- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- e2S-1192-775/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07446-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Atsakovas
- K. P.
- Ieškovas
- R. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-13758-962/2022 pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui K. P. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13758-962/2019 patvirtinta ieškovės R. P. ir atsakovo K. P. 2019 m. birželio 20 d. sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1 punktą: „1. Šalys susitaria pakeisti 2015 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-877-947/2015 nepilnamečiams vaikams E. P. ir P. P. nustatytą 150 Eur išlaikymą ir nustatyti, kad atsakovas K. P. įsipareigoja nepilnamečių vaikų E. P. ir P. P. išlaikymui mokėti po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 centus) mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo amečiams vaikams atsakovas K. P. privalo pervesti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.“
Šalies argumentai
2. Pareiškėja (ieškovė) pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą anstoliui, nes vaikų tėvas K. P. nemoka priskirtų mėnesinių vaiko išlaikymo pinigų. Paskutinis jo mokėjimas buvo atiktas 2022 sausio mėnesį už 2021 metų birželio mėnesį. Šiuo metu jis skolingas jau už 10 pilnų mėnesių (gegužės mėnuo neįskaičiuotas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis yra įsiteisėjusi, pareiškėjos R. P. prašymą tenkino – išdavė vykdomąjį raštą dėl išlaikymo mokėjimo periodinėmis išmokomis pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintą ieškovės R. P. ir atsakovo K. P. 2019 m. birželio 20 d. sudarytos taikos sutarties 1 punktą: „1. Šalys susitaria pakeisti 2015 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-877-947/2015 nepilnamečiams vaikams E. P. ir P. P. nustatytą 150 Eur išlaikymą ir nustatyti, kad atsakovas K. P. įsipareigoja nepilnamečių vaikų E. P. ir P. P. išlaikymui mokėti po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 centus) mėnesinių periodinių išmokų dydžio sumą, mokėtiną kiekvieną mėnesį iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 3 dalis), indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2019 m. liepos 1 d., lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę R. P.. Išlaikymą nepilnamečiams vaikams atsakovas K. P. privalo pervesti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos.“
III. Atkirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovas K. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
4.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino aplinkybės, ar taikos sutartis yra vykdoma, o jeigu ji nėra vykdoma – kokios to priežastys. Apeliantas nurodė, kad tam tikrą laiką taikos sutartis nebuvo vykdoma dėl to, kad dėl Covid-19 ekstremalios situacijos dvejus metus jis neturėjo pajamų. Todėl su pareiškėja R. P. geranoriškai, žodžiu buvo sutarę, kad taikos sutartį vykdys tokia tvarka: suinteresuotas asmuo mokės dvigubą sumą kiekvieną mėnesį, kol pasivys mokėjimo grafiką. Apeliantas pasitikėjo ieškove, todėl nematė būtinybės sudaryti rašytinę sutartį dėl taikos sutarties vykdymo. Tam tikrą laiką R. P. laikėsi žodinio susitarimo. Tačiau po to, kai ji pati pažeidė taikos sutartį, neleisdama matytis su vaikais, ir apeliantas pradėjo reikalauti leisti matytis su vaikais sutartyje nustatytu metu, R. P., kerštaudama jam, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymi, kad sužinojęs, jog R. P. pažeidė jų žodinį susitarimą dėl taikos sutarties vykdymo, atsakovas nedelsdamas 2022 m. birželio 2 d. sumokėjo visą susidariusį įsiskolinimą. Šiai dienai atsakovas nėra skolingas pagal taikos sutartį. Be to, toliau ketina vykdyti taikos sutarties sąlygas pagal joje nustatytą tvarką.
4.2. Pirmosios instancijos teismas galėjo išduoti vykdomąjį raštą ne dėl visos taikos sutarties sąlygų, bet tik dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies, kaip tai numatyta CPK 646 straipsnio 3 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo patvirtintos pareiškėjos R. P. ir suinteresuoto asmens K. P. sudarytos taikos sutarties 1 punkto priverstinio vykdymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tuo pagrindu, jog atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį – nemoka taikos sutartimi sutarto išlaikymo vaikams.
8. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šalys gali sudaryti taikos sutartį, kuria tarpusavio nuolaidomis įsipareigoja užbaigti teisminį ginčą ir iš dalies įvykdyti vienos kitai pareikštus ieškinio reikalavimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis turi šalims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).
9. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
10. Iš pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atskirojo skundo bei jo priedų turinio matyti, jog tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo vaikui mokėjimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir aiškintis faktines bei teisines aplinkybes, įsitikinti vykdomojo rašto išdavimo būtinumu, nes klausimas susijęs išimtinai su nepilnamečio vaiko interesais.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo nutartį, sutikdamas su apeliantu, konstatuoja, kad, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas nesilaikė vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos, numatytos CPK 646 straipsnio 3 dalyje. Teismas nenustatė ir netyrė jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties ar jos dalies vykdymu ar nevykdymu, nesiaiškino taikos sutarties nevykdymo priežasčių, nereikalavo ir nepasiūlė pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pateikti įrodymus, pagrindžiančius vykdomojo rašto išdavimo būtinybę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas gautų iš pareiškėjos procesinių dokumentų CPK nustatyta tvarka neįteikė apeliantui ir nesudarė galimybės jam pareikšti nuomonę dėl pareiškėjos prašymo, pateikti įrodymus, nors, kaip minėta šios nutarties 10 punkte, teismas turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo. Šios teismo pareigos nešalina ir ta aplinkybė, jog prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
12. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, nepasisako dėl šalių nurodytų aplinkybių, nes jų pagrįstumą turi įvertinti pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą.
13. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą, apie gautą prašymą nepranešė apeliantui ir nesuteikė jam galimybės pateikti atsiliepimą, nepareikalavo šalių paaiškinimų ir įrodymų, jų netyrė ir nevertino, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o padarytus pažeidimus galima pašalinti tik nagrinėjant pareiškėjos prašymą iš naujo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. P. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.