Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-03-23 · Civilinė byla Nr. 2S-325-611/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-03-23
Bylos Nr.
2S-325-611/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Višinskienė, Tatjana Žukauskienė, Andžej Maciejevski (pran.)
Atsakovas
KB „Varėnos prekyba“
Civilinė byla Nr. 2S-1134-611/2010Procesinio sprendimo kategorija: 14.; 14.3; 114.9.; 114.11.; 116.5.3.; 122.2; 122.4.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. kovo 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Tatjanos Žukauskienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo KB „Varėnos prekyba“ atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal O. Ž. ieškinį atsakovui kooperatinei bendrovei „Varėnos prekyba“ dėl darbo užmokesčio už viršvalandžius, kasmetines minimalias atostogas invalidams, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumokėjimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė O. Ž. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo parašė priteisti jai iš atsakovo nesumokėtas išmokas už kasmetines atostogas, atlyginimą už dirbtus viršvalandžius, jos turėtas išlaidas už sveikatos žinių pažymėjimą ir sveikatos patikrinimą, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2009-08-07 sprendimu už akių priteisė O. Ž. iš atsakovo kooperatinės bendrovės „Varėnos prekyba“ 350,00 Lt neišmokėtų išmokų už kasmetines atostogas, 775,00 Lt darbo užmokesčio už dirbtus viršvalandžius, 8502,00 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, 50,00 Lt turėtų išlaidų už sveikatos žinių pažymėjimą ir sveikatos patikrinimą, iš viso – 9677,00 Lt, taip pat 690 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad paskirtas byloje 2009-06-11 parengiamasis posėdis pilna apimtimi neįvyko, nes jame negalėjo dalyvauti atsakovo atstovas advokato padėjėjas A. T. (dėl užimtumo kitoje civilinėje byloje Vilniaus miesto pirmos apylinkės teisme). Atstovaujanti bendrovę jos direktorė V. V. pareiškė negalinti su ieškove sudaryti taikos sutarties, nes neturi tam bendrovės valdybos narių atitinkamų įgaliojimų. Į paskirtąjį antrąjį parengiamąjį posėdį 2009 metų rugpjūčio 7 d. neatvyko nei bendrovės direktorė, kuri nenurodė teismui jokių neatvykimo priežasčių, nei advokato padėjėjas A. T.. Pastarasis pateikė teismui prašymą atidėti pasėdį, nes pagal iš Vilniaus į Varėną važiuojančių autobusų tvarkaraštį pirmasis autobusas išvyksta 10.00 val., atvyksta į Varėną – 11.20 val. Tuo tarpu numatytas posėdžio laikas – 10.30 val. Teismas nepripažino advokato padėjėjo nurodytą neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastį svarbia, todėl ieškovės prašymu atsakovo atžvilgiu priėmė sprendimą už akių.

Atsakovas kreipėsi į teismą pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydamas panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, apklausti liudytojus, kartu su pareiškimu pateikė ieškovės O. Ž. darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei pažymą apie pastarosios vidutinį darbo užmokestį. Nurodė, kad atsakovo atstovas vieną dieną prieš turėsiantį įvykti posėdį telefonu susisiekė su teismo posėdžių sekretore ir paaiškino, jog dirba Vilniuje, todėl dėl visuomeninio transporto tvarkaraščio jis negalintis laiku atvykti į posėdį. Jeigu atstovui būtų pasakyta apie tai, kad prašymas nebus patenkintas, arba teismas, padaręs posėdyje pertrauką, paskambintų atstovui ir praneštų apie atsisakymą tenkinti prašymą, atstovas būtų pasamdęs automobilį ir skubos tvarka nuvykęs į posėdį. Pažymėjo, kad nesutinka su teismo sprendimu už akių. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų dėl ieškovės faktinių atostogų dienų skaičiaus, dėl vidutinio jos darbo užmokesčio dydžio, dėl išdirbtų viršvalandžių ir dėl apmokėjimo už sveikatos žinių pažymėjimą bei sveikatos patikrinimą (pastarąsias išlaidas ieškovė patyrė iki darbo sutarties sudarymo, todėl bendrovė neturinti prievolės jas kompensuoti). Ieškinyje ieškovė nurodė netikslias reikalaujamas jai priteisti pinigines sumas, ruošėsi tikslinti šias sumas bylos nagrinėjimo metu. Byloje nepatvirtinta įrodymais ieškovės nurodoma aplinkybė, kad ji, pasirašydama 2006-04-19 darbo sutartį, būtų pateikusi atsakovui savo neįgalumą (darbingumo netekimą) įrodančius dokumentus. Iki darbo sutarties sudarymo arba iki darbo sutarties pabaigos ieškovė raštu neinformavo atsakovą apie leistiną jai darbo krūvį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo pareiškimą nurodė, jog tokiais veiksmais atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Pagal LR DK 166 str. neįgaliesiems suteikiamos 25 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Prašė, kad atsakovas pateiktų jos vidutinio darbo užmokesčio pažymą, tačiau ji pateikta nebuvo. Prie atsakovo pareiškimo pridėti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai įrodo viršvalandžių buvimą.

