Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos O. R. prašymą atnaujinti procesą Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. pagal pareiškėjo S. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. spalio 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme gautas 2011 m. spalio 14 d. O. R. (per atstovą advokatą V. S.) prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. pagal pareiškėjo S. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašoma atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą paduoti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m., kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir O. R. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, ginančiu viešą interesą (valstybės). Prašymas buvo priimtas nagrinėti teisme 2011 m. gruodžio 12 d. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas S. U. pateikė teismui suklastotą V. B. mirties įrašą, kurio pagrindu teismas, būdamas suklaidintas, priėmė neteisingą sprendimą, tačiau dėl senaties termino jis negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Prašyme taip pat nurodyta, kad O. R. yra V. B. giminaitė ir galima įpėdinė, o S. U. jos į bylą įtraukęs nebuvo, todėl yra pažeista jos konstitucinė teisė dėl nuosavybės neliečiamumo. Prašyme nurodyta, kad prokuratūrai atsisakius ginti viešą interesą dėl neteisėto nuosavybės teisės į žemę atkūrimo, pareiškėja O. R. nusprendė ginti viešą valstybės interesą. Prašyme teigiama, kad nors yra suėjęs CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas naikinamasis prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas, tačiau byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija, todėl terminas turėtų būti atnaujintas.

Rengiantis pareiškėjos O. R. prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimui teismo posėdyje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriaus buvo išsireikalauta S. U. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. U. turėtą žemę byla Nr. 13831, o iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buvo išsireikalauta medžiaga Nr. 11.27(2), kurioje 2006 m. kovo 8 d. priimtas sprendimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Pakruojo rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. Iš šiose bylose esančių dokumentų matyti, kad 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo S. U. tėvas J. U. nuosavybės teise valdė 15,40 ha žemės Pakruojo rajone, T. kaime. 2001 m. liepos 9 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 65-10493 S. U. buvo atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko J. U. nuosavybės teise valdytą 15,40 ha žemės sklypą, esantį Pakruojo rajone, K. seniūnijoje, T. kaime. 2005 m. rugsėjo 26 d. į Šiaulių apskrities viršininko administraciją kreipėsi O. R., prašydama išsiaiškinti, ar teisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės S. U. į J. U. Pakruojo rajone, K. seniūnijoje, T. kaime turėtą žemę (15,40 ha). 2005 m. spalio 7 d. Šiaulių apskrities viršininko administracija kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydama išsiaiškinti O. R. prašyme nurodytas aplinkybes. 2005 m. gruodžio 28 d. Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė R. D. surašė išvadą dėl atlikto tyrimo pagal 2005 m. spalio 7 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos raštą, kurioje nurodė, kad tyrimo metu surinkti duomenys duoda pagrindą abejoti 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. U. nuosavybės teise valdė 15,40 ha žemės Pakruojo rajone, T. kaime, pagrįstumu ir teisėtumu, tačiau jo peržiūrėti nėra galimybės, nes Lietuvos Respublikos CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei penkeri metai. Išvadoje taip pat nurodyta, kad civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. esantis Šiaulių vyskupijos Pakruojo dekanato Linkuvos Švč. M. M. Škaplierinės parapijos 1999 m. balandžio 23 d. raštas Nr. 33, kuriame nurodyta, kad Linkuvos bažnyčios metrikų alfabetinėje (1935-1963) knygoje yra įrašas, kad 1939 m. 10 Nr. Linkuvos kapuose yra palaidota V. B., yra suklastotas, o tokia veika atitinka tuo metu galiojusio BK 207 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau baudžiamasis procesas šiuo atveju negalimas, nes yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš prokuratūros atlikto tyrimo metu surinktų dokumentų matyti, kad V. B. 1929 m. liepos 8 d. savo vardu turėjo 15,40 ha žemės Šiaulių apskrityje, Linkuvos valsčiuje, T. seniūnijoje. 1936 m. balandžio 27 d. V. B. turėtą žemę, trobesius pardavė J. P. – P. už 6000 litų su sąlyga, kad jis ją išlaikys iki gyvos galvos. 1941 m. gegužės 21 d. V. B. kreipėsi į Šiaulių apskrities vykdomąjį komitetą su prašymu apginti ją nuo savivalės vietinių valstiečių, kuriame išdėstė, kad du vietiniai valstiečiai be jos sutikimo pradėjo jos žemę savarankiškai dirbti, ir nori ją iš jos namų išvaryti. Iš archyvinių susirašinėjimo dokumentų matyti, kad V. B. ūkis įstatymo nustatytu pagrindu buvo perduotas naujakuriams, nes ši nesugebėjo jo pati tvarkytis. Iš tyrimo metu gauto mirties akto įrašo matyti, kad V. B. mirė (duomenys neskelbtini), o ne 1939 metais, kaip nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2³-234/1999 m. teigė S. U.. Iš Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pakruojo rajono žemėtvarkos skyriaus 2005 m. rugsėjo 29 d. pažymos matyti, kad dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusios savininkės V. B. turėtą žemę Pakruojo rajone, T. kaime (15,40 ha), kreipėsi vienintelis S. U. Kitų pretendentų iš J. P. – P., L. ar kitų L. P. įpėdinių, kurie nustatytais terminais būtų kreipęsi dėl V. B. žemės susigrąžinimo, nebuvo.

