- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- 2YT-134-840/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. D., VĮ Turto bankas, VMI
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir VĮ Turto bankas atstovams bei suinteresuotam asmeniui R. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. D., VĮ Turto bankas ir VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. D. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio savo sutuoktinio A. D. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Pareiškimas grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais pareiškėjos D. D. teismo posėdžio metu: (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. D.. A. D. gyveno ir mirė Kaišiadorių r. sav. Pirmos eilės įpėdiniai – pareiškėja ir jų sūnus R. D., kuris į tėvo palikimą nepretenduoja. Po sutuoktinio A. D. mirties liko santuokoje įgytas butas, esantis Kaišiadorių r. sav., (duomenys neskelbtini) . Po A. D. mirties pareiškėja priėmė sutuoktinio A. D. palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti – prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius, atliko remonto darbus, perėmė savo mirusio sutuoktinio asmeninius daiktus. A. D. palikimo niekas kitas nepriėmė ir į jį nepretendavo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 16–17) prašo pareiškimą tenkinti, nustačius, jog byloje yra pakankamai juridinio fakto nustatymui reikalingų įrodymų.
Suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 18–20) prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo R. D. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė (b. l. 14–15, 31).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja D. D. ir A. D. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).
Pareiškėjos sutuoktinis A. D. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Paveldėjimo byla po A. D. mirties (duomenys neskelbtini) pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 7).
D. D. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis Kaišiadorių r., sav., (duomenys neskelbtini) , įgytas santuokos metu ((duomenys neskelbtini) kas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. D. sutuoktinė D. D. iš karto po palikėjo mirties priėmė palikimą savo vardu, nes visu turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t. y., palikimą priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą – 3 mėn. nuo palikėjo mirties, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo į mirusio sutuoktinio turtą negavo. A. D. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.
Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, pripažintina, kad D. D. turi teisę paveldėti (duomenys neskelbtini) mirusio sutuoktinio A. D. turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis). Duomenų, jog suinteresuoti asmenys prieštarautų, kad būtų nustatytas toks juridinę reikšmę turintis faktas, byloje nėra. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja D. D. mirusio A. D. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė sutuoktinio A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) ) palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.