliu, jam pasakė, kad reikia važiuoti į Prancūziją ir Nicoje išsinuomoti dar vieną automobilį. Į Nicą išvažiavo išnuomotu automobiliu „BMW X5“, automobilį vairavo jis. Nicoje nuvažiavo į oro uostą. Jis pasiliko „BMW X5“ automobilyje, o Ž. S. nuvyko į automobilių nuomos punktą, esantį pačiame oro uoste, kiek atsimena – AVIS. Netrukus Ž. S. atvažiavo išsinuomotu automobiliu „A. R.“. Taip pat nuomos sutartyje pamatė, kad automobilis išsinuomotas K. B. vardu, t. y. ne Ž. S. ir suprato, kad ir šis automobilis nuomos punktui nebus grąžintas. Kai abu automobiliai buvo išsinuomoti. Ž. S. jam pasakė, kad automobilius reikia pervaryti į Latviją, kur tiksliau, nesakė. Išsinuomotais automobiliais važiavo per Italiją, Austriją ir Vokietiją. Kai Vokietijoje degalinėje užpylė į automobilių kuro bakus benziną vietoj dyzelino ir automobiliai sugedo, Ž. S. pasakė, kad automobilius reikia parvairuoti į Lietuvą. Kiek suprato, automobilių nuomą ir realizaciją Ž. S. derino su R. G. (R. G.), kurio jis nepažįsta, kur gyvena, nežino. R. G. lyg buvęs Ž. S. draugas. Vokietijoje abu automobiliai buvo suremontuoti, tačiau pinigų Ž. S. turėjo sumokėti tik už vieno automobilio remontą. Jis pinigų neturėjo. Ž. S. apmokėjo už automobilio „BMW X5“ remontą ir jie išvažiavo į Lietuvą. Automobilį „BMW X5“ nuo Nicos visą laiką vairavo Ž. S., juo atvažiavo į Kauną. Ž. S. apie 1200 Eur davė jam, kad nuvažiuotų į Vokietiją pasiimti po remonto automobilį „A. R.“. Jis iš Kauno autobusu nuvyko į Vilnių, kaip minėjo, iš Vilniaus automobiliu „Renault Twingo“ nuvyko į Vokietiją, sumokėjo už automobilio „A. R.“ remontą ir atvažiavo į Lietuvą, kur kelyje A1 Kaunas – Vilnius jį sustabdė ir sulaikė policijos pareigūnai. Žinojo, kad minėti automobiliai „BMW X5“ ir „A. R.“ turėjo būti realizuoti, tačiau kam, kur, už kiek, nežino, tai žinojo Ž. S.. Suprato, kad šie automobiliai buvo išsinuomoti apgaule, t. y. įsigyti apgaule, kadangi buvo išsinuomoti K. B. vardu, nors fiziškai automobilius išsinuomojo Ž. S., todėl žinojo, kad kartu su Ž. S. daro nusikaltimą. Dėl padarytų nusikalstamų nuoširdžiai gailisi ir pasižada ateityje nusikalstamų veikų nedaryti (3 t., b. l. 168-169).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji Ž. S. 2017 m. balandžio 19 d. parodė, kad tiksliai neatsimena, tačiau jai atrodo, kad kažkur prieš 3 savaites ji nuskrido į Angliją aplankyti ten gyvenančios motinos. Būnant Anglijoje apsilankė pas pažįstamo R. G., jo buvusio širdies draugo, mamą L.. R. G. yra Latvijos pilietis ir, kiek jai yra žinoma, šiuo metu gyvena Amerikoje, tikslaus jo gyvenamojo adreso nežino. Paskutinį kartą jį matė kažkur prieš 2-2,5 metų. Su juo dažniausiai bendrauja internetu, per tinklapį kuris vadinasi „Wickr Me“. Jai būnant pas L., pastarai paskambino R., o L. pasakė, kad ji šiuo metu yra pas ją ir davė su R. pakalbėti. Šio pokalbio metu ji R. pasakė, kad labai reikia pinigų, reikia pradėti gydytis, turi daug skolų, o R. jai pasakė, kad gali jai padėti užsidirbti. Minėjo, kad jai reikės nuvykti į nuomos punktą, paimti automobilį ir jį parvairuoti iki Lietuvos ar Latvijos. Taip pat R. pasakė, kad jai pagamins netikrą vairuotojo pažymėjimą, su kuriuo ji turės pasiimti automobilius. Kiek R. jai už tai sumokės nesakė, jie dėl to nesitarė. Po pokalbio ji paskambino savo draugui M. S., kuris tuo metu buvo Lietuvoje, ir pasakė, kad jai R. pasiūlė užsidirbti pinigų ir kad reikės parvaryti 2 automobilius. M. buvo prieš, tačiau vis tiek sutiko. Ji visą tą laiką per tinklapį „Wickr Me“ bendravo su R.. R. pasakė, kad ji išsiųstų jam savo nuotrauką, kurią išsiuntė per tą patį tinklapį. R. paaiškino kad nuotrauka reikalinga dokumentui, kuris bus pagamintas jos vardu ir su kuriuo ji vyks nuomotis automobilių. Dokumentas buvo pagamintas labai greitai. R. jai davė telefono numerį, į kurį paskambinusi, ji galėtų susitarti dėl dokumento atsiėmimo. Vis dar būdama Anglijoje ji susiskambino su tuo žmogumi ir tą pačią dieną su juo susitiko Londone. Tai buvo nepažįstamas žmogus, kalbėjo rusiškai, buvo 30-35 metų amžiaus, tamsių plaukų, apie 1,90 m ūgio, sportiško kūno sudėjimo, rudų akių. Šį žmogų matė vieną kartą, taip pat iš R. sužinojo, kad to žmogaus vardas G.. G. jai atidavė voką, kuriame buvo vairuotojo pažymėjimas su jos nuotrauka, tačiau ne jos vardu, dokumentas buvo K. B. vardu. K. B. ji nepažįsta, suprato, kad dokumentas yra netikras ir kad ji su šiuo dokumentu turės daryti kažkokius nusikaltimus. R. jai pasakė nusipirkti lėktuvo bilietą iš Londono į Milaną, kadangi ten bus automobilis, kurį ji turės paimti. Kadangi ji bijojo viena važiuoti, paprašė M. atskristi į Milaną. Milane jie buvo maždaug balandžio 13 d. Su M. ji susitiko oro uoste. R. pasakė adresą, kur reikia vykti ir paimti automobilį, kad automobilis jau bus rezervuotas, nebus jokių problemų, kad jai reikia tik parodyti savo dokumentą ir paimti automobilį. M. žinojo, kad ji turi padirbtą vairuotojo pažymėjimą ir kad tokiu būdu nuomos automobilius. M. sutiko ir tam neprieštaravo. Taip pat M. žinojo apie tai, kad paėmus automobilį Milane, reikės važiuoti į Nicą Prancūzijoje ir iš ten paimti dar vieną automobilį. R. pokalbio pradžioje sakė, kad bus du automobiliai – vienas Italijoje, o kitas Prancūzijoje. Iš oro uosto taksi nuvažiavo į nuomos punktą, adresą pasakė R.. Ji viena nuėjo į nuomos punktą, padavė netikrą K. B. vardu išduotą pažymėjimą, jie padarė šio dokumento kopiją ir davė automobilį su visais dokumentais. Pinigai jau buvo sumokėti, ji nieko nemokėjo. Milane ji paėmė „BMW X5“ automobilį. Ji automobiliu išvažiavo iš nuomos punkto, paėmė M., kuris jos laukė kavinėje, ir išvažiavo į Nicą, Prancūziją. Važiuoti į Prancūziją nurodė R.. Nicoje jie nuvyko į oro uostą, nes taip nurodė R.. M. liko jos laukti „BMW“ automobilyje, o ji nuėjo į automobilių nuomos punktą pačiame oro uoste. Automobilis Nicoje taip pat buvo paruoštas, jai nieko tartis nereikėjo. Ji padavė tą patį netikrą vairuotojo pažymėjimą, jie pasidarė kopiją ir davė jai automobilį. Tai buvo „A. R.