- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- ATP-416-487/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-04930-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Čepukėnienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Artūro A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo A.A. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 150 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str., A.A. Z. paskirta galutinė subendrinta nuobauda - 3500 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Artūras A. Z. nubaustas už tai, kad 2012-10-04 apie 14.30 val., Visorių g. ties 77 pastatu, Vilniuje, vairuodamas automobilį Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini) (naujas v.n. (duomenys neskelbtini) atitinkamu greičiu, nesilaikė atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį Citroen Berlingo, v.n. (duomenys neskelbtini) su priekaba Syland v.n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai ir priekaba. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Artūras A. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Nurodo, jog teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, netinkamai jas įvertino ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jos kaltės. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą grindė abejones keliančiais duomenimis, t.y. E. J. paaiškinimais ir policijoje atliktu parodymu atpažinti. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus įrodymus, rėmėsi E. J. parodymais, kad automobilio Ford Mondeo vairuotojas buvo su ūsais, o iš byloje esančios A.A. Z. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra su ūsais. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino nei E. J. paaiškinimų, nei atlikto parodymo atpažinti, dėl ko neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.
Pažymi, jog, policijoje prieš pateikiant E. J. atpažinti asmenį, vairavusį eismo įvykyje automobilį Ford Mondeo, iš nuotraukos, jo paaiškinimuose nurodyti vairavusio asmens požymiai iš esmės nieko bendro su Artūro A. Z. išorine išvaizda neturi. Policijos pareigūnui E. J. nurodytas vairuotojo amžius - 35-40 metų, vėliau E. J. paaiškinime nurodytas vairavusio vyriškio apie 40 metų amžius, gerokai skiriasi nuo Artūro A. Z. amžiaus, t.y. A.A. Z. įvykio dieną buvo virš 50 metų. E. J. paaiškinime apibūdintas vairavęs vyriškis — šviesiais plaukais, paraudusiu veidu, tuo tarpu tiek realybėje, tiek ir iš foto lentelėje esančios A.A. Z. nuotraukos aiškiai matyti, jog A. Z. - tamsių plaukų, blyškiu veide. Pabrėžia, jog, prieš pateikiant E. J. atpažinimui foto lentelę, E. J. nei policijos pareigūnams, nei savo paaiškinime nenurodė vairavusio asmens išvaizdos skiriamojo bruožo - ūsų. Atkreipia dėmesį į tai, jog apie A.A. Z. ūsus E. J. prabilo, tik apklausiamas teismo posėdyje, t.y. jau po to, kai jam atpažinti buvo pateikta A.A. Z. fotonuotrauka. Pažymi ir tai, jog po atpažinimo E. J., bandydamas neigti prieš parodymą atpažinti jo pateiktus vairavusio asmens požymius, pradėjo išsižadėti anksčiau duotų parodymų, ir teismo posėdyje parodė, jog vairavęs asmuo galbūt buvo su kepure. Be to, nurodo, kad A. Z. nufotografuotas vilkintis šviesia striukę, kai tuo tarpu kiti trys asmenys vilki juodas striukes, o tai yra akivaizdus procesinis pažeidimas. Vien jau tai, kad šiuo atveju buvo akivaizdžiai pažeistas Įstatymo reikalavimas parodyti atpažinimui savo išore panašius asmenis, šis veiksmas laikytinas netinkamu ir praradusiu įrodomąją reikšmę (BPK 20 str.).
Anot apelianto, kitų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti A.A. Z. kaltę dėl jam inkriminuojamų pažeidimų padarymo byloje nėra.
Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismo posėdyje buvo pateikti įrodymai, jog Vilniuje, Visorių gatvėje nėra pastato, pažymėto numeriu 77, dėl ko darytina išvada, jog administracinis kaltinimas Artūrui A. Z. yra neaiškus, nes neaiški eismo įvykio vieta.
