Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-475-365/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-14
Bylos Nr.
AN2-475-365/2018
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00377-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Suinteresuotas asmuo
M. B.
Pažeidėjas
J. Š.
Kategorijos
  • 9.36pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-475-365/2018Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00377-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 9.36; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal suinteresuoto asmens M. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. (J. Š.) atstovo advokato R. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, kuriuo J. Š. (J. Š.) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 str. 8 d. ir jam skirta administracinė nuobauda - 5200 Eur (penki tūkstančiai du šimtai Eur) bauda su 908 pakelių cigarečių „Minsk Super Slims“ ir automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nutarimo esmė

1. J. Š. nubaustas už tai, kad pakartotinai gabeno akcizais apmokestinamas prekes pažeisdamas nustatytą tvarką, o būtent: jis, 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 17.20 val. Vilniaus pasienio rinktinės G. Ž. pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) k. prieigose, kelyje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 2.1.1. p. reikalavimus, vairuojame automobilyje „Citroen“, v. n. (duomenys neskelbtini), (šoninėse durelėse, bagažinės dangtyje ir daiktadėžėje) gabeno 908 pakelius cigarečių „Minsk Super Slims“, paženklintus Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, kurių bendra vertė yra 2905,60 Eur (58,11 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio), kai neteisėtai laikomų prekių vertė viršijo 50 bet neviršijo 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 209 straipsnio 8 dalyje.

2. Teismas nutarė konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „Citroen“, v. n. (duomenys neskelbtini), įregistruotą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio valdytoja yra M. B.. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad J. Š. vairavo automobilį, kurio valdytoja yra jo uošvė M. B.. Pagal išperkamosios nuomos sutartį M. B. be patvarioje laikmenoje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo negalėjo perleisti naudotis J. Š. automobiliu, nes jis nėra priskirtinas prie sutarties 9.4 punkte nurodytų asmenų, t. y. lizingo gavėjo sutuoktinio, vaikų ir tėvų. Teismas vertino, kad J. Š. priskirtinas prie M. B. artimųjų giminaičių, todėl automobilį konfiskavo ANK 29 str. 4 d. 3 p. pagrindu.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu M. B. atstovas advokatas R. P. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą dalyje dėl automobilio „Citroen“, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir jo nekonfiskuoti. Mano, kad nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl turi būti iš dalies pakeistas. Skundą motyvuoja tuo, kad:

3.1. J. Š., kuris yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 209 str. 8 str., yra apeliantės žentas, su padarytu nusižengimu jis sutinka, labai dėl to gailisi. Apeliantė M. B. kartu su J. Š. negyvena, pažeidimo metu, ji kaip automobilio valdytoja, laikinai, kol bus suremontuotas. J. Š. automobilis, leido naudoti automobilį „Citroen“, v.n. (duomenys neskelbtini)

3.2. Nagrinėjant teisme J. Š. padarytą nusižengimą buvo nustatyta, kad automobilis „Citroen“, v.n. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2018 m. liepos 7 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė lizingo gavėjai apeliantei automobilį „Citroen“, v.n. (duomenys neskelbtini), lizingo suma – 1700 Eur, mokant kas mėnesį nustatytas įmokas iki 2024 m. liepos 07 d. Teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad J. Š. yra apeliantės, kaip automobilio valdytojos žentas, todėl yra priskirtinas prie jos artimųjų giminaičių ir yra pagrindas galimam automobilio konfiskavimui. Pažymi, kad J. Š. negyvena kartu su apeliante, jo deklaruota gyvenamoji vieta nėra tokia pati kaip apeliantės. Apeliantės žentas J. Š. automobiliu „Citroen“, v.n. (duomenys neskelbtini), nuolat nesinaudoja, tik pasiskolino iš apeliantės laikinam naudojimui, nes jo automobilis buvo remontuojamas. Apeliantė, kaip automobilio valdytoja, nežinojo, kad automobilis bus panaudotas nusižengimo padarymui.

4. Apeliaciniu skundu J. Š. advokatas R. P. taip pat prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą dalyje dėl automobilio „Citroen“, v.n. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir jo nekonfiskuoti bei išdėstyti apeliantui paskirtos 5200 Eur baudos mokėjimą dvejiems metams. Kitą nutarimo dalį, t.y. dėl 5200 Eur baudos paskyrimo apeliantas prašo palikti nepakeistą. Mano, kad nutarimas šioje dalyje yra nepagrįstas, todėl turi būti iš dalies pakeistas.

