- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- I-444-243/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00233-2009-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Vida Stonkuvienė, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Liberalų
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui
- Advokatai
- Snieguolė Šermukšnė
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Remigijaus Armino, sekretoriaujant Neringai Keršienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams Artūrui Šulcui ir advokatei Snieguolei Šermukšnei, atsakovo atstovams Nagliui Puteikiui ir Mantui Bagočiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl valstybinio inspektoriaus 2009-07-31 reikalavimo Nr. 121652 pašalinti pažeidimą panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis skundu prašo panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybinio inspektoriaus 2009-07-31 reikalavimą Nr. 121652 pašalinti pažeidimą. Reikalavimu pareiškėjas įpareigotas grąžinti paminklo postamentą iš Klaipėdos miesto Sąjūdžio parko į pirminę istorinę vietą Klaipėdos skulptūrų parką (buvusias Senąsias kapines). Skundo reikalavimą grindžia tuo, jog nenustatyta, kad skulptorius S. M. sukūręs Liberalų sąjūdžio prašymu skulptūrą jos postamentui panaudojo Senųjų miesto kapinių paminklo postamentą ir kad jis paimtas iš buvusių Senųjų kapinių, o ne iš Skulptūrų parko. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2008-01-31 nutarimu Nr. X-1441 2008 metai paskelbti Sąjūdžio metais. Liberalų sąjūdis norėdamas įamžinti šią datą 2008-03-14 pateikė prašymą Klaipėdos miesto merui ir tarybai naujai kuriamą parką Klaipėdos miesto pietinėje dalyje pavadinti Lietuvos Sąjūdžio vardu bei leisti jame pastatyti mažosios architektūros atminimo ženklą Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio lėšomis. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-04-25 sprendimu Nr.T2-172 prašymas patenkintas. Parko atidarymo metu 2008-07-06 jame pastatyta skulptūra. Nurodo, jog skulptūrą sukūrė ir Sąjūdžio parke pastatė Liberalų sąjūdžio užsakymu skulptorius S. M. Skundo reikalavimą taip pat grindžia tuo, jog reikalavime nurodytas neteisingas teisinis pagrindas. Pažymi, jog skundžiamame akte nurodyta, kad pažeistos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatos ir kad ši blanketinė teisės norma nukreipia į Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 patvirtintą Nekilnojamosios kultūros vertybės - įvykio, laidojimo ir mitologinės vietos tipinį apsaugos reglamentą (toliau – Reglamentas), o ne į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144 patvirtintas Kapinių tvarkymo taisykles. Argumentuoja, jog pagal teisinį reguliavimą turi būti parengtas konkrečios memorialinės vietos apsaugos reglamentas, nustatantis memorialinės vietos priežiūros ir tvarkymo sąlygas, nurodantis apskaitos duomenis (sudėtis, kultūrinės vertės požymiai, visuomeninė reikšmė ir teritorija) (Reglamento 3 punktas), konkrečios memorialinės vietos vertingas dalis bei elementus, taip pat šalintinas ar galimas palikti nevertingas dalis bei elementus (15 punktas), tačiau skundžiamame reikalavime nenurodytas paminklo postamento, kaip kultūros vertybės apsaugos reglamentas, nors ir nurodytas buvusių senųjų miesto kapinių vertybės kodas (26380).
Pareiškėjo atstovė advokatė Snieguolė Šermukšnė išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą patenkinti. Pareiškėjo atstovas Arūnas Šulcas prašydamas skundą patenkinti nurodo papildomą argumentą. Atstovo teigimu, Klaipėdos miesto Sąjūdžio parke pastatyta skulptūra nuosavybės teise nepriklauso Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiui, nes ji padovanota Klaipėdos miestui. Pažymi, jog pareiškėjas negali atskirti postamentinę skulptūros dalį be sutikimo skulptūros autoriaus skulptoriaus S. M. ir skulptūros savininkės Klaipėdos miesto savivaldybės.
Atsiliepimas
Atsakovas Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog nustatė, kad iš Klaipėdos miesto Senųjų kapinių (unikalus kodas registre 26380) – Skulptūrų parko teritorijos iškastas ir išgabentas paminklo postamentas be skiriamųjų ženklų, iš kurio skulptorius S. M. sukūrė skulptūrą Lietuvos atgimimo dvidešimtmečiui atminti ir pastatė Klaipėdos miesto Sąjūdžio parke. Atsakovo teigimu, jis surašė du reikalavimus pašalinti pažeidimus: skulptoriui S. M. bei naujo paminklo (kartu su išgabentu kapinių paminklo postamentu) įgijėjui nuosavybės teise Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžiui, reikalaudamas grąžinti postamentą į pirminę (ankstesnę) istorinę vietą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu. Akcentuoja, jog blanketinė teisės norma nukreipia ne į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 patvirtintą Nekilnojamosios kultūros vertybės - įvykio, laidojimo ir mitologinės vietos tipinį apsaugos reglamentą, bet į tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144 patvirtintas Kapinių tvarkymo taisykles (neteko galios 2008-11-30), pagal kurių 28 punktą norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikalingas Kultūros paveldo Departamento teritorinio padalinio pritarimas. Atsakovo teigimu, nei skulptorius S. M., nei Liberalų sąjūdis nesikreipė į Klaipėdos teritorinį padalinį ir negavo pritarimo perkelti ir panaudoti buvusį Senųjų kapinių paminklo postamentą. Nurodo, jog šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 26 punkte taip pat įtvirtintas reikalavimas gauti Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimą statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse. Pažymi, jog Klaipėdos miesto Senosios kapinės (unikalus kodas registre 26380, buvęs kodas L1211) įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą 2002-03-29 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 064. Nurodo, jog tiek pagal buvusio paminklo postamento išgabenimo metu galiojusį Kultūros paveldo centro direktoriaus 2001-01-19 patvirtintą Klaipėdos miesto Senųjų kapinių teritorijos ribų planą, tiek pagal 2009-02-04 aktu Nr. KPD-RN-1010 patikslintą Klaipėdos miesto senųjų kapinių komplekso teritorijos ribų planą paminklo postamento akmuo buvo Klaipėdos miesto Senųjų kapinių ribose. Atsakovo teigimu, paminklo postamentas nebuvo Skulptūrų parko eksponatas, nes nėra Skulptūrų parko balanse, o pagal visumą įrodymų priskirtinas Klaipėdos miesto Senųjų kapinių postamentams. Argumentuoja, jog skulptorius S. M. išgabeno paminklo postamentą iš senųjų Klaipėdos kapinių nesilaikydamas nustatytos tvarkos, o Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis neteisėtai nuosavybės teise įgijo ir šiuo metu disponuoja buvusių senųjų miesto kapinių paminklo postamentu, todėl privalo įvykdyti reikalavimą (b.l. 17-20).
Atsakovo atstovai išdėstytų argumentų pagrindu prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybinio inspektoriaus 2009-07-31 reikalavimo Nr. 121652 pašalinti pažeidimą teisėtumo nustatymas. Iš byloje esančios kultūros vertybės pagrindinės dosjė matyti, jog Klaipėdos miesto Senosios kapinės (unikalus kodas registre 26380, buvęs kodas L 1211) įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo registrą 2002-03-29 Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus įsakymu Nr. 064. Kultūros paveldo centro direktoriaus 2001-01-19 patvirtintas Klaipėdos miesto Senųjų kapinių teritorijos ribų planas, kuris 2009-02-04 aktu Nr. KPD-RN-1010 patikslintas. Senųjų kapinių teritorijoje įsteigtas skulptūrų parkas su pėsčiųjų takais. Klaipėdos miesto tarybos 1999-12-23 sprendimu Nr. 234 patvirtinta Klaipėdos skulptūrų parko raidos programa, kurios 8 punkte numatyta atstatyti išlikusius vertingesnius antkapinius paminklus (b.l. 41-66). Klaipėdos miesto taryba 2000-10-26 sprendimu Nr. 145 „Dėl Skulptūrų parko (teritorijos tarp K. Donelaičio, S. Daukanto, Trilapio, Liepų gatvių ir K. Donelaičio a.) patvirtino detalųjį planą ir šiuo metu visa vietovė tvarkoma kaip Skulptūrų parko teritorija. Kultūros paveldo centro Klaipėdos miesto Senųjų kapinių aprašyme nurodyta, kad 1982 pradėtas galutinis kapinių sunaikinimas, bei kad neišliko laidojimo žymių ir kapų antkapių (b.l 45-46).
Teismo vertinimu skundžiamame reikalavime teisingai konstatuotos faktinės aplinkybės, jog iš Skulptūrų parko teritorijos, buvusių Senųjų kapinių, iškastas ir išgabentas paminklo postamentas be skiriamųjų ženklų, iš kurio skulptorius S. M. sukūrė skulptūrą Lietuvos atgimimo dvidešimtmečiui atminti ir pastatė Klaipėdos miesto Sąjūdžio parke, nes šias aplinkybes įrodo visuma įrodymų. Skulptūrų parko schemos plėtros projekto vadovas architektas V. M. liudytojo apklausos metu patvirtino, jog įrengiant skulptūrų parką žemėje buvo aptiktas senųjų kapininių paminklo postamentas, kuris jo nurodymu buvo paliktas atviras ir yra užfiksuotas byloje esančiose fotonuotraukose (b.l. 38-40). Iš liudytojo V. T. parodymų matyti, kad būtent jis fotonuotraukose užfiksavo paminklo postamentą Skulptūrų parke, buvusiose Senosiose kapinėse ir kad šiuo metu toje vietoje jo nebėra. Liudytojas parodė, kad jis matė ir taip pat fotonuotraukose užfiksavo Sąjūdžio parke pastatytą skulptūrą, kuri, jo teigimu, pastatyta ant tos pačios senųjų kapinių paminklo postamentinės dalies (b.l. 40, 144, 102). Liudytojas S. M., sukūręs Liberalų sąjūdžio prašymu skulptūrą ir ją pastatęs Sąjūdžio parke, apklausiamas liudytoju pripažino faktą, jog skulptūros postamentui panaudojo akmenį, kurį paėmė iš Klaipėdos skulptūrų parko, buvusių Senųjų miesto kapinių. Iš liudytojo S. M. parodymų matyti, jog jis nesikreipė į Kultūros paveldo departamento teritorinį skyrių su prašymu duoti sutikimą paimti akmenį iš Skulptūrų parko, t.y. iš Senųjų kapinių teritorijos (b.l. 143). Liudytojo S. M. parodymus, jog paminklo postamentas nėra vertinga dalis ir neturi nekilnojamosios kultūros vertybės Senųjų kapinių istorinės memorialinės funkcijos paneigia liudytojų V. T. ir V. M. parodymai. Liudytojas V. M. parodė, jog fotonuotraukoje užfiksuotos skulptūros postamentas savo geometrija, nuskvelbimu vizualiai panašus į Senųjų kapinių paminklo postamentą, o iš liudytojo V. T. parodymų matyti, kad tai būtent tas pats fotonuotraukose užfiksuotas paminklo postamentas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės iš kurios konkrečiai nekilnojamosios kultūros vertybės vietos Klaipėdos miesto Senųjų kapinių, kurios šiuo metu suplanuotos detaliuoju planu kaip Skulptūrų parkas, buvo paimtas paminklo postamentas, nes visoje teritorijoje iki skulptūrų parko įkūrimo buvo Senosios kapinės. Kapinės sunaikintos, todėl bet kurioje vietoje po žeme gali būti išlikusių antkapių ir kitų kapavietės statinių.
Ginčijamame administraciniame akte nurodytas teisingas teisinis pagrindas. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje išdėstytos viešosios pagarbos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos nuostatos, pagal kurias visos kapinės prižiūrimos pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas kapinių tvarkymo taisykles. Neveikiančių kapinių teritorijoms nustatoma pagrindinė konservacinė (saugojimo) žemės naudojimo paskirtis, o ši gali būti pakeista tik pripažinus kitokio visuomenės poreikio viršenybę ir perkėlus mirusiųjų palaikus. Sąjūdžio parke skulptorius S. M., panaudodamas Senųjų kapinių paminklo postamentą, skulptūrą pastatė 2008-07-06. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-02-13 nutarimu Nr. 144 patvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklės (neteko galios 2008-11-30), pagal kurių 28 punktą norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikalingas Kultūros paveldo Departamento teritorinio padalinio pritarimas. Analogiška nuostata išdėstyta šiuo metu galiojančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių 26 punkte. Nustatyta, kad į Kultūros paveldo Departamento Klaipėdos teritorinį padalinį nesikreipė nei skulptorius S. M., nei skulptūros užsakovas Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis. Jiems nebuvo duotas pritarimas paimti iš Senųjų kapinių paminklo postamentą. Aptartu teisiniu reguliavimu konstatuojama, jog nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad turi būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-31 nutarimu Nr. 152 patvirtintas Nekilnojamosios kultūros vertybės - įvykio, laidojimo ir mitologinės vietos tipinį apsaugos reglamentas. Reikalavimą surašė teritorinio padalinio vyresnysis valstybinis inspektorius Mantas Bagočius, kurio funkcijos nustatytos Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktoriaus 2008-11-24 įsakymu Nr. P-364 patvirtintu pareigybės aprašymu, pagal kurio 7.14 punkto nuostatas jis teikia Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu pagrįstus apsaugos reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims (b.l. 68-72). Administracinį aktą priėmė kompetentingas administravimo subjektas.
Reikalavimas pašalinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pažeidimą gali būti duodamas tik asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą arba valdančiam kultūros vertybės objektą, jo dalį. Būtent šios aplinkybės nagrinėjamu atveju yra reikšmingos sprendžiant skundžiamo administracinio akto teisėtumo klausimą. Iš bylos duomenų matyti, kad iš nekilnojamosios kultūros vertybės Klaipėdos miesto Senųjų kapinių paminklo postamentą paėmė skulptorius S. M. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio valstybinis inspektorius 2009-06-17 reikalavimu Nr. 1216 43 įpareigojo S. M. grąžinti paminklo postamentą į Senąsias kapines taip pat surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinant reikalavimo neįvykdymu. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-09 nutarimu S. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 50 Lt bauda. Teismo nutarimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka (b.l. 92-91, 104-104, 135-136, 176). Atsakovo atstovai pripažindami, jog S. M. yra asmuo padaręs teisės pažeidimą tuo pačiu pripažįsta, kad būtent jis privalo įvykdyti atsakovo reikalavimą. Atsakovo argumentas, jog pareiškėjas yra naujai sukurtos skulptūros savininkas nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Skulptūra, panaudojant Senųjų kapinių postamentą, pastatyta Klaipėdos mieto Sąjūdžio parke, kuris įkurtas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008-0425 sprendimu Nr. T2-172. Savivaldybės tarybos sprendimu Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriui leista savo lėšomis pastatyti atminimo ženklą, skirtą Sąjūdžio dvidešimtmečiui. Valstybės įmonės registrų centro duomenys patvirtina aplinkybę, jog Skulptūrų parko žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, o panaudos sutarties pagrindu jį valdo Klaipėdos miesto savivaldybė (b.l.13-14, 157-158). Skulptūra pagal savo prigimtį, pastatymo pobūdį yra neatsiejamai susijusi su žemės sklypu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.40 straipsnio, nustatančio žemės sklypo savininko teisių turinį, 1 dalies nuostatose apibrėžta, jog žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. Iš pareiškėjo atstovo Artūro Šulco paaiškinimų matyti, jog skulptūrą Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis padovanojo Klaipėdos miestui. Nekilnojamojo daikto perdavimas yra įvykęs ir jį nuo perdavimo momento nuosavybės teise valdo Klaipėdos miesto savivaldybė, todėl pagrįsti pareiškėjo atstovo argumentai, jog pareiškėjas negali atskirti postamentinę skulptūros dalį be sutikimo skulptūros autoriaus skulptoriaus S. M. ir skulptūros savininkės Klaipėdos miesto savivaldybės ir dėl šios priežasties negali įvykdyti atsakovo reikalavimą.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundžiamas administracinis aktas yra neteisėtas, nes neobjektyviai įvertintos aplinkybės, susijusios Nekilnojamojo kultūros vertybės įstatymo pažeidimo subjektu ir valdymu. Skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio valstybinio inspektoriaus 2009-07-31 reikalavimą Nr. 121652, kuriuo Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis įpareigotas pašalinti pažeidimą - grąžinti paminklo postamentą iš Klaipėdos miesto Sąjūdžio parko į pirminę istorinę vietą Klaipėdos skulptūrų parką (buvusias Senąsias kapines).
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.