“ automobilis, kokio modelio, nežino, juodos spalvos. Ji šiuo automobiliu išvažiavo iš automobilių nuomos punkto ir nuvažiavo pas M.. R. visą laiką su ja bendravo per „Wickr Me“, jis pasakė, šiuos abu automobilius varyti į Lietuvą. Ji vairavo „BMW“ automobilį, o M. – „A. R.“. Bevažiuojant Vokietijoje, kokioje tiksliai vietoje, nežino, degalinėje M. vietoj dyzelinio kuro įpylė benziną ir pavažiavus apie 5 km, automobiliai sugedo. Jie pranešė SOS pagalbai, kuri atvažiavo maždaug po 5 valandų. Taip pat buvo atvažiavę policijos pareigūnai, kurie patikrino jų dokumentus. Abu automobilius SOS pagalba nuvežė į taisyklą, o jie nakvojo viešbutyje. Ryte automobiliai buvo sutaisyti, tačiau ji neturėjo tiek pinigų, kad sumokėtų už jų taisymą. Sumokėjo tik už vieno automobilio „BMW“ remontą, lyg apie 700 Eur, kitą automobilį jie paliko ir planavo pasiimti vėliau. Kokiu tiksliai adresu yra autoservisas Vokietijoje, nežino. Automobiliu „BMW“ jie atvyko į Lietuvą, į Vilnių. R. jie sakė, kad sugedo automobiliai ir kad į Lietuvą jie parvarė tik vieną „BMW“. Į Vilnių jie atvyko balandžio 18 d., anksti ryte, o M. iškart išvyko į Vokietiją pasiimti automobilio „A. R.“. Ji nuvyko į Alytų. Būnat Alytuje jai paskambino R. ir pasakė važiuoti į Vilnių, o tiksliau į Naują Vilnią, prie ten esančios Žaibo picerijos. Ji žinojo kur yra ši vieta ir iš karto išvyko. R. pasakė, kad ten jos lauks žmogus, su kuriuo jis norės pakalbėti. Prie Žaibo picerijos ji atvažiavo viena, ten jos laukė vaikinukas, pravarde „Briedis“. Ji jo nepažįsta, žino tik iš R.. Vaikinukas priėjo prie jos ir pasakė: „kad nieko nėra“. Vaikinas kalbėjo rusiškai, buvo tamsių plaukų, neaukšto ūgio. Vaikinas išėjo iš picerijos, ji susimokėjo už arbatą ir taip pat išėjo. Ji nuėjo prie automobilio „BMW“, pabandė automobilį užvesti, tačiau automobilis neužsivedė. Kodėl neužsivedė, nežino. Ar „Briedis“ buvo priėjęs prie automobilio, nematė, ji buvo kavinėje. Automobilis buvo užrakintas, raktai buvo pas ją. Jai sėdint automobilyje, prie jos privažiavo policijos automobilis ir ją sulaikė. Kur šiuo metu yra M., nežino. M. gyvena (duomenys neskelbtini), koks tiksliai butas, nežino. Ar M. parvarė iš Vokietijos automobilį „A. R.“, nežino. Jei jos nebūtų sulaikę policijos pareigūnai, ji būtų važiavusi į Alytų ir laukusi R. nurodymų. Netikrą vairuotojo pažymėjimą, kurį jai pardavė R. žmogus, K. B. vardu, išmetė būdama Vokietijoje. Supranta, kad naudojosi netikru vairuotojo pažymėjimu ir pateikusi jį paėmė 2 automobilius. Ji pati automobilių nesinuomojo, už automobilių nuomą nemokėjo. Kas ir kaip sumokėjo už automobilių nuomą, nežino. Ji tik R. nurodymu automobilius paėmė iš automobilių nuomos punktų ir kartu su M. varė į Lietuvą. Suprato, kad su automobiliais yra kažkas negerai, kad automobiliai yra įgyjami nusikalstamu būdu, tačiau ji automobilių neįgijo, o tik R. nurodymu paėmė iš nuomos punktų ir varė į Lietuvą. Labai gailisi, kad taip pasielgė, tačiau tokiu būdu norėjo užsidirbti pinigų. Jai pinigų niekas nesumokėjo, o ir kiek už tai ji turėjo gauti nežino, nes prieš tai su R. apie tai nekalbėjo (3 t., b. l. 108-110). Papildomai apklausta kaip įtariamoji Ž. S. 2017 m. balandžio 20 d. parodė, kad Anglijoje aplankė pažįstamo mamą, sakė, kad sunku, turi pradėti gydymą, nėra pinigų, blogai su sveikata. Prašė jos nuskristi į Italiją, paimti automobilį ir parvaryti iki jos. Nuskrido į Italiją, paėmė automobilį, jo nenuomojo, neįgijo, pateikus vairuotojo pažymėjimą jį paėmė, parvairavo iki Lietuvos, kur ją sulaikė policija, kai sėdėjo jame. R. G. pasiūlė jai nuskristi į Italiją. Ji iš Londono nuskrido į Italiją, atsiėmė automobilį su vairuotojo pažymėjimu, kuris nebuvo jos vardu. Tas vairuotojo pažymėjimas jai buvo duotas. Su tuo automobiliu važiavo per Europą, Vokietijoje sugedo, atvažiavo policija, iškvietė techninę pagalbą, kurie nutempė iki garažo, ten sutaisė automobilį, nes ji buvo įpylusi ne tokio kuro, vietoj dyzelio įpylė benzino. Po to su juo toliau važiavo į Lietuvą. Važiavo 3 paras iš Italijos į Lietuvą. Lietuvoje ją sulaikė pareigūnai. Turi ligą išsėtinę sklerozę, jos atmintis bloga, blogai jaučiasi. Nežino, kam tas automobilis, ji to automobilio neplanavo parduoti, jos tik paprašė parvaryti. Suvokė, kad automobilis gali būti naudotas nelegaliems dalykams. Šveicarijoje, Vokietijoje policija buvo sustabdžiusi, nieko blogo. Automobilis buvo išnuomotas iki 22 d., sekmadienio. R. G. yra jos buvęs draugas. Šiuo metu jis gyvena Amerikoje. Per programą „Wickr me“ jie bendravo. Pirmą kartą jis paskambino savo mamai, kuri gyvena Anglijoje, su kuria ji bendrauja, nes jos draugė ją gydo. Buvo kaip tik pas ją ir tada su juo pašnekėjo. Kalbėjo su jo mama, pasakė, kad reikia gydytis, reikia pinigų, turi skolų ir jis turbūt pasinaudojo ta situacija. Dėl