- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 1-234-923/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00597-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Advokatai
- Henrikas Ratautas
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Lesinskienė, sekretoriaujant Indirai Kišmachovaitei, Redai Šilagalytei, dalyvaujant prokurorei Sigitai Maskeliūnienei, nukentėjusiosios J. K. atstovui pagal įstatymą B. K., atstovui advokatui Henrikui Ratautui, kaltinamajam D. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 2012-12-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 2 d. (8 veikos), 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. 2013-05-09, apie 19.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), tyčia tampė už plaukų mažametę nukentėjusiąją J. K., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus diržu sudavė per kairę koją ir vieną kartą per pilvą mažametei J. K., padarydamas poodines kraujosruvas pilve, kairėje šlaunyje, tuo J. K. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 3-4 metus gyvena su R. J. ir jos dukra J. K.. 2013-05-09 dieduko kambario balkone mergaitė buvo persisvėrusi, kadangi gyvena ketvirtame aukšte, tai mama ją sudrausmino. Paskui išgirdo kambaryje, kad J. K. mamai sakė: tu, durnele, man neaiškink. Tai išgirdęs, paėmė mergaitę už pečių, truputį krestelėjo ir pasakė: kas taip su mama kalba. J. jam pasakė: tu, durneli, man neaiškink. Po to mergaitė nuėjo prie kompiuterio ir sėdėjo visą vakarą. Nuo jo krestelėjimo J. negalėjo atsirasti mėlynės ant šlaunų ir pilvo srityje, nes ji net nebuvo parkritusi. Iki šio įvykio su J. sutarė gerai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 2 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti nukentėjusiosios mažametės J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nukentėjusioji parodė, kad pusbrolis R. davė jai žaisti kompiuteriu. Atėjo D. ir tempė ją už plaukų iš R. kambario iki mamos kambario. D. uždarė duris ir pradėjo su diržu ją mušti. D. su diržu sudavė per kairę koją ir pilvą. Atėjusi močiutė išsikvietė jį į balkoną pakalbėti, tačiau apie ką, nežino. Mama matė kaip D. ją mušė, tačiau nieko nesakė. Ją iš R. kambario į mamos kambarį vilko per koridorių. D. nesakė, kodėl ją muša. Kai D. tempė ją už plaukų, jai skaudėjo galvą, kai trenkė į koją, pilvą irgi skaudėjo. Stipriai skaudėjo, ji verkė. Mama ir D. matė kaip ji verkė, tačiau nieko nesakė. Anksčiau D. ją mušė su kojomis, su kumščiais, su rankomis per krūtinę, į šonus mušė. Gegužės 9 d. mama buvo girta, ji tai suprato iš mamos veido, iš balso. Močiutė, J., mama žinojo, kad ją D. muša. D. sakė, kad jei pasakys tėčiui, tai jai ir tėčiui bus blogai. Todėl tėčiui anksčiau nieko nesakė, nes bijojo. Anksčiau D. mušdavo su odiniu diržu. Su diržu duodavo per kojas, per kelius. Ji tėčiui pamelavo, kad tos mėlynės iš darželio, nes D. prigrasino, kad bus blogai. Gegužės 9 d. D. ją mušė su diržu daug kartų ir labai stipriai. D. niekada nesakydavo, kodėl ją muša. Nėra buvę, kad su D. būtų buvusi balkone. D. tik namuose ją skriausdavo (b.l. 10-12).
Liudytojas B. K. parodė, kad po skyrybų su R. J., nuo 2009 metų iki 2013 -10-31 dukros J. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su mama. Jis su dukra bendravo beveik kiekvieną dieną, kadangi gyveno netoliese. Būdavo, kad mergaitę išleisdavo į mokyklą, ji pas jį nakvodavo. Maudydamas mergaitę, matydavo mėlynę tai ant rankos, tai ant kojos. Jos klausdavo iš kur, dukra sakydavo, kad pargriuvo. Bet jam buvo neramu, nes R. J. namuose būdavo girtaujama. 2013-05-09 mergaitė pasiprašė nueiti pas mamos sesers sūnų pažaisti kompiuteriu. Kitą dieną jis iš ryto dirbo. Dukra skambino ir sakė, kad nori pas jį. Jis ją pasiėmė, dar koridoriuje ji parodė kojas. Buvo trys didžiausi rėžiai nuo diržo ant kairės kojos vidinės pusės, taip pat rėžis ant pilvo. Paklausus, kas taip padarė, mergaitė atsakė, kad D., ji taip vadina D. Ž.. Sakė, kad ją mušė diržu. Dukra pasakojo, kad sėdėjo prie kompiuterio pusbrolio R. kambaryje, D. grįžo po darbo išgėręs ir užėjo pas ją į kambarį. Ją už plaukų nutempė į tą kambarį, kur gyvena su motina ir pradėjo ją mušti su diržu, auklėti. Išgirdęs mergaitės pasakojimą, gegužės 10 d. jis nuėjo pas vaiko motiną. Duris R. atidarė visiškai girta. Klausė, kokią teisę turi D. mušti vaiką. Motina sakė, kad jos niekas nemušė, kad ji prisigalvoja, liepė eiti pas dieduką ir paklausti. Diedukas sakė, kad niekas net nebuvo užėję pas jį į balkoną. Dukra niekada nekalbėjo, kad D. Ž. geras žmogus. Ji prisipažino, kad tą smurtą jau kenčia tris metus, sakė jai ir su kumščiu duodavo ir spirdavo.
Liudytoja A. J. parodė, kad yra J. K. mokytoja, mergaitę moko jau tris metus. J. yra rami mergaitė, gerai mokosi, nėra linkusi fantazuoti. Pertraukos metu J. pakėlė sijoną ir parodė ant kairės kojos kraujosruvą, pasakė: mokytoja, aš nukritau ant diržo. Jai pirmas mintis buvo, kad tai ne nukritimas, o vaiko sumušimas. Ji paklausė J., kas ją mušė, mergaitė atsakė, kad užkliuvo. Mano, kad mergaitei gulėjo ant širdies tas įvykis, nes ji neiškentusi, parodė jai mėlynę ant kojos. Nusprendė paskambinti mergaitės tėvui, kadangi jis rūpinosi J., dalyvaudavo klasės susirinkimuose, mergaitės motina R. mokykloje yra buvusi gal porą kartą, vieną kartą atėjo išgėrusi.
Liudytoja R. J. parodė, kad su D. Ž. gyvena penkerius metus, jis niekada nemušė jos dukros J. K.. 2013-05-09 ji buvo truputį išgėrusi. J. balkone ant jos pasakė negražų žodį, todėl D. mergaitę subarė bei, paėmęs ją už pažastų, truputį papurtė ir nukėlė. Dukra galėjo supykti ant D., kad šis ją nukėlė nuo balkono, todėl išėjo pas savo tėvą. Mėlynės ant J. kūno galėjo atsirasti nuo karstynių lauke. Mergaitės tėvas B. K. buvo atėjęs aiškintis dėl mėlynių ant dukros kūno.
Liudytojas V. Š. parodė, kad J. K. yra jo anūkė, o jos motina R. J. – jo dukra, D. Ž. – dukros sugyventinis. J. būdavo balkone, kuris yra jo kambaryje, ji pasilipdavo ant suoliuko ir persisverdavo per balkoną. J. neklausydavo savo motinos, kai ši ją sudrausmindavo. Yra matęs nubrozdinimus ant J. kūno. Nubrozdinimai buvo ant pilvo ir viršutinėje kojos dalyje ant šlaunies. Jis, grįžęs iš policijos po apklausos, pats paprašė, kad mergaitė parodytų nubrozdinimus. Jis klausė anūkės, kas atsitiko, bet ji nieko neatsakė. Pas juos lankėsi B. K., buvo įpykęs, klausė, kodėl skraudžiama J..
Liudytojas R. Š. parodė, kad J. K. yra jo motinos sesers dukra, o D. Ž. – jo motinos sesers sugyventinis, buvo laikas, kai jie visi gyveno viename bute. J. K. jam niekada nesiskundė, kad būtų mušama D. Ž.. Vadovaujantis LR BPK 276 str. 1 d. 3 p. teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti liudytojo R. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad J. atėjusi į jo kambarį skundėsi, kad ją diržu mušė D.. Mėlynių J. jam nerodė. J. tik vieną kartą skundėsi, kad D. ją mušė (b.l. 29).
Liudytoja J. Š. parodė, kad J. K. yra jos sesers R. J. dukra, o D. Ž. – sesers sugyventinis. Jos sesuo piktnaudžiauja alkoholiu. Kai J. gyveno kartu su mama, niekada nematė, kad D. mergaitę muštų, J. taip pat juo nesiskundė, mano, kad jie gerai sutardavo.
2013-05-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1213/13(02) nurodyta, kad J. K. konstatuota poodinės kraujosruvos pilve, kairėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, keturių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms traumos aplinkybėms ir nurodytam traumos laikui, nėra (b.l. 16).
Teismo medicinos ekspertė M. K. specialisto apklausos metu parodė, kad J. K. konstatuoti sužalojimai kairėje šlaunyje galėjo būti padaryti kietu buku, galimai juostos formą turinčiu daiktu kuo galėjo būti ir diržas. Detalizuoti įrankio, padariusio poodinę kraujosruvą pilve, savybių šiuo atveju negalima. Tik suėmus ir papurčius asmenį už pečių, poodinės kraujosruvos pilve ir kojose nesusiformuoja (b.l. 17).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas D. Ž. nežymiu mažamečio sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu pasitvirtino. Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, kurie papildo vienas kitą ir patvirtina faktines bylos aplinkybes. Nėra pagrindo abejoti mažametės nukentėjusiosios J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kadangi faktą, kad mažametės atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Be to, sužalojimus ant mergaitės kūno matė ir liudytojai: B. K., A. J., V. Š.. Mažametė J. K. parodė, jog ją diržu mušė D. Ž. per kairę koją, pilvą, jai skaudėjo. Liudytojas B. K. patvirtino, kad dukra pasipasakojo, jog ją diržu mušė D. Ž.. Kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusiąją paėmė už pečių ir truputį krestelėjo, tačiau apklausta teismo medicinos specialistė parodė, kad tik suėmus ir papurčius asmenį už pečių, poodinės kraujosruvos pilve ir kojose nesusiformuoja ir, kad konstatuoti sužalojimai kairėje šlaunyje galėjo būti padaryti kietu buku, galimai juostos formą turinčiu daiktu kuo galėjo būti ir diržas.
Vertinant liudytojų R. J., R. Š., J. Š. parodymus, būtina pažymėti, kad jie yra kaltinamajam naudinga bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, be to jų parodymai prieštrauja teismo medicinos specialisto išvadai, specialisto paaiškinimams, nukentėjusiosios parodymams, todėl jų parodymai kad Jovita nesiskundė D. Ž. naudojamu smurtu, kad nematė, jog kaltinamasis mušė nukentėjusiąją, nematė sužalojimų ant mergaitės kūno, vertinami kritiškai.
Kadangi D. Ž. smurtavo mažametės atžvilgiu, sukeldamas jai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ir atsižvelgiant į veikos padarymo laiką – 2013-05-09, jo veiksmai kvalifikuojami pagal LR BK 140 str. 2 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13).
D. Ž. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Vertinant D. Ž. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, dirba. D. Ž. teisiamas antrą kartą, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą taip pat už tyčinius nusikaltimus, kas pagal LR BK 27 str. vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, o toks asmuo recidyvistu. LR BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už LR BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą D. Ž. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nesant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nustatomas artimas vidurkiui bausmės dydis.
Kadangi nusikalstamas veikas D. Ž. padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina LR BK 64 str. numatytais pagrindais, bausmes iš dalies sudedant.
Nukentėjusiosios J. K. atstovas pagal įstatymą B. K. bylos nagrinėjimo metu reiškė civilinį ieškinį dėl mažametei J. K. padarytos žalos atlyginimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pareikštas praleidus įstatyme (LR BPK 112 str. 1 d.) numatytą terminą t.y. jau pradėjus įrodymų tyrimą (2013-12-09 teisiamajame posėdyje), ieškinys nebuvo nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Tokiu atveju nukentėjusiosios atstovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d. (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2013-07-13), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-18 nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.