2006 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorė V. Š. surašė išvadą, kurią patvirtino Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. V., kurioje nurodyta, kad, nors Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m., padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, dėl kurio būtų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje, tačiau dėl to, kad buvo praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų naikinamasi terminas, kuris jokiomis aplinkybėmis negali būti atnaujintas, nuspręsta neteikti prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. 2006 m. kovo 9 d. pranešimu apie šią išvadą buvo pranešta Šiaulių apskrities viršininko administracijai.

Atnaujinti procesą Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. atsisakytina.

Proceso atnaujinimo tvarką reglamentuoja CPK XVIII skyriaus normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse ne kartą aiškino proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

Subjektai, galintys inicijuoti civilinio proceso atnaujinimą, yra nurodyti CPK 365 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, tai yra tada, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (Lietuvos Respublikos 2011 m. birželio 21 įstatymo Nr. XI-1480, įsigaliojusio 2011 m. spalio 1 d., redakcija). Vadinasi, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali paduoti prašymus atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais. Kadangi prašymą atnaujinti procesą pateikusi O. R. nebuvo įtraukta į Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2³-234/1999 m. nagrinėjimą, ji galėjo inicijuoti civilinio proceso atnaujinimą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais ir privalėjo įrodyti, kad 1999 m. gegužės 14 d. sprendimu Pakruojo rajono apylinkės teismas nusprendė dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 178 straipsnis).

Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Galėjimas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu siejamas tik su tikėtina aplinkybe, jog prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas prašymo dėl proceso atnaujinimo subjektas. Tuo tarpu faktiškas asmens tinkamumas nustatomas teismui išsprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą iš esmės, t. y. antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje. Anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos.

Nors pareiškėja O. R. 2011 m. spalio 28 d. nutartimi buvo įpareigota pašalinti prašymo atnaujinti procesą trūkumus, tame tarpe nurodyti dėl kokių konkrečių pareiškėjos teisių ar pareigų pasisakyta sprendime civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m., kokias konkrečiai teises ar pareigas pareiškėjai sukuria šis sprendimas arba kokios konkrečiai pareiškėjos teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei pridėti įrodymus, pagrindžiančius proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), pareiškėja O. R. šio teismo įpareigojimo neįvykdė ir patikslintame 2011 m. lapkričio 28 d. prašyme atnaujinti procesą nenurodė, dėl kokių konkrečių pareiškėjos teisių ar pareigų pasisakyta sprendime civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m., kokias konkrečiai teises ar pareigas pareiškėjai sukuria šis sprendimas arba kokios konkrečiai pareiškėjos teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeidžiami, taip pat nepridėjo tai patvirtinančių įrodymų. Patikslintame prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė, kad ji yra V. B. giminaitė ir galima įpėdinė, tačiau nenurodo, kad pretenduoja į žemės sklypą, dėl kurio valdymo nuosavybės teise buvo pasisakyta sprendime civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. Pareiškėja O. R. patikslintame prašyme atnaujinti procesą teigia, kad ji gina viešą interesą, nes, nesant teisėtų savininkų, žemė turėtų priklausyti valstybei. Tačiau prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, gali paduoti tik Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir tik CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka (CPK 365 straipsnio 2 dalis). Iš 2006 m. kovo 8 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros civilinių bylų skyriaus prokurorės V. Š. išvados, kurią patvirtino tuometinis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras A. V., matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, nustatęs, Pakruojo rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m., galimai padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, dėl kurios būtų CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje, tačiau dėl to, kad buvo praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų naikinamasi terminas, kuris jokiomis aplinkybėmis negali būti atnaujintas, nusprendė neteikti prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. Vadinasi, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, vienintelis turintis teisę pateikti prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, savo poziciją dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. išsakė dar 2006 m. kovo 8 d. Net jei 15,40 ha žemės sklypas, esantis Pakruojo rajono savivaldybėje, K. seniūnijoje, T. kaime, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė ne pareiškėjo S. U. tėvui J. U., kaip buvo nustatyta 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m., o pareiškėjos O. R. prašyme atnaujinti procesą nurodytai V. B., 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. neturėjo, neturi ir negali turėti jokios įtakos O. R. materialiosios teisėms ir pareigoms, kadangi ji pati nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į šį žemės sklypą, o, be to, ir negalėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, kadangi O. R., kaip matyti iš jos 2005 m. lapkričio 11 d. rašytinio paaiškinimo, duoto Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorei R. D., yra V. B., kuriai galimai priklausė ginčo žemės sklypas, brolio L. P., Juozo, gimusio 1863 metais, anūkė (Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnis). Apibendrinus aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjos O. R. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, ir jis paduotas asmens, neturinčio teisės inicijuoti proceso atnaujinimo šioje byloje, todėl atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Be to, atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. ir todėl, kad prašymas atnaujinti procesą pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo, paduotas galiojant naujajam CPK, civilinėje byloje užbaigtoje iki 2002 m. CPK įsigaliojimo, turi būti pateiktas per CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Šio termino nustatymo klausimą teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, t. y. nagrinėdamas šį prašymą teismo posėdyje. Nustatyta, kad 1999 m. gegužės 14 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 1999 m. gegužės 28 d. (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis). Vadinasi, nuo jo įsiteisėjimo praėjo daugiau nei dvylika metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad susidarius išskirtinei, neįtikėtinai teisinei situacijai, žemesniųjų instancijų teismai turi teisę CPK 370 straipsnio nustatytą tvarka spręsti praleisto CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą (2007 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-515-/2007 m., 2004 m. balandžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis kasacinėje byloje Nr. 3K-3-233-/2004 m.). Šioje byloje tokios išskirtinės, neįtikėtinos situacijos nėra, todėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas neatnaujintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą Pakruojo rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m. pagal pareiškėjo S. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nutarties patvirtintas kopijas nedelsiant išsiųsti pareiškėjai O. R., jos atstovui advokatui V. S., pareiškėjo S. U. atstovui advokatui V. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriui. Kartu su nutarties kopijomis pareiškėjos O. R. atstovui advokatui V. S. išsiųsti pareiškėjo S. U. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo patvirtintas kopijas, pareiškėjo S. U. atstovui advokatui V. M. išsisųti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo patvirtintą kopiją, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriui išsiųsti pareiškėjo S. U. atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo patvirtintą kopiją.

Įsiteisėjus nutarčiai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Pakruojo žemėtvarkos skyriui buvo grąžintina S. U. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. U. turėtą žemę byla Nr. (duomenys neskelbtini), o Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai grąžintina medžiaga Nr. 11.27(2), kurioje 2006 m. kovo 8 d. priimtas sprendimas atsisakyti kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Pakruojo rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2³-234/1999 m., šioje byloje paliekant visų dokumentų kopjas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.