užmokesčio R. nieko nesakė, nenurodė konkrečios sumos, sakė, kad kai parvairuos automobilį, tada pakalbės, padės materialiai, ji sutiko. Turėjo automobilį pasiimti nuomos punkte, už jį buvo jau sumokėta, pasakė, kad nuomos punkte parodys vairuotojo pažymėjimą ir pasiims. Jis buvo išnuomojęs automobilį su padirbto vairuotojo pažymėjimo duomenimis, vardu, pavarde. Nuomos punkte padarė teisių kopiją. Automobilį paėmė iš nuomos įmonės, kurio pavadinimo nepamena, Milane. Skrido į Milaną išsikvietė taksi ir nuvyko į nuomos punktą. Anglijoje atvažiavęs žmogus padavė jai voką su to vairuotojo pažymėjimu, kuriame nuotrauka buvo ne jos, bet labai panašaus žmogaus į ją. Nuotrauka buvo išsiuntusi prašant. Arba jie tą nuotrauką pakoregavo, arba atrinko žmogų panašų į ją. Vairuotojo pažymėjimas buvo K. B. vardu. Suprato, kad tai ne jos vairuotojo pažymėjimas ir negali juo naudotis, bet vis tiek naudojosi. Dėl pažymėjimo problemų nekilo nei nuomos punkte, nei kitur. M. S. yra jos sužadėtinis. Jis atskrido iš Lietuvos į Milaną, buvo kartu su ja. R. sakė, kad vieną automobilį paims Italijoje, o kitą – Prancūzijoje. M. turėjo parvairuoti automobilį iš Prancūzijos. Iš Milano važiavo į Prancūziją, paėmė antrą automobilį ir dvejais automobiliais išvažiavo į Lietuvą. Prancūzijoje iš nuomos punkto ji ėjo paimti automobilio su tuo pačiu vairuotojo pažymėjimu. M. tuo metu laukė automobilyje. Tiek Milane, tiek Nicoje ji paėmė automobilius. Ji vairavo automobilį BMW, o M. – A. R.. Iš Nicos važiavo į Lietuvą arba Latviją. R. sakė, kad kai kirs sieną, turi parašyti, turės atvažiuoti kažkas. Vokietijoje automobilis sugedo, atvažiavo policija, iškvietė techninę pagalbą, nutempė į garažą, juos į viešbutį nuvežė. Sutaisė automobilius, bet ji turėjo pinigų tik už vieno automobilio remontą sumokėti, todėl išvažiavo su BMW į Lietuvą. Grįžo į Lietuvą, ji pasiskolino pinigų, padavė M. ir jis išvažiavo į Vokietiją paimti kito automobilio. M. jau grįžo su tuo automobiliu ir yra sulaikytas. Tuos automobilius ji pasiėmė iš nuomos punkto, jie nuomos punktui ir priklauso. Suprato, kad automobiliai įgyti neteisėtai, išnuomoti neteisėtai, neturėjo teisės su tokiu vairuotojo pažymėjimu paimti automobilių. R. G. bendravo per programėlę. Ji turėjo parvairuoti automobilius. Turėjo paduoti automobilyje buvusį telefoną vienam vaikinui, kurį įvardino ir atpažino, kad jis pakalbėtų su G.. Jie kalbėjosi, bet pokalbio ji negirdėjo. Tas vaikinas galbūt turėjo gauti blokuojančias sistemas. Sutartį matė ir nebuvo parašyta, kad negalima išvykti iš šalies. Tiek Šveicarijoje, tiek Vokietijoje buvo policijos patikrinti. Terminas nuomos buvo iki balandžio 22 d. Suprato, kad automobilių negrąžins. Vairuotojo pažymėjimą išmetė Vokietijoje. Savo vairuotojo pažymėjimą buvo pametusi, turi tik anglišką. Kelionę finansavo R. internetu. Pirmas automobilis buvo sugadintas, tai ji turėjo pinigų, už antrą automobilį davė paskolintus pinigus grynais M.. Ji nedirba, gyvena iš invalidumo. Turėjo pinigų susitaupiusi Anglijoje ir skrido. 1,500 reikia sumokėti, kad įrašytų į eilę gydymui, turi paskolą. Negavo pinigų už automobilių parvarymą. R. pasinaudojo jos beviltiška situacija. Iš savo pinigų keliavo visą kelionę. M. keliavo iš jos pinigų. Buvo nebendravusi ilgą laiką su R.. Tik su jo mama bendraudavo, nes jos draugė ją gydo. Jokios sumos nebuvo paminėta, bet žinojo, kad R. jai padės, ji tikėjo žmogumi. Nežinojo, ar abu automobilius turės į Lietuvą parvaryti, ar į Latviją, Lietuvoje turėjo susisiekti ir pranešti ką toliau daryti. Jei būtų žinojusi, kad taip bus, tai būtų grąžinusi automobilius į nuomos punktus. Vokietijoje jau buvo tokių minčių. Grįžo į Lietuvą ir ją policija suėmė, neturėjo laiko nieko apgalvoti. Galvojo grąžinti automobilius, nors tai būtų kainavę daug lėšų. Grįžus į Lietuvą buvo sulaikyta po 8 val. Alytuje pasidėjo daiktus, pavalgė, į Vilnių atvažiavo ir ją sulaikė. Grįžo anksti ryte į Lietuvą. Labai gailisi, kad taip pasielgė. Ji nežino ar vairuotojo pažymėjimas vogtas, ar padirbtas, suprato, kad daro nusikaltimą. Nusiuntė nuotrauką R., nes prašė atsiųsti nuotrauką, kad pamatytų kaip ji dabar atrodo. Po kelių valandų paskambino ir pasakė, kad žmogus paduos voką su dokumentu. Vairuotojo pažymėjime buvo nuotrauka ne ta kur ji nusiuntė. Turėjo rankoje tikrą ar padirbtą dokumentą, kuris nepriklausė jai. Tos sutartys buvo K. B. vardu. Kadangi planuoja gydytis Santariškėse, tai išsinuomojo butą Alytuje, nes Vilniuje brangiau. Anglijoje bustą apmoka valstybė. Norėjo turėti bustą čia (3 t., b. l. 115-119).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. C. 2017 m. balandžio 26 d. parodė, kad jis yra įmonės „Florence Exclusive“ akcininkas. Įmonė „Florence Exclusive“ užsiima automobilių nuoma. Automobilį „BMW X5“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), įmonė 2016 m. gegužės mėnesį išsinuomojo trejiems metams (iki 2019 m. gegužės mėnesio) iš įmonės „LEASYS“. Tai yra didelė įmonė, kuri užsiima ilgalaike automobilių nuoma. Pasibaigus nuomos sutarčiai automobilis yra grąžinamas įmonei „LEASYS“. Jo įmonė šiuo automobiliu galėjo naudotis tik trejus metus. Už automobilio nuomą įmonė moka apie 1500 Eur į mėnesį. Visa pinigų suma nėra sumokėta, įmokos yra vykdomos kas mėnesį. 