Pažymi, jog, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į byloje esančius rašytinius įrodymus, negalima dalyti išvados, kad Artūras A. Z. 2012-10-04 apie 14.30 val. Vilniuje, Visorių g. ties 77 pastatu vairavo automobilį Ford Mondeo, v. n. (duomenys neskelbtini) (naujas v.n. (duomenys neskelbtini)), todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-08 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-118-88/2013 naikintinas kaip nepagrįstas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl pažeidimų pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str., 1 d., nutrauktina, nesant Artūro A. Z. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Artūro A. Z. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Dėl A. A. Z. veiksmų kvalifikavimo
Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog Artūras A. Z. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant E. P. šio pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Pripažįstant asmenį kaltu minėto pažeidimo padarymu, būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos.
Nors pažeidėjas A.A. Z. kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepripažino, nurodydamas, kad jis jokio automobilio nekliudė, autoįvykyje nedalyvavo, tuo metu buvo darbe, tačiau jo kaltė, apgadinus kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, nukentėjusiojo E. J. paaiškinimu (b.l. 8) bei parodymais, policijos pareigūno A. S. tarnybiniu pranešimu (b.l.4), pranešimu bendros pagalbos centrui (b.l. 9), eismo įvykio vietos schema bei priedu prie jos (b.l.5,6) transporto priemonės techninės apžiūros aktais (b.l. 11), foto lentelėmis (b.l 12, 15 16), kita byloje esančia medžiaga.
Iš policijos pareigūno A. S. tarnybinio pranešimo (b.l.4) matyti, kad 2012-10-04 apie 14.30 val., dirbant su patruliu K. G., gavo pranešimą apie autoįvykį Visorių g. 77, Vilniuje. Atvykus į eismo įvykio vietą, juos pasitiko E. J., kuris paaiškino, kad, vairuodamas Peugeot v.n. (duomenys neskelbtini) su prikabinta priekaba Syland, v.n. EH 908, važiavo Visorių g. link Indreliūno g., pristabdė ties posūkiu link Visorių g. 74 ir pajuto smūgį į prikabintą priekabą. Pamatė, kad į ją atsitrenkė automobilis Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas buvo vyras apie 30-40 metų, kuris, neišlipęs iš automobilio, iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Susidūrimo faktą matė lauke buvęs N. M., kuris paaiškino, jog konkrečiai atsitrenkusio automobilio markės ir valstybinio numerio nepamatė.
Iš pranešimo bendros pagalbos centrui matyti, jog 2012-10-04, 14.30 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad gatvėje susidūrė automobilis Citroen (duomenys neskelbtini) ir automobilis Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini). Ford vairuotojas pasišalino link M.Indriliūno g. Pranešė E. J. (b.l. 9).
Apklaustas teismo posėdyje, nukentėjusysis E. J. nurodė, kad spalio 4 d. apie 14.30 val. jis važiavo namo Visorių g. automobiliu „Citroen Berlingo“, priklausančiu firmai „Frostek“, su prikabinta jam, t. y. E. J., priklausančia priekaba. Ties namu Nr. 74 jis pristabdė prie kauburio skersai kelio greičiui reguliuoti, įjungė posūkį ir, kai norėjo sukti, pamatė, kad iš paskos atvažiuojantis pilkos spalvos automobilis Ford Mondeo trenkėsi į priekabos galą. Po smūgio E. J. sustojo, įjungė avarinį signalą ir pamatė, kad kito automobilio vairuotojas akimirką pagalvojo ir pradėjo važiuoti, jį apvažiavo ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Asmuo tikrai turėjo pajusti smūgį, nes atsitrenkęs sustojo, smūgis buvo gana didelis, pabiro automobilio stiklai. E. J. užsirašė šio automobilio valstybinius numerius. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė pirminiame paaiškinime (b.l. 8).
Iš liudytojo N. M. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad jis matė eismo įvykį, kadangi buvo be akinių - matė tik patį smūgį. Nuo jo iki įvykio vietos buvo apie 40 metrų. Asmens, vairavusio atsitrenkusį automobilį, jis nematė. N. M. šio automobilio numerį pasakė darbininkai, o jis numerį perdavė nukentėjusiajam asmeniui. Analogiškos aplinkybės nurodytos jo laiške, siųstame elektroniniu paštu policijos įstaigai (b.l.13).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas, priimdamas nutarimą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo E. J. teismo posėdyje duotais parodymais, kadangi jo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, kitiems byloje esantiems įrodymams. Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis iki eismo įvykio būtų pažįstami, ar kad juos sietų kokie nors asmeniniai santykiai, todėl abejoti jo parodymais bei paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo.
