- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- e2-686-892/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03362-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- R. G.
- Atsakovas
- A. U.
- Kategorijos
- 2.3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei K. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. G. ieškinį atsakovei A. U. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad ieškovas R. G. nėra biologinis L. U. tėvas, o L. U. nėra jo biologinis vaikas; panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduoto gimimo įrašo įrašą apie tai, kad R. G. yra L. U. tėvas.
2. Nurodė, kad ieškovas R. G. su atsakove A. U. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu išryškėjo skirtingi interesai ir poreikiai, ko pasekoje (duomenys neskelbtini) mėn. šalys faktiškai nutraukė santykius, nustojo tvarkyti bendrą ūkį, bei gyventi kartu, taigi santuoka tapo formali. (duomenys neskelbtini) šalys pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu, bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarė santuokos nutraukimo klausimus. (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai šalių santuoką nutraukė. Taigi ieškovas faktiškai su atsakove nepalaikė jokių artimo pobūdžio santykių nuo (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesio. 2023 m. rugpjūčio 2 d. pradžioje atsakovas kreipėsi į banką dėl būsto paskolos suteikimo ir sužinojo, jog yra įrašas, kad jis turi mažametį vaiką - L. U., gim. (duomenys neskelbtini). Susisiekus su atsakove ji patvirtino, kad vaiko susilaukė nuo kito vyro su kuriuo susipažino su atsakovu jau nutraukus santykius, tačiau iki dar oficialaus santuokos nutraukimo, o pastojo santuoką jau nutraukus. Atsakovė apie vaiko gimimo faktą ir tai, kad ieškovas įrašytas kaip jo tėvas jam nepranešė. Ieškovas mažamečio vaiko L. U., nėra matęs, išlaikymo jai nėra teikęs, vaikas yra ne jo, su atsakove nutraukus santykius (duomenys neskelbtini) visiškai nebendravo, bei intymių santykių neturėjo. Kadangi L. U. gimė nepraėjus 300 dienų po jų su atsakove skyrybų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.140 straipsnio 2 dalimi vaikui buvo suteikta ieškovo, t. y. A. U. buvusio vyro tėvystė, kas akivaizdžiai neatitinka tikrovės. Ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, su juo jo nesieja jokie socialiniai ir biologiniai ryšiai, o aplinkybes apie tai, kad šalių santykiai iširo kadangi daugiau nei metus iki prašymo nutraukti santuoką padavimo dienos, nevedė bendro ūkio ir negyveno bendro gyvenimo, patvirtina (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.
4. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Išvada teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio reikalavimų. Nurodė, kad 2023 m. lapkričio 21 d. buvo susisiekta telefonu su atsakove A. U., kuri nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad vaiką pagimdė po skyrybų, tačiau dėl Lietuvoje esančių įstatymų vaiką reikėjo užregistruoti buvusio sutuoktinio vardu. Biologinis vaiko tėvas yra (duomenys neskelbtini) pilietis R. S., apie vaiko gimimą jis žino, kartu planavo ir dalyvavo gimdyme. Šiuo metu biologinis vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, su biologiniu vaiko tėvu jie yra išsiskyrę, bet po teismo sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo, ji kreipsis dėl R. S. tėvystės pripažinimo ir išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją bei remiantis tuo, kad ginčo tarp šalių nėra, Skyriaus manymu, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo nepažeidžia vaiko teisių ir geriausių interesų, kiekvienas vaikas turi žinoti savo biologinius tėvus, todėl Skyrius neprieštarauja ieškiniui. Nuginčijus ieškovo tėvystę, vaikui kyla grėsmė likti be tėvo, dėl to atsakovė privalo įgyvendinti savo kaip nepilnamečio vaiko įstatyminės atstovės teises ir nedelsiant imtis veiksmų vaiko tėvystei nustatyti.
6. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė palaikė pateiktą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas
7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas R. G. ir atsakovė A. U. yra buvę sutuoktiniai (šalių santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ginčo šalys nurodyti L. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvais.
8. Ieškovas R. G. prašo nustatyti, kad ieškovas R. G. nėra biologinis L. U. tėvas, o L. U. nėra jo biologinis vaikas ir panaikinti (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje išduoto gimimo įrašo įrašą apie tai, kad R. G. yra L. U. tėvas.
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.
10. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
11. Sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir interesais, kartu ir dėl tėvystės nuginčijimo, būtina įvertinti, ar tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Pažymėtina, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį teisinį vaiko bei tėvo ryšio pripažinimą, todėl, nagrinėjant tėvystės nuginčijimo bylą būtina, be kita ko, nustatyti ir įvertinti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai.
12. Iš bylos duomenų nustatyta ginčo tarp šalių nėra, kad šalys (ieškovas ir atsakovė) neveda bendro ūkio jau ilgą laiką, t. y. daugiau nei šešerius metus, (duomenys neskelbtini) šalys pateikė teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu, jų santuoka yra nutraukta (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu (sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) gimė L. U.. Gimus vaikui nuo santuokos nutraukimo nebuvo praėję trys šimtai dienų, todėl mergaitės tėvu buvo įrašytas ieškovas. Atsakovė Tarnybai nurodė, kad tikrasis biologinis nepilnametės L. U. tėvas yra R. S., apie vaiko gimimą jis žino, dalyvavo gimdyme. Šiuo metu biologinis vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, su biologiniu vaiko tėvu jie yra išsiskyrę, bet po teismo sprendimo dėl tėvystės nuginčijimo, ji kreipsis dėl R. S. tėvystės pripažinimo ir išlaikymo priteisimo. Ginčo byloje dėl ieškinio reikalavimų nėra.
13. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų išdėstytas bei bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes, laiko jas nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).
14. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais įrodymais, kurie tikėtinai patvirtina, kad ieškovas nėra vaiko L. U. tėvas. Bylos duomenimis, ieškovo ir nepilnametės L. U. nesieja socialinis tėvystės ryšys, kurio nutraukimas galėtų padaryti žalą vaiko interesams.
15. Teismas vertina, kad vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės, dėl to ieškovo reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas – nustatoma, kad ieškovas nėra L. U. tėvas, o L. U. nėra R. G. (R. G.) dukra, todėl naikintini (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti duomenys apie tėvą R. G. (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką tokio pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, jog vaikas neliktų be tėvo. Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovė Tarnybai patvirtino, kad nuginčijus ieškovo tėvystę, atsakovė nedelsiant kreipsis dėl tėvystės pripažinimo.
18. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.
19. Šioje byloje taip pat buvo patirtos 15,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos), kurios išieškotinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nutaria:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriaus išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.
Priteisti iš atsakovės A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, įmokos kodas – 5662).
Išsiųsti įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir padarytų pakeitimus gimimo įraše
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.