Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. C. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų (gimimo įrašų/liudijimų, santuokos liudijimų/sudarymo įrašų, mirties liudijimų/įrašų) matyti, kad M. M., miręs (duomenys neskelbtini), ir jo sutuoktinė E. M., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos G. C. dėdė ir teta. Gyventojų registro pažymoje apie E. M. duomenis nurodyta, kad ji mirė santuokoje, duomenų apie vaikus nėra. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pelėdnagių seniūnijos pažymose apie pastatų priklausomybę nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinę knygą Nr. 10, gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso E. M.. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Pelėdnagių seniūnijos pažymose apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad M. M. deklaruota gyv. vieta nuo 2008 m. gruodžio 29 d. iki jo mirties buvo adresu (duomenys neskelbtini); E. M. deklaruota gyv. vieta iki jos mirties buvo tuo pačiu adresu nuo 2008 m. gruodžio 29 d. Byloje pateikti mokėjimo kvitai už elektros energiją, kliento, kurio kodas (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 14 d. iki 2021 m. rugsėjo 14 d. Iš Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarės 2022 m. vasario 7 d. liudijimo matyti, kad pareiškėja priėmė savo dėdės M. M. palikimą. Notarės 2022 m. kovo 21 d. liudijime nurodyta, kad į notarą dėl E. M. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjai jos dėdės M. M. vardu buvo išduotas 2022 m. kovo 21 d. nutarimas dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, kadangi yra praleistas įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas E. M. palikimui priimti.

Pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjos dėdė M. M. po savo sutuoktinės E. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po jos nuolat gyveno tame pačiame name ir rūpinosi šiuo turtu, mokėjo mokesčius. Nors pateikti mokėjimai už elektrą yra vėlesni nei trijų mėnesių terminas po E. M. mirties (duomenys neskelbtini), tačiau byloje nepaneigtos aplinkybės, kad mokesčiai buvo mokami ir trijų mėnesių laikotarpiu po E. M. mirties. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad M. M. su palikėjos E. M. turtu po jos mirties elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis). Visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (5,00 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jo sutuoktinės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties nuo (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti mirusiajai E. M. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.