Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Akmenėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini)., dirbantis UAB "S." vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. S. kaltinamas tuo, kad sukėlė fizinį skausmą žmogui, jis 2017 m. liepos 30 d., apie 14.30 val., N. G. priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančiame adresu(duomenys neskelbtini)., žodinio konflikto su N. G. metu, trenkė vieną kartą ranka jam į krūtinę, taip nukentėjusiajam N. G. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. S. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad liepos 30 dieną darbavosi, traukė nuo kanalo šakas su traktoriumi. Tada atvažiavo N. G., kuris iš karto viską pradėjo filmuoti. Pasak kaltinamojo, nukentėjusysis vos ne bėgte atbėgo į lauką ir pradėjo lakstyti apie techniką, pradėjo filmuoti traktoriaus numerius, lįsti po traktoriumi. Tada kaltinamasis išlipo ir paklausė, kas čia vyksta, o nukentėjusysis prisistatė, kad esąs žemės savininkas. Pasak kaltinamojo, jis informavo nukentėjusįjį, kad vyksta kanalo darbai pagal projektą ir jam lipant į traktorių, N. G. provokavo konfliktą. Kaip nurodė kaltinamasis, jis norėjo tęsti darbą, tačiau nukentėjusysis įsikibo į traktoriaus priekį ir neleido važiuoti. Tada kaltinamasis įjungė garsinį signalą, kad nukentėjusysis pasitrauktų, tačiau jis nesitraukė. Kaip nurodė kaltinamasis, jis išlipo iš traktoriaus ir paėmė jį už pečių norėdamas patraukti. Pasak kaltinamojo, tada jis instinktyviai puolė atgal, o kaltinamasis jį atstūmė tuo konfliktas ir pasibaigė. Kaltinamasis nurodė, kad jokio fizinio skausmo suteikti nukentėjusiajam nenorėjo, jis norėjo jį tik patraukti nuo traktoriaus, kad nebūtų sužalotas. Kaltinamojo teigimu, jis turėjo važiuoti per sklypą, nes kitaip nebūtų galėjęs įvykdyti darbų.

Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiškai buvo ištirti kiti rašytiniai įrodymai, apklausta liudytoja L. G. ir pats nukentėjusysis N. G. ir peržiūrėta į bylą nukentėjusiojo pateikta vaizdo medžiaga.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 2 straipsnio 4 dalyje. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Pavojingumas yra būtinas visų nusikalstamų veikų sudėties požymis. LR BK 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika. Pavojingumo nuostatos kaip vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymio ignoravimas gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Taip pat svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo.

Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje, pavojingumas apibrėžiamas kaip objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingi padariniai ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, nusikaltimo tikslai bei motyvai.