2017 m. balandžio 13 d. jo įmonė „Florence Exclusive“ išnuomojo automobilį kitai automobilių nuomos įmonei „ELITE RENT A CAR SRL“, kuri automobilį tą pačią dieną išnuomojo lietuvei K. B.. Į įmonę „ELITE RENT A CAR SR“, pasak jos atstovo, kreipėsi K. B., kuri norėjo išsinuomoti visureigį, o kadangi šioje įmonėje nebuvo tokio automobilio, šios įmonės atstovas kreipėsi į jų įmonę „Florence Exclusive“ ir iš jų išsinuomojo automobilį „BMW X5“. Italijoje veikia daug automobilių nuomos įmonių ir įmonės dažnai viena iš kitos tokiu būdu nuomojasi automobilius. 2017 m. balandžio 13 d. apie 16.00 val. į jų įmonės Milane esantį skyrių kreipėsi įmonės „ELITE RENT A CAR SR“ atstovas, jam įmonės darbuotojas atidavė automobilį, jo raktus ir dokumentus, kuriuos vėliau kartu su automobiliu perdavė K. B.. Kaip jam vėliau paaiškino įmonės „ELITE RENT A CAR SR“ atstovas, K. B. automobilį išsinuomojo iki 2017 m. balandžio 22 d. Už automobilio nuomą buvo atsiskaityta kredite kortele, buvo sumokėta 3500 Eur, bei buvo rezervuota 5000 eurų. Šios įmonės atstovas padarė K. B. dokumento kopiją. Pagal automobilio nuomos sutartį K. B. negalėjo išvykti už Italijos ribų, norint išvykti už Italijos ribų ji turėjo gauti įmonės leidimą. 2017 m. balandžio 15 d. ryte jam paskambino B. (G.) karabinieriai ir pranešė, kad jo bendrovei priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) B. degalinėje užsipylė kuro ir išvažiavo iš degalinės nesusimokėjęs. Jis jiems pasakė, kad automobilis šiuo metu yra išnuomotas įmonei „ELITE RENT A CAR SR“. Po šio skambučio jis pradėjo žiūrėti šio automobilio judėjimo maršrutą, nes norėjo suprasti kur automobilis juda. Automobilyje buvo įmontuota GPS sekimo įranga. Automobilio judėjimo maršrutas buvo labai keistas. Šį maršrutą jis galės vėliau su visais nuomos dokumentai atsiųsti elektroniniu paštu. Kadangi automobilis išvyko už Italijos ribų, bei prieš išvykdamas iš Italijos išvažiavo iš degalinės nesusimokėjęs už kurą, jam tai viskas pasirodė labai įtartina, jis kreipėsi į įmonę „ELITE RENT A CAR SR“ ir pasakė, kad automobilio nuomos sandoris gali būti nepatikimas, rizikingas ir pasakė jiems kreiptis į policiją. Ar buvo pradėtas tyrimas dėl automobilio pasisavinimo Italijoje jis nežino, į policiją kreipėsi įmonės „ELITE RENT A CAR SR“ atstovai, kiek jam yra žinoma, buvo paskelbta automobilio paieška. Pagal automobilio GPS signalą jis matė, kad automobilis yra Kaune ir važiuoja į Vilnių. Jis tada kreipėsi į įmonę, kuri administravo automobilio GPS signalo sekimą ir paprašė užblokuoti automobilio variklį. Automobilis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Automobilis buvo draustas. Šio įvykio metu žala buvo padaryta įmonei „ELITE RENT A CAR SR“, o ne įmonei „Florence Exclusive“. Visus reikalingus dokumentus dėl automobilio grąžinimo kartu su prašymu pateiks vėliau (3 t., b. l. 78-79). Papildomai apklaustas kaip liudytojas M. C. 2017 m. liepos 20 d. parodė, kad patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, taip pat patikslina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2017 m. balandžio mėnesį, automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), vertė buvo 50000 Eur (3 t., b. l. 82-83).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką apklaustas E. T. parodė, kad jis pažįsta M. S., jie yra klasiokai. Su M. jis beveik nebendrauja, su juo ryšio nepalaiko, nežino kuo jis užsiima. Jis yra vadybininkas ir dirba su klientais, automobilio remonto darbų neatlieka. Maždaug prieš savaitę iki 2017 m. balandžio 16 d., tiksliai neatsimena, o gal ir kovo mėnesio pabaigoje, jis Naujoje Vilnioje susitiko su M.. M. paklausė kaip jam sekasi, kuo jis užsiima. Jis pasakė, kad dirba autoservise ir taiso automobilius. M. pasakė, kad jei jam reikės ko nors dėl automobilių remonto, paskambins. Kažkur 13-14 dienomis, tiksliai neatsimena, pokalbio metu su M., M. pasakė, kad reikalingi du varikliai „Renault“ automobiliui. Jis atsakė, kad pasidomės. Kelios dienos po to, M. jam paskambino ir paklausė, ar įmanoma išjungti automobilio GPS signalą. Kam M. reikia tai padaryti, nesidomėjo. Jis pasakė, kad nežino, M. paprašė jo pasidomėti. Jis nežino kaip galima išjungti GPS signalą ir tokių darbų neatlieka. 2017 m. balandžio 18 d. jis gavo SMS pranešimą. Jam rašė mergina, kuri prisistatė Jule nuo M.. Mergina norėjo susitikti su juo. Dėl ko mergina nori susitikti, nesakė. Jis susitiko su ja tą pačią dieną apie 17.30 val. Naujoje Vilnoje prie Žaibo picerijos, Parko gatvėje. Kai jis atėjo, Julė jau buvo picerijoje. Paklausė kaip jam sekasi variklių paieška bei parodė telefone automobilio MB nuotrauką, kuris buvo sudaužyta galine dalimi ir paklausė, ar yra žmonės, kurie galėtų automobilį suremontuoti. Jis pasakė, kad automobilis yra stipriai apgadintas ir pirkti jį yra rizikinga. Apie automobilius „BMW X5“ ir „A. R.“ nekalbėjo. Taip pat nekalbėjo apie automobilių GPS sekimo įrangą bei jos slopinimą. Su Jule nieko konkrečiai nesutarė. Julę jis matė pirmą kartą, anksčiau jis jos nepažinojo. Ji atrodė kaip anglė, stilinga, madinga šukuosena, su auskaru lūpoje. Buvo žemo ūgio, jauno amžiaus, maždaug 20-23 metų. Kokiu automobiliu ji atvažiavo, nežino. Automobilio „BMW X5“ prie picerijos nematė. Jis GPS signalų net nesiruošė blokuoti, nežino kaip tai reikia daryti. Kodėl apie tai su juo kalbėjo M., nežino, gal dėl to, kad jis dirba su automobilių remonto darbais. M. jam apie tai, kad turi automobilį, kuriame reikia užblokuoti GPS signalą, nesakė, tokio pokalbio tarp jų nebuvo (3 t., b. l. 102-103).

