Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2019-07-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1234-900/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-05
Bylos Nr.
1-1234-900/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-25776-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1234-900/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25776-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.6.1.; 2.12.1.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 5 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme; Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 24 paras arešto, bausmę atliko 2017 m. vasario 10 d.,

yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

R. J. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sugyventinei R. Š., būtent: 2019 m. birželio 19 d. apie 18²⁰ val. namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme tyčia sudavė R. Š. kumščiu vieną kartą į krūtinę ir ji dėl smūgio nuvirto ant žolės, po to jai gulinčiai spyrė ne mažiau kaip penkis kartus bendrai į abi kojas, tokiais veiksmais padarydamas R. Š. poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kas vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas:

Kaltinamojo (įtariamojo) R. J. paaiškinimais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 85-86, 93-94), kuriuose nurodyta, kad R. Š. yra jo sugyventinė. Kartu gyvena apie 5 metus, veda bendrą ūkį. 2019 m. birželio 19 d. vakare apie 15 val. pas kaltinamąjį į namus (duomenys neskelbtini), atvažiavo draugai R. ir V., atsivežė 10 litrų alaus. Kaltinamasis, R., V., sugyventinė R. ir kaimynė A. apie valandą kieme gėrė alų. Po to R. su V. išvažiavo, kaltinamasis nuėjo miegoti, o R. Š. su kaimyne A. liko kieme. Po kažkiek laiko kaltinamasis atsikėlė ir išėjo į kiemą. Sugyventinė su kaimyne tebesėdėjo kieme prie stalo. Galėjo būti, kad apie 18²⁰ val. kaltinamasis priėjo prie ant suolelio sėdinčios sugyventinės ir liepė jai eiti į kambarį, tyčia sudavė kumščiu R. Š. vieną kartą į krūtinę. Matė, kaip R. nuo suolelio nuvirto ant žolės. Neprisimena, kas vyko toliau. Kaltinamasis neprisimena, bet sutinka, kad tyčia spyrė sugyventinei penkis kartus į kojas. Darydamas nusikaltimą, kaltinamasis buvo labai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to ir nusikalto. Gailisi.

Maždaug prieš savaitę, gal penkias dienas, R. pas kaltinamojo pažįstamą R. (duomenys neskelbtini), valė langus. Kaltinamasis ten irgi dirbo, klojo kiliminę dangą garaže. Matė, kad R., valydama langus, į langų rėmus užsigavo alkūnes. Matė kraujosruvas ant abiejų alkūnių, ant krūtinės, rankos.

Nukentėjusiosios R. Š. parodymais, užfiksuotais apklausos protokoluose (b. l. 34-35, 38, 41), kuriuose teigiama, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 16³⁰ val. pas ją į svečius atėjo kaimynė A. P.. Namuose buvo ir sugyventinis R. J.. Atvažiavo du R. bendradarbiai R. ir gal V., jų nepažįsta. Jie atsivežė 10 litrų alaus. Visi sėdėjo kieme po medžiu, kalbėjosi, gėrė alų. Pabuvę apie valandą, R. bendradarbiai išvažiavo. Išvykus bendradarbiams, sugyventinis nuėjo miegoti, o nukentėjusioji su A. P. toliau sėdėjo kieme ant suolelio po medžiu ir kalbėjosi, rūkė. Visi buvo labai girti, vėliau pripūtė apie 3 %₀. Apie 18²⁰ val. sugyventinis atsikėlė ir atėjo į kiemą, kur sėdėjo nukent4jusioji su A.. Kaltinamasis ėmė rėkti, kad ji eitų į kambarį, tada tyčia kumščiu sudavė jai vieną kartą į krūtinę. Nuo suduoto smūgio nukent4jusioji nuvirto nuo suolo ant žolės. Krito minkštai, neužsigavo, neskaudėjo. Nukentėjusiajai gulint kieme ant žolės, kaltinamasis basa koja tyčia spyrė jai iš viso ne mažiau penkis kartus į abi kojas. Ant kojų sužalojimų nesimatė. Kaimynė A. P. gynė nukentėjusiąją ir iškvietė policiją.