Artūras A. Z. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 17), tiek apklaustas teismo posėdyje, kaltės neprisipažino ir nurodė, kad 2012 m. spalio 4 dieną nurodyto automobilio nevairavo, kas jį vairavo - nežino. Automobilio raktai ir dokumentai būna namie. A.A. Z. protokole nurodytu pažeidimo padarymo laiku buvo darbe.
Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. U. nurodė, kad A.A. Z. pažįsta, kaip bendradarbį, dirbantį jų įmonėje vairuotoju. Spalio 4 dieną jie dirbo kartu Valdovų rūmuose, kur buvo pietūs, A.A. Z. vežė daiktus. A.A. Z. Valdovų rūmuose bendrai buvo apie 4 valandas, ryte atvažiavo apie 8.30, buvo apie valandą, antrą kartą atvažiavo apie 11.30, išvažiavo apie 12.30, vėl atvažiavo apie 14 val., išvažiavo apie 15 val.
Iš liudytojos G. Š. teismo posėdyje duotų parodymų matyti, kad A.A. Z. pažįsta, kaip bendradarbį. 2012 m. spalio 4 dieną A.A. Z. atvažiavo apie 8.30 val., po to išvažiavo, atvažiavo apie 12 val., išvažiavo 12.30 val., vėliau atvažiavo apie 14 val. išvažiavo apie 15 val. A.A. Z. važinėja baltu autobusiuku, koks jo nuosavas automobilis - ji nežino.
Apklaustas teismo posėdyje liudytojas E. S. nurodė, kad A. A. Z. pažįsta, kaip bendradarbį. Spalio 4 dieną jie abu dirbo Valdovų rūmuose, A.A. Z. atvažiavo apie 12 val., išvažiavo apie 12.30 val., vėliau atvažiavo apie 14 val. ir išvažiavo apie 15 val.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai įvertino, kad apklaustų teismo posėdyje liudytojų J. U., G. Š. ir E. S. parodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog nukentėjusiojo nurodytu eismo įvykio laiku 14.30 val. A. A. Z. tikrai buvo darbe ir negalėjo sukelti eismo įvykio, minėti liudytojai yra A.A. Z. bendradarbiai, be to, teismas atkreipė dėmesį, kad A.A. Z. bendradarbiai minučių tikslumu užfiksavo, kada bendradarbis tam tikrą dieną atvyko į darbą bei iš jo išvyko, kas objektyviai kelia abejonių.
Iš D. Z. ir K. Z. paaiškinimų (b. l. 21-22) matyti, kad jie automobilio Ford Mondeo įvykio dieną nevairavo.
Iš eismo įvykio vietos schemos (b.l.5) matyti, kad užfiksuoti eismo įvykio vietoje buvusių automobilių judėjimo kryptys, išsidėstymas po eismo įvykio.
Iš 2012-10-18 transporto priemonės techninės apžiūros akto Nr. AV2-4234/1086 matyti, kad, apžiūrėjus automobilį Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini) (naujas v.n. (duomenys neskelbtini) jam nustatyti apgadinimai – įbrėžtas priekinis bamperis (b.l. 11).
Administracinio teisės pažeidimo byloje esančiose foto lentelėse užfiksuoti automobilių Ford Mondeo, v.n. (duomenys neskelbtini) (naujas v.n. (duomenys neskelbtini) ir automobilio Citroen, v.n. (duomenys neskelbtini) bei priekabos v.n. EH 908 apgadinimai (b.l. 12,15,16).
Iš E. J. pateiktų atpažinti nuotraukų jis nurodė A.A. Z. nuotrauką, kaip labiausiai panašaus asmens (b.l. 14). A.A. Z. pripažino, kad ši nuotrauka yra jo.
Nors apeliantas skunde nurodo, kad atpažinimui buvo pateiktos nepanašių, skirtingai apsirengusių asmenų fotonuotraukos, todėl šis procesinis veiksmas yra neteisėtas, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. nurodė, kad automobilio Ford Mondeo vairuotojas buvo su ūsais, todėl E. J. buvo pateiktos nuotraukos asmenų, būtent turinčių ši išskirtinį bruožą – ūsus, panašių veido bruožų bei panašaus amžiaus. Šiuo atveju, atliekant asmens atpažinimą, procesinių pažeidimų nepadaryta.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdyje išreikšta A.A. Z. pozicija, kad jis eismo įvykio metu nevairavo automobilio, nes buvo darbe, pirmos instancijos teismo pagrįstai atmesta, kaip paneigta byloje surinktais įrodymais. Pagal E. J. pranešimą ir jo nurodytus duomenis - kito automobilio spalvą, valstybinį numerį, automobilį vairavusio asmens išvaizdos apibūdinimą, kiek jis spėjo pamatyti per trumpą laiką, kol asmuo iš eismo įvykio vietos nenuvažiavo, policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Šiuos E. J. parodymus iš dalies patvirtino liudytojas N. M., taip pat paaiškinęs, kad netoliese dirbę statybininkai jam nurodė eismo įvykyje dalyvavusio ir iš jo vietos nuvažiavusio automobilio valstybinį numerį. Apžiūrėjus ir įvertinus abiejų automobilių apgadinimus bei juos sulyginus, konstatuota, kad kontaktas tarp jų buvo tokio pobūdžio, kaip nurodė E. J.. Apelianto argumentas, kad jam priklausančiu automobiliu Ford Mondeo naudojasi taip pat ir jo šeimos nariai, kurie galėjo tuo metu jį vairuoti, paneigti byloje esančiais D. Z. ir K. Z. paaiškinimais, iš kurių matyti, jog įvykio dieną jie automobilio Ford Mondeo nevairavo.
Apelianto argumentai dėl neteisingai atliktos jo atpažinimo iš fotonuotraukos procedūros ir dėl to jos metu gautų duomenų nelaikymo jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, atmestini, kadangi ATPK nereglamentuoja reikalavimų procesiniam veiksmui - asmens atpažinimui iš fotonuotraukos, o pagal analogiją taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, konstatuotina, kad nei LR BPK 192 straipsnio, numatančio asmens parodymo atpažinti tvarką, nei 194 straipsnio, kuriame reglamentuota parodymo atpažinti iš kolekcijų ir kartotekų tvarka, nuostatos nagrinėjamoje byloje nebuvo pažeistos.
Apeliantas nurodo, jog tiek protokole, tiek teismo sprendime neteisingai nurodyta eismo įvykio vietą -Visorių g. 77, nors Vilniuje tokio namo numerio nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši apelianto nurodyta aplinkybė nepaneigia apylinkės teismo nutarimo pagrįstumo, kadangi byloje nustatyta teritorija, kurioje įvyko eismo įvykis, ji pažymėta schemoje bei nurodyta pranešime apie eismo įvykį ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad į įvykio vietą atvykę pareigūnai ją užfiksavo. Pažymėtina, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir pranešime apie eismo įvykį nurodyta vieta yra Visorių g.74, Vilniuje, o nukentėjusysis nurodė eismo įvykio vietą, kaip Visorių gatvės atkarpą ties posūkiu link Visorių g.74-to namo. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nukentėjusiojo automobilis įvardintas, kaip Peugeot v.n. (duomenys neskelbtini), nors kituose bylos dokumentuose yra neginčytinai nustatyta, kad protokole nurodytame eismo įvykyje nukentėjo automobilis Citroen Berlingo v.n. (duomenys neskelbtini). Nurodyti netikslumai laikytini rašymo apsirikimo klaidomis ir, esant aukščiau paminėtiems faktiniams duomenims, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės dėl jam inkriminuotų teisės pažeidimų padarymo nešalina.
Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjo kaltė be nukentėjusiojo E. J. parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga. Konstatuotina, kad A.A. Z. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. - jis, vairuodamas transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal LR 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A.A. Z. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Apelianto paaiškinimus apie tai, kad jis nedalyvavo eismo įvykyje apylinkės teismas pagrįstai atmetė, kadangi šie A.A. Z. paaiškinimai paneigti aukščiau aptartais įrodymais. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu nustatyta, kad asmuo suvokė, sukėlęs eismo įvykį ir, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, eismo įvykio vietoje nepasiliko, su nukentėjusiuoju dėl žalos nesusitarė, taip pat policijai apie eismo įvykį iš karto nepranešė, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.