- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-13
- Bylos Nr.
- 2-1029-783/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00913-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- E. V.
- Advokatai
- Silvija Streik
institucijos, teikiančios išvadą, byloje Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Nijolei Urbonavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl tėvystės nuginčijimo ir žalos atlyginimo, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą bei prašo nuginčyti G. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystę, tai yra nustatyti, kad jis nėra šio vaiko tėvas, panaikinti (duomenys neskelbtini) Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje gimimo metrikų knygoje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie vaiko tėvą A. V., nutraukti G. V. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 litų mokamo išlaikymo išieškojimą iš A. V. pagal 2013 m. sausio 4 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55-783/2013. Taip pat ieškovas prašo priteisti 3000 Lt žalos atlyginimą bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog apie tai, kad atsakovė dar būdama santuokoje galėjo būti jam neištikima, sužinojo 2013 m. spalio mėnesį. Apie tai užklausus atsakovę, ši nebuvo užtikrinta dėl vaiko tėvystės, todėl kartu su atsakove kreipėsi į UAB „Endemik“ dėl genetinio tyrimo, kurio metu paaiškėjo, jog jis nėra vaiko tėvas. Be to, atsakovė E. V. turi atsakyti už tai, jog būdama vaiko G. V. atstovė, perkėlė vaiko biologinio tėvo pareigą teikti vaikui išlaikymą jam, ieškovui. Mano, jog tokie atsakovės veiksmai yra nesąžiningi, neatitinka bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, ir lėmė 3000 Lt nuostolių jam, neprivalėjusiam teikti, tačiau dėl atsakovės elgesio suteikusiam atsakovės dukrai 3000 Lt, padarymą. Teigia, jog toks atsakovės elgesys turėtų būti pripažintas neatitinkančiu pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai bei taip išvengti žalos kitam asmeniui padarymo, kadangi jai, santuokos metu bendravusiai ne tik su juo, ieškovu, bet ir su kitu asmeniu, turėjo kilti pagrįstos abejonės dėl biologinės dukros tėvystės. Tačiau atsakovė šios aplinkybės jam, ieškovui, neatskleidė, nesiėmė priemonių tikrajai dukters tėvystei išsiaiškinti, taip savo neveikimu sudarė sąlygas jų sutarčiai dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią jis įsipareigojo teikti nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį, sudaryti ir ją patvirtinti teismo sprendimu. Ieškovas mano, jog tokius kaltus atsakovės veiksmus ir pasekmes sieja priežastinis ryšys, todėl prašo priteisti jam iš atsakovės laikotarpiu nuo 2013-01-04 iki 2013-11-15 sumokėtus 3000 Lt ne savo vaikui išlaikyti.
Atsiliepimas
Atsakovė E. V. pateikė atsiliepimą, kuriame iš dalies pripažino ieškinį, nurodė, jog dukters tėvas yra kitas asmuo, neneigė, jog būdama santuokoje su A. V. turėjo intymių santykių su kitu vyru, todėl iš esmės dukters G. V. tėvystės nuginčijimui neprieštarauja. Nurodo, jog nėra jokio artimo ryšio tarp G. V. ir ieškovo, šis vaiku nesirūpina, nebendrauja. Nuginčijus tėvystę, biologinis vaiko tėvas pripažins tėvystę vaikui (yra pasidarę DNR tyrimus Panevėžyje, tačiau kol kas tyrimų rezultatų negavo). Tačiau nesutinka, kad iš jos būtų priteistos lėšos už tyrimą, nes šį tyrimą ieškovas atliko niekieno neprašomas, ji jam buvo pasakiusi, kad už tyrimą nemokės. Reikalavimą priteisti 3000 Lt taip pat prašo atmesti, nes ieškovas visą tą laiką, kol mokėjo, vaiko gimimo liudijime buvo įrašytas vaiko tėvu, jis ir privalo mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, ir ši pareiga išnyks tik nuginčijus tėvystę. Be to, atsakovė teigia, jog ji nežinojo, kad ieškovas nėra vaiko tėvas ieškovas (tą sužinojo tik po atlikto tyrimo), ir mano, jog buvo sąžininga ieškovo atžvilgiu.
