Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-13 · Civilinė byla Nr. e2-36686-1101/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
e2-36686-1101/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-25822-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laura Matusevičiūtė
Ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
I. B.
Civilinė byla Nr. e2-36686-1101/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25822-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.8.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui I. B. dėl žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo I. B. 36,43 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.

Atsiliepimas

2. Atsakovui siųsti procesiniai dokumentai ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) grįžo neįteikti. Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į Vokietiją. Jokie kiti atsakovo buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu 2019 m. lapkričio 14 d. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu (iki 2019 m. lapkričio 28 d.) nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

3. Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui I. B. Vokietijoje 2018 m. kovo 7 d. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos 36,43 Eur sumai, kurios apmokėtos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžeto lėšomis. Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2017 m. gruodžio 31 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu atsakovas nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti Europos sveikatos draudimo kortelės Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai suteikusiai atsakovui būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas. Atsakovas privalo atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, kadangi asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims. Atsakovui 2019 m. liepos 22 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei padarytą žalą (CPK 178 straipsnis).

5. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atsakovas, nevykdydamas įstatymu nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką, nebūdamas apdraustas ir vėliau neatlygindamas PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė PSDF biudžetui žalą, kurią sudaro atsakovui suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų būtinųjų sveikatos priežiūros paslaugų kaina.

6. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Duomenų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradine kreditore ar ieškove, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 36,43 Eur žalos atlyginimas (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.280 straipsnis).

7. CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (36,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

8. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783796, iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,43 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 43 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (36,43 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei. Priteista suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188728721, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB Swedbank, arba į sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškintina, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Laura Matusevičiūtė