- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-17
- Bylos Nr.
- 1A-215-366/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-3-00006-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius (pran.), Artūras Ridikas
- Nukentėjusysis
- R. B.
- Kaltinamasis
- D. L.
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 1-14-3-00006-2014-2
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2015 m. liepos 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Sigito Bagdonavičiaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiosios R. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendžio, kuriuo D. L. dėl pareikštų kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisinta, nes nepadarė šių veikų, ir D. L. dėl pareikštų kaltinimų pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. išteisintas, nes nepadarė šių veikų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. ir D. L. pagal R. B. pareiškimą privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinami tuo, kad jie 2014 m. liepos 21 d., apklausiami baudžiamojoje byloje davė melagingus parodymus nurodydami, kad 2014-07-20 R. B. būnant L. namuose, ji rankose laikė D. L. papuošalų dėžutę. Tuo pagrindu ji buvo sulaikyta, buvo pateiktas įtarimas įvykdžius nusikaltimą, o vėliau byla jos atžvilgiu buvo nutraukta, tokiu būdu ją apšmeižė, įžeidė ir padarė BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji R. B. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-04-20 nuosprendį ir D. L. bei D. L. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., taip pat patenkinti jos civilinį ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusioji skunde nurodo, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes net ir esant pakankamai įrodymų dėl D. L. ir D. L. kaltės, juos išteisino. Nors minėtų asmenų apklausoje nėra nurodytas žodis, kad ji (R. B.) pavogė papuošalus, tačiau iš paaiškinimų galima vienareikšmiškai spręsti, kad D. L. ir D. L. nurodo, jog būtent ji įvykdė vagystę. D. L. parodymus, kad jis matė, kaip ji (nukentėjusioji) kieme rankose laikė D. L. papuošalų dėžutę, patvirtino ir D. L., nors pati nieko nematė ir nebuvo namuose. Aplinkybę, kad D. L. melavo, patvirtina tai, kad duodamas parodymus policijos komisariate, jis jau abejojo matęs dėžutę, o teisme vėl kategoriškai tvirtino, jog ji rankose laikė būtent papuošalų dėžutę. Nukentėjusiosios manymu, bylos įrodymai patvirtina, kad D. L. ir D. L. ją apšmeižė bei įžeidė. Šiuo atveju paskleista informacija, kad ji, būdama L. kieme, rankose laikė D. L. papuošalų dėžutę, nepasitvirtino, nes dėžutė su papuošalais niekur nebuvo dingusi ir buvo rasta L. namuose įvykio vietos apžiūros metu. Dėl tokios informacijos paskleidimo apie ją visi kaimynai susidarė neigiamą nuomonę, o ji jaučiasi įžeista. Mano, kad D. L. ir D. L. turi būti pripažinti kaltais, padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą išteisintieji D. L. ir D. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, priešingai nei teigia nukentėjusioji, vadovavosi BPK 20 str. nuostatomis ir priėmė teisingą sprendimą. Apeliantė savo skundo motyvų nepagrindžia jokiais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis. Vien tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitiko R. B. lūkesčių, nėra teismo šališkumą ar nuosprendžio neteisingumą patvirtinanti aplinkybė. R. B. pripažįsta, kad tiesiogiai vagyste nebuvo apkaltinta, tačiau teigia, kad tai galima suprasti iš pasisakymų konteksto. Kaltinimai šioje byloje buvo paremti vien tik asmenine R. B. nuomone neturint jokių konkrečių D. L. ir D. L. kaltės įrodymų. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji nepagrindžia, kodėl negalima tikėti liudytojų S. M.-Š. ir V. L. parodymais, tiesiog remiasi savo emocijomis. Šioje byloje nei vienas jų neišreiškė nuomonės apie R. B. ir savo nuomonės niekur neplatino, o tik davė parodymus policijos pareigūnams. Šie parodymai užfiksuoti apklausos protokoluose. Dar daugiau, šiuose parodymuose R. B. kaltinama nebuvo, tik buvo išdėstytos faktinės įvykio aplinkybės. Akivaizdu, kad R. B. nebuvo viešai nei pažeminta, nei įžeista, nes niekas neteigė, kad ji ką nors pavogė.
Teismo posėdyje nukentėjusioji R. B. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintoji D. L. ir išteisintųjų advokatas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacini skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį.
Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888 (įsigaliojo 2015-07-09) BK 155 str. pripažintas netekusiu galios. Kadangi baudžiamoji atsakomybės už įžeidimą nebėra, todėl pasisakoma tik dėl BK 154 str.
LR baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalies dispozicija numato :“Tas , kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo.“ Šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Šmeižimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju D. L. ir D. L. veiksmuose nėra būtinos nusikalstamos veikos sudėties požymio – tiesioginės tyčios apšmeižti R. B..
Kaip matyti iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2014 m. liepos 21 d., D. L. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl papuošalų vagystės ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį. Kreiptis į policiją pagrindas buvo, kadangi papuošalai buvo dingę. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. L. kreipdamasi į policijos komisariatą pareiškime dėl papuošalų vagystės tik nurodė, kas tą vakarą buvo pas jos vyrą svečiuose, tačiau nei pareiškime, nei jos liudytojos apklausos protokole, nei D. L. apklausos protokole nėra kategoriškai nurodyta, jog papuošalus pavogė R. B.. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad buvo pažeistos jo teisės bei siekdamas apginti tas teises ir išsiaiškinti tiesą, turi teisę veikti teisinėmis priemonėmis - kreiptis į kompetentingas institucijas. Teisėtas asmens pažeistų teisių gynybos būdo pasirinkimas ir pareiškime situacijos atskleidimas negali būti vertinamas kaip šmeižimas. Kreipimasis į tokias institucijas nėra laikoma, kad informacija paskleidžiama viešai. Byloje nėra jokių įrodymų, jog išteisintieji D. L. ar D. L. informaciją apie R. B. būtų paskleidę spaudoje, internete ar kaip nors kitaip viešai, kitų žmonių (ne tyrimą atliekančių pareigūnų) akivaizdoje.
Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad pirmos instancijos teismo išvada dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 154 str. 1 d. nebuvimo tinkamai motyvuota ir pagrįsta.
Esant tokioms aplinkybėms, naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo.
Išteisintųjų gynėjas advokatas E. M. pateikė teismui kvitą 363 € sumai, kuriuos išteisintoji D. L. sumokėjo už teisinę pagalbą, ir prašo pinigus priteisti iš R. B..
BPK 105 str. 1 d. 6 p. numatyta, kad, kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Kadangi D. L. ir D. L. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas, o privataus kaltintojo R. B. skundas apeliacine tvarka atmestas, išteisintųjų turėtos 363 € išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos iš R. B..
Apeliaciniame skunde R. B. taip pat prašo priteisti iš išteisintųjų bylinėjimosi išlaidas. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, prašymas priteisti privataus kaltintojo turėtas proceso išlaidas iš išteisintųjų negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Privačios kaltintojos R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 363 € už advokato pagalbą.