Apklausta papildomai 2019 m. birželio 20 d. nukentėjusioji parodė, kad po įvykio sužalojimų ant savo kūno nematė, tik mėlynę ant krūtinės. Nepamena, kada atsirado mėlynė, gal prieš kelias dienas. Teismo medicinos ekspertai apžiūrėjo nukentėjusiosios kūną ir rado daugiau kraujosruvų ant abiejų alkūnių, krūtinėje, dešiniame dilbyje, kairėje blauzdoje. Maždaug prieš savaitę nukentėjusioji Rolando prašymu valė viso namo langus. Galėjo kur nors atsitrenkti, taip galėjo atsirasti kraujosruvos ant abiejų alkūnių, krūtinėje, dešiniajame dilbyje. Teismo medicinos ekspertas jai sakė, kad tai – seni sužalojimai, o kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta spiriant.

Liudytojos A. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 61-62), kuriame sakoma, kad R. Š. yra jos kaimynė. R. gyvena su sugyventiniu R. J.. 2019 m. birželio 19 d. apie 16³⁰ val. liudytoja A. P. nuėjo pas kaimynę R. Š. į kiemą. Sėdėjo abi kieme po medžiu prie stalo. Namuose buvo kaimynės sugyventinis R. J.. Pas R. atvažiavo du jo bendradarbiai. Kieme prie stalo visi gėrė alų. Po to R. bendradarbiai išėjo namo, R. J. nuėjo į kambarį miegoti. Liudytoja A. P. su R. toliau sėdėjo ant suolelio prie stalo po medžiu ir kalbėjosi, rūkė. Apie 18²⁰ val. basas į kiemą išėjo R. J.. Jis buvo labai girtas, užsimiegojęs. R. J. priėjo prie jų ir liepė R. eiti į kambarį. Liudytoja A. P. nežino, ar R. ką atsakė. R. J. priėjo prie suolelio ir tyčia sudavė kumščiu R. vieną kartą į krūtinę. R. nuvirto nuo suolelio. Tada R. J. priėjo prie gulinčios R. Š. ir tyčia spyrė jai kelis kartus į kojas. Liudytoja A. P. puolė ginti R.. R. J. netyčia įspyrė ir liudytojai A. P. kokius du kartus į kojas, tačiau fizinio skausmo nesukėlė, sužalojimų nepadarė. Liudytoja A. P. galėjo suduoti ar pastumti R. J., stengdamasi nustumti jį nuo R., kad jis jos nespardytų. Po įvykio liudytoja A. P. paskambino pagalbos telefonu 112 ir pasakė, kad kaimynės sugyventinis jas abi sumušė.

Liudytojo M. P. parodymais, užfiksuotais apklausos protokole (b. l. 55-56), kuriame nurodyta, kad dirba Šiaulių apskrities VPK Patrulių rinktinėje. 2019 m. birželio 19 d. apie 18³⁶ val. liudytojas M. P. dirbo ekipaže 1719 su kolegomis E. G. ir E. A.. Gavo iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu, pareigūnus pasitiko pranešėja A. P. ir nurodė, kad namo kieme per išgertuves pranešėjos kaimynai konfliktavo, kaimynas kojomis spardė kaimynę. Kieme ant suoliuko sėdėjo nukentėjusioji R. Š., ji buvo akivaizdžiai neblaivi. Dėl girtumo R. Š. nesugebėjo paaiškinti tikslių aplinkybių, tik nurodė, kad jos sugyventinis R. J. ją pargriovė ant žolės ir spardė į kojas. Ant R. Š. kojų matėsi nubrozdinimai, paraudimai, nuo žemių ji buvo visa murzina. R. J. buvo namo kambaryje ir paaiškino, kad nieko nemušė, miegojo. Be to, jis neigė esantis R. Š. sugyventinis. R. J. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas. Nukentėjusiajai nustatytas 3,08 promilių neblaivumas. R. J. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK.

Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio M. P. 2019 m. birželio 19 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 21-24), kuriame aprašyti R. Š., A. P. paaiškinimai įvykio vietoje. Pažymėtos vietos ant nukentėjusiosios kūno (kojų), kur matosi sužalojimai: patinimai, nubrozdinimai. Nurodyta, kad R. Š. nustatytas 3,08 promilių girtumas, R. J. - 2,59 promilių girtumas.

BIRT ataskaitų žiūryklės išrašu, kuriame sakoma, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 18³⁰ val. į bendrąjį pagalbos centrą paskambino A. P. ir pranešė, jog ji užstojo kaimynę nuo sugyventinio smurto protrūkio, šis rankomis ir kojomis sumušė jas abi (b. l. 17).

Apžiūros 2019 m. birželio 19 d. protokolu su foto lentelėmis, kuriame užfiksuota įvykio vietos namo adresu (duomenys neskelbtini), kieme apžiūra (b. l. 10-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. birželio 20 d. specialisto išvada Nr. G 805/2019(04), kurioje nurodyta, kad R. Š. padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinėje, abiejose alkūnėse, dešiniame dilbyje ir kairėje blauzdoje. Poodinė krausjosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta užduotyje nurodytu laiku. Kiti sužalojimai padaryti prieš 2-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais kietais bukais daiktais, tiek griūnant ir kontaktuojant su kietais bukais paviršiais. Poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje galėjo būti padaryta vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai kiekvienas atskirai ir kaip visuma vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 31).

Asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenimis, iš kurių matyti, kad 2019 m. birželio 19 d. 19⁰¹ val. R. J. nustatytas sunkus - 2,59 promilių – girtumo laipsnis (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusiosios sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Iš kaltinimo šalinama aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajai, be kita ko, sukėlė fizinį skausmą. Nežymus sveikatos sutrikdymas apima ir fizinio skausmo sukėlimą, todėl šios pasekmės inkriminavimas perteklinis. Kaltinamojo veiksmai, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu nėra pagrindo.

Už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui gali būti baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 2 m. (BK 140 str. 2 d.).

Prokuroras siūlo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį padarymą skirti kaltinamajam 45 parų arešto bausmę. Bausmę sumažinti trečdaliu. Į atliktą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką. Skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamasis sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 117-119).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (54 m.), išsiskyrę, nedirba, nuo 2019 m. gegužės 16 d. išbrauktas iš Užimtumo tarnybos be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 104, 107-108). Administracine tvarka nebaustas (b. l. 103). 2 kartus teistas, vienu atveju teistumas išnykęs. Antrą kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimą. Be to, vieną kartą 2013 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (BK 38 str.) (b. l. 100-102). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui; veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę), teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: priežastis, eigą, trukmę, fizinio smurto intensyvumą, dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas už nusikaltimo padarymą skiria kaltinamajam prokuroro siūlomą vieną griežtesnių sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą. Bausmės dydis parenkamas artimas vidurkiui (BK 49 str. 3 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamasis (įtariamasis) nuo 2019 m. birželio 19 d. 18⁴⁵ val. iki 2019 m. birželio 20 d. 14¹⁰ val. buvo laikinai sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka (b. l. 71-72, 76). Remiantis BK 65-66 straipsniais, laikino sulaikymo laikas (viena para) santykiu 1:1 įskaičiuojamas į atliktos arešto bausmės laiką.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesių trukmės dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba ir siekiant ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 97-98) – taikoma tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta bausmė (BPK 139 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 45 parų arešto bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 45 parų arešto bausmę sumažinti 1/3 iki 30 (trisdešimt) parų arešto bausmės trukmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 65-66 straipsniais, į atliktos arešto bausmės laiką santykiu 1:1 įskaičiuoti laiką, kurį R. J. praleido būdamas laikinai sulaikytas (1 parą), šį laiką prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę skirti atlikti areštinėje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. J. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

Skirti R. J. baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

R. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti tol, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas ir bus pradėta vykdyti juo skirta arešto bausmė.

Išaiškinti R. J., kad, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir/ar jos dydžiu, jis turi teisę per 14 d. nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo skirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Alma Berniūnaitė