2017 m. balandžio 19 d. asmens parodymu atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad Ž. S. atpažino E. T., kaip asmenį, kurio pravardė „Briedis“ (3 t., b. l. 120-124).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. G. 2017 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. 17.15 val. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu K. J. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad S. Batoro gatvėje, Vilniuje, važinėja „BMW X5“ automobilis su itališkais valstybiniais numeriais – (duomenys neskelbtini), kurį galimai nori pasisavinti. Automobilis be vairuotojo ir keleivių buvo pastebėtas prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 18 d. 18.30 val. į automobilį įsėdo mergina, kuri bandė automobilį užvesti. Privažiavus prie automobilio, jame už vairo buvo Ž. S. (1 t., b. l. 67-68).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio Ž. A. 2017 m. balandžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 19 d. 15.20 val. patruliuodami su vyriausiuoju patruliu R. J. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad keliu A1 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda) nuo Kauno pusės turi važiuoti automobilis „A. R.“ su prancūziškais valstybiniais numeriais, kuris galimai vogtas. 2017 m. balandžio 19 d. 15.30 val. automobilis „A. R.“ su prancūziškais valstybiniais numeriais – (duomenys neskelbtini) buvo pastebėtas ir sustabdytas kelio A1 49 km, kuriame buvo tik vairuotojas M. S. (2 t., b. l. 54-55).

2017 m. balandžio 18 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Ž. S. pateikė automobilį BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai Italijos Respublikos), šio automobilio užvedimo raktelį, Italijos Respublikos registracijos liudijimą Nr. A152381RM16, 1 lapas; tarptautinę variklinių transporto priemonių draudimo kortelę Nr. I/71/DLI900000313/2461, 1 lapas; 2016 m. rugsėjo 30 d. sąskaitą Nr. 1198/2016 (dėl stiklų tamsinimo), 1 lapas; 2016 m. rugsėjo 29 d. „ARMOLAN“ garantijos liudijimą, 1 lapas; 2016 m. gegužės 20 d. „LEASYS“ perdavimo protokolą, 1 lapas; nuomos dokumentą, 1 lapas; 2017 m. balandžio 15 d. Vokietijos įmonės A. KUTTER GmbH sąskaitą Nr. S101022 dėl automobilio remonto, 1 lapas; tarptautinę variklinių transporto priemonių draudimo kortelę Nr. I/71/DLI900000413/2318, 1 lapas (1 t., b. l. 69-70, 74-75, 92-99, 76-77, 100-101, 78, 102-103,79,104-107, 81-82, 108-111, 83, 112-114,88, 124-125, 89, 128-130).

2017 m. balandžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Ž. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną IPHONE, IMEI (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 125-127).

2017 m. balandžio 19 d. asmens kratos protokole užfiksuota, kad iš įtariamojį M. S. buvo paimta: mobiliojo ryšio telefonas IPHONE, IMEI (duomenys neskelbtini); Prancūzijos Respublikos automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai Prancūzijos Respublikos), laikinas registracijos liudijimas, 1 lapas; Prancūzijos Respublikos automobilio „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai Prancūzijos Respublikos), tarptautinė draudimo kortelė, 1 lapas (4 t., b. l. 19, 22-24, 27-30).

2017 m. balandžio 20 d. apžiūros protokole nurodyta, kad atlikus automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybiniai numeriai Italijos Respublikos) apžiūrą, salone tarp priekinių sėdynių buvo rasta ir paimta: Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti K. B. asmens duomenys bei pavaizduota Ž. S., nuotrauka; Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti A. C. asmens duomenys bei pavaizduota M. S. nuotrauka; Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti A. C. asmens duomenys bei pavaizduota M. S. nuotrauka (1 t., b. l. 168-174).

2017 m. balandžio 20 d. mobiliojo ryšio telefono, kurį 2017 m. balandžio 18 d. pateikė Ž. S., apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu buvo užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pokalbiai bei nuotraukos (3 t., b. l. 128-132).

2017 m. balandžio 21 d. mobiliojo ryšio telefono, kuris 2017 m. balandžio 19 d. asmens kratos metu buvo paimtas iš M. S., apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu buvo užfiksuoti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi pokalbiai (4 t., b. l. 20-21).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2017 m. gegužės 11 d. išvadoje Nr. 140-(2562)-IS1-2755 konstatuota, kad: 1) Lietuvos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra tikras. Lietuvos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) dabar esantis asmens duomenų puslapis nėra pirminis. Pakeitimas atliktas ant Lietuvos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio asmens duomenų puslapio paviršiaus priklijuojant papildomas plėveles su rašaliniu spausdintuvų atspausdintu dabartiniu asmens duomenų puslapiu bei jame esančiais dabartiniais įrašais ir fotonuotrauka. Lietuvos piliečio pase Nr. (duomenys neskelbtini) kitų pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta; 2) Vairuotojo pažymėjimų Nr.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) blankai yra atspausdinti ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jie yra netikri. Blankai atspausdinti sublimaciniu spausdintuvu. Tyrimui pateiktuose pažymėjimuose pirminio turinio rekvizitų pakeitimo požymių nenustatyta (1 t., b. l. 179-180).

2017 m. balandžio 13 d. automobilio nuomos sutartyje, kurią ikiteisminiam tyrimui pateikė Italijos Respublikos automobilių nuomos įmonė „FLORENCE EXCLUSIVE CAR“, nurodyta, kad klientas prisistatęs K. B., nurodęs gyvenamąją vietą Vilniuje, Lietuvos Respublikoje bei pateikęs vairuotojo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), išduotą 2011 m. gruodžio 7 d. ir galiojantį iki 2021 m. gruodžio 7 d., o taip pat pateikęs pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2011 m. lapkričio 22 d., automobilių nuomos įmonėje „ELITE RENT“, esančioje Albricci g. 9, Milane, nuo 2017 m. balandžio 13 d. 18.00 val. iki 2017 m. balandžio 22 d. 18.00 val. išsinuomojo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 181, 184; 2 t., b. l. 7-9).

2017 m. balandžio 14 d. automobilio nuomos sutartyje Nr. 985223035, kurią ikiteisminiam tyrimui pateikė automobilių nuomos įmonę atstovaujantis „Avis Budget Group“ licencijuotas atstovas Lietuvoje UAB „LITIDEAL“ direktorius M. J., nurodyta, kad klientas, prisistatęs K. B., nurodęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei pateikęs vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių nuomos įmonėje „Avis Budget Group“, esančioje Nicos žydrosios pakrantės oro uoste, adresu Nica cedex 3 06281, nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 22 d. 21.00 val. išsinuomojo automobilį „A. R.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 99-111, 116-136).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. S. kaltė, padarius dvi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis M. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir parodė, kad jam paskambino ir pasakė, kad reikia parvairuoti automobilius. Tai, kad jie nebus grąžinami suvokė. Jis jų nepardavinėjo, jo darbas buvo tik parvaryti. Matė, kad automobilis išnuomotas B. vardu. Jis iš karto suvokė, kad jis nebus išsinuomotas S. vardu. Buvo žadėtas už tai kažkoks atlygis – ar 500 Eur už abu, ar už kiekvieną po 500 Eur. Tačiau tie žmonės, kurie norėjo tų automobilių, dingo, kai Vokietijoje automobiliai sugedo. Je sugedo dėl to, kad jis į dyzelinius automobilius pripylė benzino. Vienam sutaisyti S. turėjo pinigų, todėl jį sutaisė ir su juo grįžo į Lietuvą. Jis, pasiėmė pinigų, važiavo kito parvaryti. Blogai vertina savo elgesį, jam reikėjo pinigų, gailisi dėl savo poelgio.

Kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti, teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ištirti įrodymai: Ž. S., M. C. ir E. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, savanoriškas daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kiti apžiūros protokolai, asmens kratos protokolas, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada, automobilio nuomos sutartys.

Pirmiau išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina, kad M. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis abi kaltinamojo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje M. S. nusikalstami veiksmai yra inkriminuoti kaip atlikti veikiant kartu su Ž. S.. Kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas Ž. S. atžvilgiu yra išskirtas (1 t., b. l. 1-3), kitaip tariant, ikiteisminis tyrimas Ž. S. atžvilgiu yra vis dar tęsiamas. Atsižvelgiant į teismų praktikos nuostatas, draudžiančias nuosprendyje vartoti formuluotes, liudijančias apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.3 punktas), aprašomojoje nuosprendžio dalyje, dėstant nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas tokio asmens neįvardina, nurodydamas, jog M. S. veikė su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas.

Dėl M. S. skirtinos bausmės

Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė nepripažinti šios aplinkybės kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, su tuo sutikti negalima. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Kaip nustatyta byloje, M. S. padarė 2 sunkius tyčinius nusikaltimus. Jis visiškai suprato savo veiksmų neteisėtumą, tačiau vis tiek rinkosi taip veikti – daryti nusikalstamas veikas. Kaltinamasis aiškiai suprato savo vaidmenį bendrininkų grupėje. Nors nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius įvykdė Ž. S., jo vaidmuo nusikalstamos veikos sumanyme yra ne ką mažiau svarbus, be jo nusikalstamos veikos galimai nebūtų padarytos.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad susitarimas, kaip bendrininkavimo būtinasis elementas, nebūtinai turi būti išankstinis ar išreikštas kokia nors akivaizdžia forma. Tai reiškia, kad veika gali būti pradėta ir spontaniškai. Pripažįstant asmenį bendrininku, būtina nustatyti, kad jo veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar juos papildo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011). Veikti bendrai gali būti susitarimai iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo reikšmingi bendram rezultatui – didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule. Kaip nustatyta byloje, M. S. sutiko parvaryti automobilius į Lietuvą, žinodamas, jog jie nebus grąžinti įmonėms, iš kurių buvo išsinuomoti, be to, pakeliui į Lietuvą sugedus automobiliams ir į Lietuvą parvarius tik vieną iš jų, M. S. vėliau grįžo į Vokietiją ir parvarė kitą automobilį. Taigi, M. S. ne pasyviais, o aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamų veikų darymo. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teismų praktika, konstatuoja, kad nepriklausomai nuo to, kurioje nusikalstamos veikos stadijoje prie nusikalstamos veikos darymo prisijungė M. S., jis veikė bendrininkų grupe su Ž. S. ir atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ši aplinkybė pagrįstai laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia.

Teismas, skirdamas M. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, bendrininkų grupėje, padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus. Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad M. S. yra vidurinio išsilavinimo, nedirbantis (4 t., b. l. 55), išsiskyręs (4 t., b. l. 33-34), anksčiau teistas, teistumas išnykęs (4 t., b. l. 35-51), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 52-54). Duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį gydymą, įskaitą nėra (4 t., b. l. 59-60), duomenų apie kaltinamojo priklausomybės ligų gydymą, įskaitą nėra (4 t., b. l. 58).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik M. S. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus tik baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas bausmių dydį, skaičiuojant nuo bausmės vidurkio ir vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, įvertinęs tai, kad yra nustatyta tiek M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tiek jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsižvelgęs į aplinkybes, apibūdinančias padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, mano, kad M. S. turi būti skirtina bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Teismas byloje nenustatė pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir skirti kaltinamajam švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę, todėl jam skirtina bausmė BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose.

Nors kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu prašė taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam laisvės apribojimą, su šiais argumentais nesutiktina. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius ypatingas aplinkybes, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad M. S. sveikatos būklė pakankamai sunki, jis nuolat gydomas laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jam reikalinga trečio lygio medicininė konsultacija, kurią teikia tik Kauno klinikos arba Santaros, jo būklė yra sunki, yra išsituokęs, turi vaiką, kurį reikia išlaikyti. Teismo vertinimu, viena vertus, nėra pateikta duomenų, jog kaltinamojo būklė būtų itin sunki, kita vertus, šios aplinkybės yra reikšmingos skiriant kaltinamajam bausmę, tačiau laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neprieštarauja teisingumo principui, įvertinus tai, jog M. S. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, jo padarytos nusikalstamos veikos yra sunkūs tyčiniai nusikaltimai, o į jau minėtas aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Kaltinamojo nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis M. S. prisipažino bei galisi padaręs nusikalstamas veikas, taip pat į tai, kad jo teistumas yra išnykęs, jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, tai, kad jis teigia turintis išlaikyti mažametį vaiką, gydosi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, dar yra galimybė suteikti kaltinamajam pasitaisyti, todėl tikslinga M. S., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios.

M. S. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūto laiko klausimas spręstinas BK 66 straipsnyje numatyta tvarka. M. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (4 t., b. l. 173) – panaikintina, paleidžiant M. S. iš suėmimo.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2017 m. balandžio 19 d. M. S. asmens kratos metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas IPHONE, IMEI (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. balandžio 19 d. M. S. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)-17, Vilniuje, atliktos kratos metu paimti daiktai: nešiojamas kompiuteris „FUJITSU“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 16 pakelių su milteliais ir 4 plastikiniai buteliai su skysčiu, kurių sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiame Buivydiškių g. 20, Vilniuje (4 t., b. l. 61-64), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. S..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo automobilio „BMW X5“ atžvilgiu), ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (dėl sukčiavimo automobilio „ALFA ROMEO“ atžvilgiu), ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. S. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant M. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2017 m. balandžio 19 d. 15.30 val. iki 2017 m. balandžio 21 d. 13.30 val. bei nuo 2018 m. gegužės 22 d. 10.11 val. iki 2018 m. spalio 22 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti, paleidžiant M. S. iš suėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kratos metu paimtą mobiliojo ryšio telefoną IPHONE, IMEI (duomenys neskelbtini), bei nešiojamą kompiuterį „FUJITSU“, serijos Nr. (duomenys neskelbtini), 16 pakelių su milteliais ir 4 plastikinius butelius su skysčiu, kurių sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nėra, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, esančiam Buivydiškių g. 20, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. S..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas