- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- N-575-2863-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-21-3-00880-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. B. 2010 m. rugsėjo 12 d., apie 23.40 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz“ atbulas, neįsitikino, kad tai bus saugu, atsitrenkė į vartus ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadinti vartai. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu A. B. už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 100 litų baudą, administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nesant A. B. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų (autoavarijos vietos plano, transporto priemonės techninės apžiūros akto, tarnybinio pranešimo) matyti, kad 2010 m. rugsėjo 12 d. apie 23.40 val. A. B. savo veiksmais padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas akcentavo, jog iš bylos medžiagos bei liudytojų parodymų matyti, kad A. B. iš karto sustojo, pradėjo aiškintis dėl įvykio, neneigė savo kaltės. Pažymėjo, jog KET yra nustatyta, jog apie eismo įvykį pranešti policijai pareiga atsiranda, kai įvykio metu žuvo žmogus ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 269.4 p.), o taip pat, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nėra (KET 272 p.). Teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus, įvertino liudytojų parodymus ir nustatė, kad A. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį patrauktas nepagrįstai. Paaiškino, jog pažeidimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį įvykį pranešti policijai.
Šalies argumentai
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir paskirti A. B. administracinę nuobaudą, vadovaujantis ATPK 130 straipsnio 1 dalimi. Institucijos įsitikinimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. B. nepasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, pažeisdamas KET. Pažymi, kad iš filmuotos medžiagos matyti, jog krovininis automobilis kliudo vartus, kurie akivaizdžiai deformuojasi, po įvykio prie vartų susirenka žmonės, kurie juos bando atstatyti, žala padaryta nemaža, nes buvo sugadintas vartų uždarymo mechanizmas. Pabrėžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir to neneigia. Institucijos nuomone, A. B. iš eismo įvykio pasišalino sąmoningai, tyčia, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Atsiliepimas
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. atsiliepime nurodo, kad kliudė vartus, tačiau matant pačiam vartų savininkui, vartai buvo atstatyti, kitokių vartų gedimų nebuvo, vartai veikė. Nurodo, jog vartų savininkas nereiškė jokių pretenzijų ir nuėjo namo. Atkreipia dėmesį, kad po įvykio dar dvi valandas A. B. buvo įvykio vietoje. A. B. nuomone, vartai sugadinti nebuvo, tačiau vartų savininkas, norėdamas gauti draudimo išmoką, iškvietė policijos pareigūnus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Skundžiamu teismo nutarimu A. B. paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, o dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo bylos teisena nutraukta, nenustačius asmens veikoje pažeidimo įvykio ir sudėties.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariatas, prašydamas panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Tuo tarpu asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl A. B. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Taigi, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių A. B. kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo A. B. atžvilgiu nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Apibendrinusi išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus, pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.