Institucija, teikianti išvadą byloje, Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog atsakovė gyvena viena su dukterimis, kurias prižiūri ir jomis rūpinasi. Pasak atsakovės, ieškovas teikia materialinį išlaikymą vaikui, tačiau neatlieka tėvo pareigos auklėti, prižiūrėti savo vaikus, jais rūpintis. Mano, jog ieškovo tėvystė galėtų būti nuginčyta tik tuo atveju, jei būtų nustatoma tikroji vaiko kilmė ir taip būtų užtikrinama, kad vaikas neliktų be tėvo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. V. ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visiškai. Patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, jog apie tai, kad vaikas gali būti ne jo, sužinojo 2013 m. spalio mėnesį, kai jam buvo pranešta apie atsakovės nesantuokinius ryšius su kitu asmeniu. Užklausus ieškovės, ši neneigė, kad vaikas gali būti ne jo, kartu nuvyko atlikti genetinį tyrimą, po kurio ir pasitvirtino įtarimai, kad jis nėra vaiko tėvas. Po santuokos nutraukimo kas mėnesį vykdė įsipareigojimą šiam vaikui mokėti išlaikymą po 300 litų, iki ieškinio padavimo atsakovei pervedė 3000 Lt, todėl juos prašo priteisti, kaip ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė advokatė S. Streikutė taip pat palaiko ieškovo reikalavimus, prašo juos tenkinti visiškai, vertinti atsakovės elgesį kaip nesąžiningą ir ieškovui atlyginti visus nuostolius, patirtas išlaidas.
Atsakovė E. V. prašo ieškinį tenkinti iš dalies, nuginčyti tėvystę, tačiau visus turtinius reikalavimus atmesti, kadangi ji buvo sąžininga ieškovo atžvilgiu ir pati buvo įsitikinusi, kad vaikas yra jo. Nurodė, kad su kitu asmeniu palaikė intymius ryšius apie 3 – 3,5 metų, tačiau jie nutrūko, kai gimė vaikas. Kreipėsi dėl tyrimų atlikimų su tikruoju vaiko tėvus, tačiau šiuo metu dar nėra gavę rezultatų dėl tėvystės, bet asmuo, su kuriuo ji intymiai bendravo santuokos su ieškovu metu, gavęs teigiamus rezultatus žada pripažinti tėvystę.
Institucijos atstovė N. U. iš esmės palaikė institucijos pateiktą išvadą, tačiau atsakovei nurodžius, kad vaiko biologinis tėvas pripažins tėvystę, neprieštarauja tėvystės nuginčijimui.
Iš gimimo liudijimo (b.l. 4) nustatyta, jog G. V. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvais įrašyti A. V. ir E. V.. Iš sprendimo (b.l. 18-20) matyti, jog Kupiškio rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 4 d. sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovo santuoką bendru sutarimu, patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria ieškovas įsipareigojo kas mėnesį teikti išlaikymą dukroms G. V. ir G. V. po 300 Lt kiekvienai. Iš sąskaitos išrašų (b.l. 9-17, 18) matyti, jog A. V. laikotarpiu nuo 2013-01-24 iki 2013-10-25 E. V. pervedė 6000 Lt, arba per mėnesį po 600 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl reikalavimo nuginčyti tėvystę. CK 3.140 str. 1 d. numatyta, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu. Remiantis CK 3.150 str. 1 d., nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu. Ieškovas pateikė UAB „Endemik“ atlikto genetinio tyrimo išvadą (b.l. 5), jog tikimybė, kad A. V. yra G. V. tėvas, yra nulinė, tai yra tiriamieji nėra tėvas ir vaikas. Tai, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, pripažino ir pati atsakovė. Todėl teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė, jog jis negali būti vaiko tėvas, ir ieškovo tėvystė nuginčijama. Atsižvelgus į tai, kad vaikas faktiškai nebendravo su ieškovu, santuokos nutraukimo metu vaikui buvo šiek tiek daugiau nei pusę metų, po santuokos nutraukimo ieškovas ir toliau su vaiku nebendravo, tarp vaiko ir ieškovo nebuvo susiklostę jokie santykiai, pripažįstama, kad toks sprendimas nepažeis vaiko teisių ir teisėtų interesų. Priešingai, po to, kai bus nuginčyta ieškovo tėvystė, bus galimybė nustatyti biologinę vaiko tėvystę. Nors Institucija savo išvadoje nurodė, jog tėvystė galėtų būti nuginčyta tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta kito asmens tėvystė vaikui, tačiau tokio sprendimo nenumato Civilinio proceso kodekso normos ir tokiu atveju neproporcingai būtų suvaržytos ieškovo teisės civiliniame procese. Tuo labiau, jog šio tėvystės instituto paskirtis yra žinoti savo kilmę, tačiau tą kilmę nebūtinai patvirtina įrašas gimimo liudijime ar vaiko gimimo įraše. Iš bylos aplinkybių yra akivaizdu, kad ieškovas niekada su vaiku, kurio tėvu jis yra įrašytas, artimai nebendravo ir nebendraus ateityje. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, jog šiuo metu yra jau įpusėjęs procesas dėl biologinio vaiko tėvo įrašymo G. tėvu, nėra tik gautos genetinio tyrimo išvados, bet jas gavus, sprendimai dėl tėvo įrašymo bus priimti. Be to, pareiga, kad nepilnametis žinotų savo tėvą, nuginčijus tėvystę, išlieka vaiko motinai, o institucijos, kontroliuojančios vaikų padėtį šeimose, turi tam tikrų procesinių svertų, kad būtų užtikrinamos vaikų teisės žinoti savo kilmę (CK 3.147 str. 2 d.). Įsiteisėjus sprendimui nuginčyti tėvystę, nutraukiamas ieškovo įsipareigojimas mokėti vaikui, kuriam nuginčyta tėvystė, išlaikymą. Nors ieškovas taip pat prašo naikinti įrašą, kuriuo jis yra įrašytas tėvu, šis reikalavimas yra perteklinis ir netenkinamas (CPK 399 str. reglamentuojama, jog teismas per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos privalo išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši išregistruotų tėvystę).
Dėl žalos atlyginimo. Remiantis CK 6.245 str., 6.246 str., civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti žalą, o kita šalis privalo atlyginti padarytą žalą, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti. Remiantis CK 6.263 str., kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, bei atsakingas asmuo žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti (deliktinė atsakomybė). Iš pateiktų įrodymų nustatyta, jog ieškovas A. V. vaiko, kuriam ginčijama tėvystė, išlaikymui iki ieškinio padavimo dienos (2013-01-24 – 2013-10-25 laikotarpiu) pervedė 3000 Lt, tos aplinkybės, kad pinigus ieškovas pervedė vaikui, neginčija ir atsakovė, tačiau mano, jog šie pinigai buvo skirti vaikui, ieškovas buvo įrašytas vaiko tėvu, todėl jam ir buvo pareiga mokėti išlaikymą. Atsakovė nesutinka, kad ji buvo nesąžininga ir savo kaltais veiksmais padarė nuostolių ieškovui. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų, atsakovės paaiškinimų nustatė, jog santuokos su ieškovu metu atsakovė tuo metu, kai tapo nėščia, palaikė intymius santykius ne tik su ieškovu, bet ir su kitu asmeniu, todėl atsakovei pagrįstai turėjo atsirasti abejonės dėl vaiko tėvystės. Nežiūrint į tai, ji, įrašius atsakovą vaiko tėvu po to, kai gimė vaikas, nesiėmė jokių veiksmų dėl biologinio tėvo nustatymo ar moksliškai patvirtinto įsitikinimo, kad vaiko tėvas yra ieškovas, neinformavo ieškovo apie artimus santykius su kitu asmeniu, kas sąlygojo, kaip teisingai nurodė ieškovas, vaiko, kurio tėvystė ginčijama, tėvo pareigos teikti vaikui išlaikymą perkėlimą kitam asmeniui (ieškovui), kas yra teismų praktikoje pripažįstama nesąžiningu elgesiu ir pažeidusiu įstatyme (CK 3.185 str. 1 d., 3.186 str. 1 d.) ieškovei nustatytą pareigą jos nepilnamečiam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą tvarkyti išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009) bei lėmė žalos atsiradimą ieškovui (CK 6.247 str.). Suprantama, kad atsakovei, turėjusiai intymius santykius su kitu asmeniu santuokos su ieškovu metu, sudėtinga buvo informuoti ieškovą apie nesantuokinius ryšius bei pasidalinti su juo abejonėmis dėl vaiko tėvystės, tačiau tai neatleidžia jos nuo civilinės atsakomybės prieš asmenį, kuriam ji savo veiksmais padarė turtinę žalą. Atsakovės teiginiai, kad ji sąžiningai klydo manydama, jog vaiko tėvas yra ieškovas, yra nepagrįsti. Vien to fakto, kad atsakovė santuokos metu nėštumo pradžios metu artimai bendravo ne tik su sutuoktiniu (ieškovu), bet ir su kitu asmeniu bei apie tai neinformavo sutuoktinio, užtenka konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Tai, kad ieškovas mokėjo išlaikymą vaikui, kurio tėvu buvo įrašytas dėl atsakovės kaltų veiksmų, neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės prieš ieškovą. Kartu pažymima, jog atsakovė, nuginčijus ir iš naujo nustačius vaiko tėvystę, turės teisę reikalauti ne tik vaiko išlaikymo iš biologinio vaiko tėvo, bet ir išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už ne ilgesnį kaip treji metai laikotarpį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas pateikė įrodymus dėl 2033 Lt bylinėjimosi išlaidų (234 Lt žyminio mokesčio (b.l. 21), 1000 Lt teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 49) bei 799 Lt išlaidų tyrimui dėl tėvystės nustatymo (b.l. 8)), jos yra pagrįstos, susijusios su procesu ir priteisiamos iš atsakovės. Atsakovės teiginiai, jog šios lėšos neturėtų būti priteisiamos, nes ji neturi pinigų ar ieškovas savo iniciatyva atliko tyrimus, pats kreipėsi į teismą, todėl turėtų prisiimti ir išlaidas, yra teisiškai neargumentuoti. Akivaizdu, kad šios išlaidos atsirado dėl atsakovės netinkamo ir kalto elgesio, kurį galima buvo patvirtinti atlikus tik specialius tyrimus, nuginčyti tik kreipiantis į teismą bei pasitelkiant teisinę pagalbą. Kartu pažymima, kad ieškovo išlaidos teisinei pagalbai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.18 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalaus dydžio, todėl mažinti šias išlaidas taip pat nėra pagrindo.
Dėl procesinių dokumentų įteikimo yra patirta 16,71 Lt išlaidų (2013-12-09 pažyma (b.l. 2), jos, ieškinį tenkinus, priteisiamos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti, kad A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nėra G. V., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), tėvas, o G. V. nėra A. V. dukra.
Nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutraukti G. V., g. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 300 litų mokamo išlaikymo išieškojimą iš A. V. pagal 2013 m. sausio 4 d. Kupiškio rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-55-783/2013.
Priteisti iš atsakovės E. V., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3 000,00 Lt (tris tūkstančius litų) žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės E. V. ieškovo A. V. naudai 2033,00 Lt (du tūkstančius trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės E. V. valstybei 16,71 Lt (šešiolika litų 71 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į valstybės biudžetą mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a.s. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas ,,Swedbank”, AB banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo išsiųsti Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad ši išregistruotų tėvystę.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Kupiškio rajono apylinkės teismą.