4.1. Dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, gynėjas nurodo, kad atsižvelgiant į apelianto J. Š. veikos turimas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent, kad apeliantas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti bei administracinis nusižengimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties, gabenamų cigarečių kiekis nebuvo labai didelis, apelianto atžvilgiu buvo teisinis pagrindas taikyti ANK 675 str. 3 d. ir jam paskirtos 5200 Eur baudos mokėjimą išdėstyti dėl sunkios materialinės padėties. Nurodo, kad šiuo metu apelianto sutuoktinė J. Š. yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro tik 214,32 Eur, apeliantas augina du nepilnamečius vaikus. Šiuo metu antstolės T. G. kontoroje apelianto atžvilgiu vykdomas priverstinis vykdymo procesas pagal Kėdainių rajono 3-ojo notaro biuro notarės 2018 m. balandžio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 89702,26 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų trečios eilės išieškotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Pats apeliantas santaupų neturi, jis ūkininkauja, todėl pastovių pajamų taip pat neturi. Akcentuoja, kad apeliantas J. Š. nevengia ir sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę 5200 Eur nuobaudą, tačiau neturi tiek pajamų, kad galėtų baudą sumokėti per teismo nustatytą 40 kalendorinių dienų terminą. Be to, pažymi ir tai, kad apeliantas prašymo dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo teismo posėdžio metu nepateikė dėl nežinojimo, kad tokį prašymą jis galėjo pateikti teismui. Apeliantui pratęsus baudos sumokėjimo terminą, jis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nutarimu paskirtą baudą išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.

4.2. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad apeliantas J. Š. su padarytu nusižengimu sutinka, labai gailisi, nusižengimą padarė dėl sunkios materialinės padėties.

5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublkos vidaus reikalų ministerijos užkardos vadas (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimus į suinteresuoto asmens M. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovo advokato R. P. apeliacinius skundus.

5.1. Institucija mano, kad nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo yra motyvuotas ir pagrįstas. Pažymima, kad remiantis suformuota teismų praktika, transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t.y. jeigu ji buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Taip pat pažymia, kad ANK 209 str. numatytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių pažeidimų, kuriuo daroma žala valstybės ekonomikai bei mokesčių sistemai. J. Š. iš anksto pasiruošęs pažeidimo padarymui, transporto priemonę panaudojo kaip įrankį akcizinių prekių gabenimui. J. Š. už akcizinių prekių gabenimą jau buvo patrauktas administracinė atsakomybėn pagal ANK 209 str. 7 d. Šis pažeidimas padaromas tyčiniais veismais, todėl šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra būtinas keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti. Institucija, cituodama ANK 29 straipsnio nuostatas pabrėžia, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, jog šiuo atveju gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jei turtas jam buvo perleistas kaip pažeidimo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Institucijos manymu, transporto priemonės naudotoja M. B. perduodama automobilį žentui su savo turtu nesielgė rūpestingai ir apdairiai, kad šis nebūtų panaudotas priešingai įstatymams, visuomenės interesams, pažymint, kad konfiskuotos transporto priemonės savininkas UAB „Mogo Lt“ su skundžiamu sprendimu sutko ir nutarimo neskundė.

5.2. Dėl J. Š. atstovo advokato R. P. apeliacinio skundo argumentų susijusių su skirtinos baudos mokėjimo (ne) išdėstymo, Institucija pažymi, kad teismas, priimdamas nutarimą ir skirdamas baudą mokėjimo neišdėstė, kadangi J. Š. teismo proceso metu neišreiškė tokio noro bei nepateikė sunkią materialinę padėtį patvirtinančių dokumentų. Atsiliepime pažymima, kad šios galimybės apeliantas nepraranda, kadangi paskirtą baudą administruoja ir sprendimus dėl baudos išdėstymo priima Valstybinė mokesčių inspekcija.

5.3. Apibendrindama atsiliepimo argumentus Institucija mano, kad apeliantų suinteresuoto asmens M. B. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovo advokato R. P. apeliaciniai skundai turi būti atmesti kaip nepagrįsti, o skundžiamas ntarimas paliktas nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Suinteresuoto asmens M. B. atstovo advokato R. P. apeliacinis skundas tenkintinas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovo advokato R. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra skundžiamas administracinio nusižengimo padarymas ir paskirta bausmė. Abejuose skunduose keliamas administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo paskyrimo klausimas. J. Š. atstovo advokato R. P. apeliaciniu skundu taip pat prašoma, taikant ANK 675 str. 3 d. nuostatas, paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti maksimaliam terminui. Įvertinus tai, jog abiejų apeliantų apeliacinių skundų teiginiai ir argumentai iš esmės yra tapatūs, jie analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.

Dėl automobilio konfiskavimo

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje pateiktus duomenis, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus daro išvadą, jog konfiskuodamas transporto priemonę apylinkės teismas priėmė neteisingą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino ANK 29 straipsnio nuostatas.

8. Pagal ANK 209 straipsnio 10 dalį už šio straipsnio 6, 8 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti gabenimo priemonės, kuria akcizais apmokestinamos prekės buvo neteisėtai gabenamos, konfiskavimą. Nagrinėjamu atveju aktualioje įstatymo normoje priemonės, kuria buvo gabenamos prekės, konfiskavimas numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma nuobauda. Vis dėlto teismas, spręsdamas klausimą dėl tokios priemonės konfiskavimo, privalo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant tokia transporto priemonė gali būti konfiskuojama. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas, atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-13 nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018).

9. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Byloje neginčytinai nustatyta, kad automobilis „Citroen“, v.n. (duomenys neskelbtini), yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnio 8 dalyje, padarymo priemonė, dėl to ginčo nėra. Vis dėlto vien aplinkybės, kad minėtas automobilis yra administracinio nusižengimo priemonė, nepakanka priimti sprendimui dėl transporto priemonės konfiskavimo.

10. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą konfiskuoti transporto priemonę nustatęs ANK 29 str. 4 d. 3 p. pagrindą, motyvuodamas tuo, kad turtas J. Š. buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, J. Š. vairavo automobilį, kurio valdytoja yra jo uošvė M. B., o pagal išperkamosios nuomos sutartį M. B. be patvarioje laikmenoje pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimo negalėjo perleisti naudotis J. Š. automobiliu, nes jis nėra priskirtinas prie sutarties 9.4 punkte nurodytų asmenų, t. y. lizingo gavėjo sutuoktinio, vaikų ir tėvų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais sutikti neturi pagrindo.

11. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, jeigu turtas jam (trečiajam asmeniui) buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui. Taigi skundžiamame nutarime nurodyta konstrukcija, kad automobilis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo perleistas kaip šeimos nariui, yra klaidinga. Trečiame punkte reglamentuotas pažeidėjo perleidžiamas turtas jo šeimos nariui, o ne atvirkščiai. Ši pozicija įtvirtinta ir naujausioje teismų praktikoje. ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylose gali būti konfiskuotas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ši sąlyga taikytina tais atvejais, kai byloje nustatyta, kad nusižengimą padaręs asmuo konfiskuotiną turtą perleido savo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, t. y. su juo (jais) sudarė sandorį. Toks nusižengimą padariusio asmens ir jo šeimos nario ar artimojo giminaičio elgesys įstatymo leidėjo pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018). Nagrinėjamu atveju automobilio „Citroen“, v. n. (duomenys neskelbtini), savininku yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal 2018 m. liepos 7 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ šį automobilį perdavė lizingo gavėjai M. B.. Automobilis tiek prieš pažeidimą, tiek pažeidimo padarymo metu, tiek po to priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuris šį automobilį perdavė lizingo gavėjai M. B.. Vien fakto, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, nustatymas nėra pagrindas taikyti konfiskavimą pagal ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Taigi šiuo atveju tampa aktualus ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punktas, kuris numato, kad už ANK 209 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Kaip minėta, transporto priemonės „Citroen“, v. n. (duomenys neskelbtini), kuria J. Š. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, valdytoja yra M. B., tačiau nuosavybės teise automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad automobilio valdytoja M. B. ar pats lizingo davėjas, kuriam automobilis priklauso nuosavybės teise, būtų žinoję, jog transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė. Tiek J. Š., tiek M. B. apklausos teisme metu nurodė, kad sugedus J. Š. automobiliui, M. B. savo žentui (J. Š.) pasiskolino automobilį, J. Š. su uošve gyvena atskirai, M. B. nežinojo apie tai, kad J. Š. jai priklausančiu automobiliu gabens cigaretes. Taigi nors M. B. ir J. Š. sieja giminystė, tačiau giminystės pagrindas savaime nėra pakankamas pagrindas tvirtinti, jog M. B. galėjo ir turėjo žinoti apie būsimą administracinį nusižengimą. Ir nors administracinis nusižengimas buvo padarytas tyčia, byloje nėra atskleista jokių aplinkybių, kad M. B. su transporto priemone elgėsi nerūpestingai ir galėjo žinoti apie šiuo automobiliu gabenamą kontrabandos krovinį.

12. Taip pat yra būtina aptarti aplinkybę, jog nuosavybės teise automobilis „Citroen“, v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, t.y. M. B., valdo transporto priemonę kaip lizingo gavėja. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad automobilio savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, perduodamas automobilį (bet ne jo nuosavybės teisę) M. B. pagal lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį, būtų žinojęs ar turėjęs žinoti, kad jam priklausančią transporto priemonę nusižengimui padaryti panaudos (galės panaudoti) koks nors trečiasis asmuo (ne lizingo sutartyje nurodytas lizingo gavėjas), taip pat nenustatyta, jog egzistuoja kokia nors kita ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta sąlyga.

13. Bylą nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustačius, kad automobilio naudotoja (lizingo gavėja) M. B. perleisdama naudojamą automobilį pažeidėjui J. Š., būtų žinojusi, jog automobilis bus naudojamas administraciniam teisės nusižengimui daryti, nėra jokio pagrindo ir išvadai, jog transporto priemonės savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su jam priklausančia transporto priemone elgėsi nerūpestingai, sudarydama galimybę padaryti administracinį nusižengimą. Iš to seka, jog byloje nenustatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos, būtinos ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo taikymui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuria naudodamasis J. Š. padarė nusižengimą, konfiskavimo skyrimas yra negalimas ir neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų.

14. Institucijos atsiliepime aptariama teismų praktika ir nurodyti 2009 m. sprendimai taikant turto konfiskavimą negali būti taikoma nagrinėjamoje byloje pasikeitus ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo teisiniam reguliavimui, nes, kaip ir minėta, ANK 29 straipsnio redakcijoje, skirtingai nei anksčiau galiojusiame kodekse, yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes susiaurina pažeidimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-59-697/2016). Šios papildomos sąlygos, kaip minėta, yra numatytos ANK 29 straipsnio 4 dalyje 1-5 punktuose, todėl tik nustačius teisinį ne pažeidėjui priklausančio turto konfiskavimo pagrindą galima, o tam tikrais atvejais ir būtina vertinti tokio konfiskavimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-976/2018, Nr. 2AT-43-697/2018).

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su institucijos atsiliepime daroka prielaida, kad automobilis galimai įgytas ir naudotas būtent neteisėtai veikai vykdyti, kad pažeidėjas už tokią veiką jau buvo baustas ir turėjo numatyti galimas pasekmes. Tačiau, atliekant tyrimą ir nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme visos šios prielaidos turi būti paneigtos ar patvirtintos, t.y. tyrėjai turėtų rinkti įrodymus, kurie leistų daryti išvadą, kad lizinginė sutartis yra fiktyvi, kad ji sudaryta iš anksto siekiant išvengti galimo transporto priemonės konfiskavimo ir pan. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti tokias išvadas ( nenustatyta, kad ne uošvė, o pats pažeidėjas yra faktinis valdytojas, kad pažeidėjas nuolat naudojasi automobiliu, o ne lizingo sutartyje nurodytas neva pirkėjas; nenustatyta, kas moka lizingines įmokas ir pan., nėra net duomenų, kurie liudytų ar aoplamai pažeidėjo uošvė turi teisę vairuoti automobilį). Institucijos, kurioje atliekamas tyrimas, tyrėjai turėtų būti aktyvūs proceso metu ir rinkti šiuos duomenis. Nagrinėjant bylą apeiacinės inastancijos teisme šie duomenys nebuvo pateikti; tokių duomenų rinkimas apeliacinės instancijos teismo stadijoje būtų nesavalaikis ir pavėluotas, nes proceso dalyviai turėtų galimybę derinti savo pozicijas. Atsakant į institucijos nurodomus argumentus, atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad baudžiamajame procese yra galimybės konfiskuoti veikos padarymo įrankio ar priemonės ( šiuo atveju automobilkio) piniginę vertę, tačiau tokios galimybės nenumato ANK.

Dėl baudos išdėstymo

16. Apeliaciniame skunde J. Š. atstovas nurodo, kad paskirta bauda J. Š. turėtų būti išdėstyta dvejų metų laikotarpiui. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas išdėstyti paskirtą baudą aplinkės teismui nebuvo pareikštas, jis pateiktas tik apeliaciniame skunde, sprendžiama, kad apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo svarstyti šį klausimą. M. B. manydamas, kad jo finansinės galimybės neleis sumokėti visos paskirtos baudos iš karto, gali kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, dėl baudos išdėstymo dalimis su prašymu bei jį pagrindžiančiais įrodymais.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens M. B. atstovo advokato R. P. apeliacinį skundą tenkinti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. J. Š. (J. Š.) atstovo advokato R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio valdytoja yra M. B..

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. rugsėjo 28 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis