Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-24-995/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-20
Bylos Nr.
1-24-995/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14437-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Railienė
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-24-995/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14437-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.8.3; 2.3.6.4.5 (S)
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 20 d.Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Railienė,sekretoriaujant Loretai Liaučienei,dalyvaujant prokurorui Renatui Milašiui,nukentėjusiajai R. M.,kaltinamajam G. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, deklaruota ir gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) teistas: 2011-01-04 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius (BK 38 str. 1 d.); 2015-01-05 Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį keturiems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui; 2015-02-12 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi keturių mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista 16,7 MGL (629 eurų) bauda, bauda sumokėta - 2015-04-28; 2015-05-07 Skuodo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį šešeriems mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, 2015-08-19 šeši mėnesiai viešųjų darbų bausmė pakeista į 25 MGL (950 eurų) baudą, bauda sumokėta 2016-05-03, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. M. kaltinamas nežymiai sutrikdęs sveikatą savo šeimos nariui.

2016-03-27, apie 18.20 val., jam priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, virtuvės kambaryje tarpusavio konflikto metu vieną kartą ranka tyčia sudavė žmonai R. M. į galvos sritį, kuri nuo šio suduoto smūgio galva trenkėsi į virtuvinę spintelę. G. M. taip mušdamas, nežymiai sutrikdė žmonai R. M. sveikatą, padarydamas galvos sumušimą.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir parodė, kad jis 2016-03-27, po pietų, su savo sutuoktine grįžo iš draugų. Jis įvykio metu nebuvo neblaivus, nes jo neblaivumas nebuvo tikrinimas. Neneigia, kad buvo tik lengvai apsvaigęs nuo alkoholio, nes buvo išgėręs gal du, o gal tris bokalus alaus. R. M. buvo daugiau išgėrusi alkoholio. Kai grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ., jis su savo sutuoktine susibarė, susiginčijo, nes ji norėjo eiti dar linksmintis, o jis nebenorėjo. Jiems konfliktuojant, virtuvės kambaryje, jis, supykęs, vieną kartą ranka sudavė R. M. delnu į kairį skruostą, po ko ji išbėgo į laiptinę. Jis R. M. nusivijo, tačiau jai nieko nedarė. Kai žmonai sudavė, ji jam atgal netrenkė ir nesipriešino. Po to jis išėjo iš namų. Jų tarpusavio konflikto su R. M. niekas nematė, nes jos sūnaus R. nebuvo namie. Jie buvo dviese. Po įvykio jis atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido. Mano, kad jo tokiam elgesiui turėjo įtakos alkoholis. Taip pat nurodė, kad jis šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) . Jo ir R. M. šeimoje auga du nukentėjusiosios vaikai, vienas - 14 metų, o kitas -11 metų. Juos iš esmės prižiūri ir jais rūpinasi jo sutuoktinė R. M., tačiau ir jis kartais materialiai padeda nukentėjusiosios vaikams. Jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, nes jis yra paėmęs paskolą būstui, kuriame gyvena su visa šeima. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido, toliau gyvena kartu ir veda bendrą ūkį.

Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltę pripažino, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas teisme buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su tokiu įrodymų tyrimu sutiko tiek kaltinamasis, tiek ir prokuroras.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. M. parodė, kad 2016-03-27 su savo sutuoktiniu G. M. buvo išėjusi į svečius. Svečiuose ji vartojo alkoholinius gėrimus, nes šventė Velykas. G. M. alkoholio gėrė mažiau už ją. Apie 17.00 val., kartu su vyru G. M. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini) Namuose buvo ji ir vyras. Jos sūnaus R. L. tuo metu namuose nebuvo. Jos vyras norėjo eiti ilsėtis, o ji, kadangi buvo jau vartojusi alkoholinių gėrimų, norėjo toliau linksmintis, norėjo eiti į svečius, o G. M. nenorėjo jos išleisti. Dėl šių priežasčių ji su vyru ir susibarė. Po ko, G. M., supykęs, vieną kartą ranka jai sudavė į galvos sritį. Kai jis jai sudavė, ji išbėgo į laiptinę. Jis ją nusivijo, nes norėjo sulaikyti. Kadangi ji buvo palaidais plaukais, o jos plaukai yra ilgi, jis čiupo jai už striukės kapišono ir kartu už palaidų plaukų, nes norėjo įtemti į butą. G. M. jai neišpešė plaukų ir netampė už jų. Ji išsinėrė iš striukės, o G. M. grįžo į namus ir užsidarė duris. Kadangi ji turėjo rankoje telefoną, todėl supykusi ir paskambino į policiją. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, ji jiems viską papasakojo. Ją tą vakarą apžiūrėjo medikai, kuriems ji nurodžiusi, kad galvoje jai yra padaryti du sužalojimai, tačiau iš tiesų G. M. jai tik vieną kartą ranka tesudavė į galvos sritį. Išsiblaiviusi suprato, kad pati yra kalta dėl šios situacijos, ir pati išprovokavo konfliktą. Ji G. M. atleido, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 16-17, 20). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis G. M. jos atsiprašė, ir ji jam atleidusi, jokių priekaištų savo sutuoktiniui neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais ir ištirtais įrodymais.

2016-03-27 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad 2016-03-27 gautas tarnybinis pranešimas, apie tai, kad 2016-03-27, 18.20 val., namuose, Šatrijos g. 36-60, Skuodo m., G. M. virtuvės kambaryje vieną kartą ranka sudavė savo sutuoktinei R. M. į galvos sritį ir jai išbėgus į laiptinę, paėmęs už plaukų tampė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. R. M. nustatytas 1,51 promilės girtumas. G. M. nesulaikytas, ieškomas (b. l. 1, 2).

2016-03-27 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniojo patrulio tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad policijos pareigūnams, reaguojant į R. M. skambutį, atvykus į įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2016-03-27 R. M. skambinusi į policiją dėl to, kad G. M. smurtavo prieš R. M., trenkdamas jai rankomis vieną kartą į galvos sritį.

Asmens blaivumo testo pažyma nustatyta, kad 2016-03-27, 19.30 val., alkotesteriu nukentėjusiajai R. M. nustatytas neblaivumas yra 1,51 promilių (b. l. 13).

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės medicininiu išrašu nustatyta, kad R. M. 2016-03-27 buvo apžiūrėta gydytojo A. C.. Pacientė kreipėsi dėl galvos traumos, pacientės teigimu, traumą patyrė 2016-03-27, 19 val. Į dešiniąją galvos plaukuotąją dalį buvo suduoti du smūgiai ranka. Pacientė teigia, kad ją sumušė jos vyras. Pacientė sąmonės praradusi nebuvo. Objektyviai: dešinėje galvos pusėje plaukuotoje dalyje palapuojant čiuopami du skausmingi plotai, aiškių kraujosruvą ar kitų paviršinių sužalojimų nematyti, neurologinės simptomatikos nestebima, šiuo metu chirurginė pagalba nesindikuotina (b. l. 34).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G613/2016(03), konstatuota, kad R. M. buvo nustatytas galvos sumušimas (išorinių traumų požymių apžiūrėjęs gydytojas nekonstatavo). Sužalojimas gautas bukos traumos pasekoje, paveikus galvą kietu buku daiktu. Pagal tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašytą sužalojimų lokalizaciją, R. M. galvos plaukuotoje dalyje išskiriamos dvi trauminio poveikio vietos. Sužalojimų įgavimo metu R. M. galėjo būti įvairiose padėtyse. Įrašai medicininiuose dokumentuose neprieštarauja tam, kad R. M. nustatytus sužalojimus patyrė teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016-03-27 paros antroje pusėje. R. M. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 33).

2016-04-19 akistatos protokolu užfiksuota, kad akistatos tarp nukentėjusiosios R. M. ir įtariamojo G. M. metu R. M. patvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė tik vieną kartą ranka į galvos sritį, po suduoto smūgio ji galva atsitrenkė į virtuvinę spintelę, todėl gydytojui ji ir pasakiusi, kad jai buvo suduoti du smūgiai į galvos sritį (b. l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Žemesnės instancijos teismas

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis G. M., tarpusavio su savo sutuoktine R. M. konflikto metu, vieną kartą ranka sudavė savo sutuoktinei R. M. į galvos sritį, kuri nuo šio suduoto smūgio galva trenkėsi į virtuvinę spintelę. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis G. M. prisipažino sudavęs nukentėjusiajai vieną kartą ranka į galvos sritį. Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas nukentėjusiosios R. M. galvos sužalojimas, sukėlęs jos sveikatos nežymų sutrikdymą, kuris atitinka kaltinime nurodytą nukentėjusiosios žalojimo laiką ir mechanizmą (b. l. 33). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji R. M. patvirtino, kad G. M. jų namų virtuvėje, supykęs, vieną kartą ranka jai sudavė į galvos sritį, po ko ji trenkėsi į virtuvės spintelę, dėl to medikams ir nurodžiusi, kad vyras jai sudavė į galvos sritį du kartus. Nustatyta, kad G. M. smurtavo artimoje aplinkoje – prieš savo sutuoktinę, jai suduodamas vieną kartą į galvos sritį, ir tokiu būdu R. M. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Nusikaltimą G. M. padarė tiesiogine tyčia: smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas ranka nukentėjusiajai į galvos sritį, suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai fizinį skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis.

Dėl bausmės skyrimo motyvų

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines faktines įvykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad nukentėjusiosios atsiprašė ir ši jam atleido. Šios aplinkybės lengvina kaltinamojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teigė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo neblaivus, nors alkoholį įvykio dieną ir vartojo, tačiau nesijautė neblaivus, be to, jo neblaivumas nebuvo tikrinamas ir neužfiksuotas alkoholio kiekio matuokliu.

BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti.

Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, 2K-297/2010, 2K-644/2005, 2K-613/2011, 2K-405/2012 ir kt.).

Teismas, išanalizavęs baudžiamojo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad kaltinamasis G. M. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusioji R. M. parodė, kad su savo sutuoktiniu G. M. buvo išėjusi į svečius, kur jie abu su kaltinamuoju vartojo alkoholinius gėrimus, nes šventė Velykas. Kaltinamasis G. M. alkoholio gėrė mažiau už ją. Kaltinamasis G. M. taip pat neneigė tą dieną vartojęs alkoholį, išgėręs nedaug, gal du ar tris bokalus alaus, bet neblaivus nesijautė.

Dėl kaltinamojo argumento, jog jo neblaivumas nebuvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, pasakytina, kad nepriklausomai nuo to, kad kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo patvirtintas šioje byloje išmatuojant alkoholio kiekį matuokliu, ir neblaivumas nebuvo nustatinėjamas iškart po įvykio, nes atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą, G. M. namuose nebebuvo, tačiau nukentėjusiosios parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai patvirtina, jog įvykio dieną, dar iki suduodant nukentėjusiajai delnu per skruostą, G. M. vartojo alkoholį, ir prieš nukentėjusiąją smurtavo iš esmės dėl menkavertės priežasties, nenorėdamas neblaivios nukentėjusiosios išleisti iš namų. Be to, ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jo pasireiškusiems smurtiniams veiksmams visgi įtakos turėjo alkoholis. Taigi, visos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, kad G. M. nusikalstamą veiką darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo neadekvatiems ir nusikalstamiems veiksmams prieš nukentėjusiąją R. M., todėl ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis G. M. padarė tyčinį nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis 2011-01-04 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius (BK 38 str. 1 d.), po to, vėliau priimtais teismo nuosprendžiais jis du kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje prieš tą patį asmenį - moterį, savo sutuoktinę R. M.. Nors kaltinamojo aptariama nusikalstama veika sunkių pasekmių ir nesukėlė, tačiau kaltinamasis, būdamas teistas du kartus už analogiškų smurtinių nuskalstamų veikų padarymą, vėl nusikalto, suduodamas vieną smūgį savo sutuoktinei į gyvybiškai svarbų organą – galvos sritį, ir nors kaltinamasis bausmes yra atlikęs, tačiau teistumas nėra išnykęs, be kita ko, šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikalstamą veiką, jis padarė praėjus vos vieneriems metams po padaryto paskutinio analogiško nusikaltimo. Teismas, taip pat atsižvelgia į tai, kad G. M. eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 52-61). Nusikaltimo padarymo metu G. M. niekur nedirbo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis dirba Norvegijos bendrovėje stogdengiu, nors tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra, tokių įrodymų nepateikė ir pats kaltinamasis. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido.

Prokuroras siūlė taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, ir skirti kaltinamajam G. M. švelnesnę, nei numato įstatymas bausmę, atsižvelgiant į tai, kad G. M. dirba Norvegijoje, išlaiko mažamečius vaikus, todėl prašė kaltinamajam skirti bausmės rūšį – baudą, kuri nėra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Nors kaltinamajam G. M. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nustatyta ir jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nėra nustatyta ir kitų būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti, t. y., kad jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktą, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta aplinkybė, kad kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Tokia sąlyga nagrinėjamojoje byloje nenustatyta. Nors kartu su kaltinamuoju ir nukentėjusiąja kartu gyvena ir du nukentėjusiosios vaikai, tačiau, kaip pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad vaikais iš esmės rūpinasi ir juos prižiūri pati nukentėjusioji, todėl, nesant byloje duomenų, kad G. M. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, nėra jokio pagrindo BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui.

Šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes bausmės švelninimas šiuo pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuoja, jog kaltinamajam nėra pagrindo skirti švelnesnės bausmės, nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tai, kad G. M. atsiprašė nukentėjusiosios ir ši jam atleido, tai, kad nukentėjusioji save laiko pati kalta, išprovokavusi G. M. smurtinius veiksmus jos atžvilgiu, tai, kad G. M. turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai už paimtą paskolą būstui, kuriame kartu gyvena su šeima - nukentėjusiąja ir jos nepilnamečiais vaikais, ir tai, kad kitokios, nei bausmės - baudos paskyrimas sąlygos kaltinamojo darbo netekimą, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kaltinamojo atsakomybę lengvinančios bei kaltinamąjį apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios turinį sudaro tam tikrų nuteistojo asmens teisių ar laisvių apribojimas ir specialių pareigų nustatymas. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-447/2011). Taigi, tam tikrų teisių, laisvių suvaržymas bei apribojimas yra natūralus bausmės padarinys, kuris yra būtinas, siekiant bausmės tikslų.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš straipsnio sankcijos, kaltinamajam būtų galima skirti viešųjų darbų bausmę (BK 46 straipsnis), tačiau viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu sutinka kaltinamasis (nuteistasis), o tokio sutikimo kaltinamasis nėra pareiškęs, be to, kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais buvo paskirtos viešųjų darbų bausmės, kurių jam nebesutinkant atlikti, jos teismo nutartimis buvo pakeistos baudomis, kas leidžia pagrįstai manyti, kad viešųjų darbų bausmė neatitinka kaltinamojo lūkesčių.

Teismas, taip pat atsižvelgia į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju griežtų bausmių, kaip arešto ir laisvės atėmimo bausmių kaltinamajam paskyrimas nebūtų adekvatus, ir neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, todėl, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. M. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą vieną švelniausių sankcijoje numatytų bausmių - laisvės apribojimo bausmę, mažesnę, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje, numatytas šios bausmės vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta šeimos nariui, siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos (b. l. 77-80).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti bausmę - laisvės apribojimą devyneriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu G. M. paskirti įpareigojimą – keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. M. galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešeriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo laikotarpiu G. M. paskirti įpareigojimą – keturis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Skuodo rajono apylinkės teismui.

Teisėja Vaida Railienė