Kaip matyti iš kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymų ir filmuotos medžiagos, kaltinamasis dirbo su traktoriumi lauke. Prie jo priėjo nukentėjusysis ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad pastarasis su traktoriumi važiuoja per jo žemę. Taip pat nurodė, kad yra parašęs pareiškimą į policiją, tačiau, kaip matyti iš filmuotos medžiagos, kaltinamasis pernelyg nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo pretenzijas ir į didesnes diskusijas nesileisdamas įsėdo į traktorių, o nukentėjusysis jam neleido važiuoti atsistodamas traktoriaus priekyje ir teigdamas, kad tai jo žemė, ką nori tą ir daro. Netgi kaltinamajam įjungus garso signalą, nukentėjusysis atsisakė pasitraukti. Akcentuotina ir tai, kad kaltinamajam išlipus iš traktoriaus, jis nebuvo agresyvus, tačiau ramiai paaiškino nukentėjusiajam, kad vyksta kanalo valymo darbai ir jis turi teisę važiuoti tris metrus nuo kanalo. Nepaisant to, nukentėjusysis atsisakė pasitraukti nuo traktoriaus priekio. Tada iš vaizdo įrašo matyti, kad asmenys apsikeitė replikomis ir kaltinamasis galimai pastūmė nukentėjusįjį. Ši veiksmų seka, kad kaltinamasis tik pastūmė nukentėjusįjį, nesudavė jam daugybinių smūgių, fizinio kontakto metu jokio įrankio neturėjo, pašalinių priemonių galinčių sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą nenaudojo, kaltinamasis nebuvo agresyviai nusiteikęs, o tik pastūmė nukentėjusįjį, todėl, kad pastarasis neleido jam pravažiuoti, suponuoja išvadą, jog kaltinamojo veiksmuose nėra pavojingumo laipsnio, kuris užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Netgi sutinkant su nukentėjusiojo pozicija, kad kaltinamasis sudavė jam smūgį, o ne pastūmė, nekeičia kaltinamojo atliktų veiksmų pavojingumo laipsnio įvertinimo. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, jog po jam suduoto smūgio, jis netgi nenukrito, o tik suklupo. Ši aplinkybė patvirtina faktą, kad netgi, jeigu ir buvo suduotas smūgis, jis nebuvo stiprus. Šią teismo poziciją iš esmės patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad objektyvių duomenų dėl kūno sužalojimo nenustatyta. Sumušimai, kurie buvo konstatuoti ligoninėje nukentėjusiajam buvo nustatyti subjektyviais paties nukentėjusiojo nusiskundimais (b. l. 64), o tai reiškia, kad žmogaus sveikatai taip kaip ją gina baudžiamasis įstatymas, žala nepadaryta. Pastaroji aplinkybė ir kaltinamojo motyvas, kuris pasireiškė ne noru sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą, o jį patraukti nuo traktoriaus priekio, kad galėtų toliau važiuoti suponuoja nusikaltimo pavojingumo pobūdžio nebuvimą. Be to, pavojingumo pobūdį eliminuoja ir paties nukentėjusiojo akivaizdžiai provokuojantis elgesys. Dėl to nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pavojingumo pobūdžio ir laipsnio kaltinamojo veiksmuose nebuvimas eliminuoja ir patį pavojingumą kaip vieną iš nusikalstamos veikos požymių.

Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Dėl to šiame kontekste akcentuotina ir Konstitucinio teismo jurisprudencija, kuria neretai vadovaujamasi ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Konstitucinis teismas yra konstatavęs, jog „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Pažymėtina, kad asmens fizinis skausmas yra ginamas ir civilinės teisės, kuri jį apibrėžia per neturtinės žalos prizmę. Civilinei atsakomybei kilti nėra būtinas paties pažeidimo pavojingumas ir kiti aspektai, kurie aktualūs baudžiamajai teisei. Dėl to konstatuotina, kad pagal susiklosčiusią faktinę situaciją nukentėjusysis turi teisę ginti savo teises civiline tvarka, o ne siekti kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės, kuri pagal susiklosčiusią situaciją būtų akivaizdžiai perteklinė ir neatitiktų Konstitucinio teismo jurisprudencijoje išreikšto siekio įgyvendinti protingumo ir proporcingumo principus.

Esant nurodytų aplinkybių visetui kaltinamasis išteisintinas pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes jo veiksmuose nėra pavojingumo kaip vieno iš nusikalstamos veikos požymio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis išteisintas, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo N. G. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Teismo posėdžio metu kaltinamojo atstovas prašė priteisti išlaidas susijusias su advokato teisine pagalba iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo pastrajam pareiškus nepagrįstą ieškinį. Pažymėtina, jog civilinio ieškovo ieškinys kaltinamąjį išteisinus buvo paliktas nenagrinėtas, jo pagrįstumas nespręstas, paliekant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Dėl to kaltinamojo atstovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas susijusias su advokato pagalba nepagrįstas. Tokių išlaidų nėra teisinio pagrindo pripažinti ir proceso išlaidomis. Pažymėtina, jog kaltinamajam manant, kad baudžiamasis persekiojimas prieš jį pradėtas be teisinio pagrindo turi teisę išsiieškoti žalos atlyginimą pareikšdamas ieškinį valstybei.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompaktinį diską kompaktinį diską, kuriame filmuotas įvykis su fotonuotraukomis paliktinas saugoti byloje kaip daiktinis įrodymas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. sausio 22 d. nutarimu N. S. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti (LR BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendė:

N. S. kaltintą pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Civilinio ieškovo N. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti –kompaktinį diską palikti prie bylos.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. sausio 22 d. nutarimu N. S. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.