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovo pareiškimo netenkino. Nurodė, jog teismas priimdamas sprendimą už akių, nuodugniai ištyrė ieškovės kartu su ieškiniu teismui pateiktus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2005-11-17 išvadas dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (nurodyta, kad ji gali dirbti 5-6 valandas); invalidumo pažymėjimą su nuoroda, kad gali dirbti lengvą darbą, ne visą darbo dieną; darbo sutartį (nustatytas minimalus, 550,00 Lt mėnesinis atlyginimas; VSDFV Varėnos skyriaus pažymą apie jos 2006-04-18 – 2008-03-04 gautas invalidumo (netekto darbingumo) išmokas bei ligos pašalpas; darbingumo lygio pažymą, nuo 2005-11-17 nustatytas 50 procentų darbingumas; 2009-02-29 jos prašymo atleisti iš darbo nuorašą; 2008-03-04 įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo nuorašą; 2008-03-04 kasos išlaidų orderį Nr. 333 (jai išmokėta 112,91 Lt, kaip galutinis atsiskaitymas už nepanaudotas atostogas); bendrovės „Varėnos prekyba“ 2009-02-12 pažymą apie O. Ž. išmokėtą darbo užmokestį už 2008 metų sausio – kovo mėnesius (priskaičiuota 842,05 Lt, išmokėta 786,66 Lt); privalomojo mokymo skyriaus sveikatos žinių pažymėjimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad savo atsiliepime į ieškinį atsakovas iš esmės pasisakė tik dėl dviejų ieškinio pozicijų, dėl ieškovės reikalavimo priteisti 50,00 Lt išlaidų, susijusių su sveikatos žinių pažymėjimu ir sveikatos patikrinimu ir tai, kad ieškovė pasirašydama 2006-04-19 darbo sutartį, nepateikė atsakovui savo neįgalumą (darbingumo netekimą) įrodančių dokumentų, taip pat raštu neinformavo atsakovą apie leistiną jai darbo krūvį. Tačiau atsakovas savo pozicijos dėl nesumokėtų išmokų už kasmetines atostogas, nesumokėtų viršvalandžių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką priteisimo, neišsakė. Atsakovas pateikė tik Varėnos darbo biržos rekomendaciją įdarbinti pardavėja bendrovėje „Varėnos prekyba“ O. Ž. ir O. Ž. prašymo priimti į darbą kopiją bei 2006-04-19 darbo sutarties kopiją, tačiau jokių kitų rašytinių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Teismas traktavo atsakovo veiksmus kaip jo abejingumą ir nenorą, kad byla būtų operatyviai ir objektyviai išnagrinėta teisme. Pažymėjo, jog ieškovės atstovė kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti ieškovės darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščių kopijas, pažymą apie jai suteiktas atostogas, jų trukmę, pareiginių nuostatų kopiją. Tačiau buvo pateikta tik prašymo atleisti iš darbo, įsakymo apie darbo sutarties nutraukimą ir kasos orderio nuorašai. Kitų prašomų pateikti bylai svarbių dokumentų atsakovas nepateikė. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas konstatavo, kad pradėjus nagrinėti civilinę bylą, atsakovas nebuvo rūpestingas ir atsakingas, naudojantis savo, kaip proceso šalies, procesinėmis teisėmis, buvo nesąžiningas, šiomis teisėmis piktnaudžiavo. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, atsakovas turėjo daugiau laiko nei numato įstatymas rengtis bylos nagrinėjimui, savo pozicijos įrodinėjimui. Taip pat atsakovas parengiamojoje stadijoje neteikė bylai reikalingų įrodymų, nepateikė jų pakankamai ir kartu su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių tam, kad teismas turėtų pakankamą pagrindą savo šį sprendimą peržiūrėti ir nagrinėti bylą iš esmės.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 10 d. nutartį ir prašymą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos atnaujinimo tenkinti. Nurodo, jog teismas turėjo atliki formalų įrodymų vertinimą. Neaišku, kokiais įrodymais rėmėsi teismas, priteisdamas 350 Lt nesumokėtų atostoginių už 14 kalendorinių dienų. Taip pat nebuvo jokių įrodymų apie išdirbtus viršvalandžius ir už juos nesumokėtus 775 Lt. Taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių 50 Lt priteisimą už sveikatos patikrinimą. Neaišku, kokias įrodymais teismas rėmėsi, patvirtindamas 8502 Lt reikalavimą. Byloje nėra nei vieno įrodymo, jog ieškovė pateikė atsakovui dokumentus, įrodančius, jog ji buvo netekus 50% darbingumo. Neaišku kokiais būdais teismas nustatė vidutinį darbo užmokestį.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog apskaičiuojant atostoginius, buvo remtasi LR DK 166 str. Ieškovė prašė atsakovo pateikti VMI Varėnos skyriaus išduotą ir kasdien pildomą kasos aparato registracijos žurnalą, kuriame matosi darbo pradžios ir pabaigos laikas. Pagal minėtą dokumentą būtų galima įrodyti reikalavimo dėl viršvalandžių pagrįstumą, tačiau atsakovas to nepadarė. Jo pateikti žiniaraščiai neatitinka ieškinyje nurodytų aplinkybių. Nurodė, jog visoje bendrovėje dirbančioms pardavėjoms buvo mokama už sveikatos patikrinimą. Pažymėjo, jog sudarant darbo sutartį darbdaviui buvo pateikti visi dokumentai, įrodantys jos neįgalumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų ( LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Varėnos rajono apylinkės teismas, spręsdamas atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, neteisingai aiškino ir taikė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus ir prielaidas, pareiškimo dėl sprendimo už akių turinio ir formos reikalavimus (LR CPK 80 str. 3 d., 183 str., 185 str., 287 str., 288 str.). Dėl šių procesinės teisės normų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla, dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes procesinės teisės normų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (LR CPK 329 str. 1 d.).

Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos LR CPK 285 str., pagal kurias sprendimas už akių gali būti priimamas, kai neatvyksta viena iš proceso šalių, esant šioms sąlygoms: jeigu šaliai, kuri neatvyko į teismo posėdį, yra tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą; kai iš neatvykusios šalies nėra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodomos ir pagrindžiamos neatvykimo į teismo posėdį priežastys, kurias teismas pripažįsta svarbiomis; kai atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kitais LR CPK numatytais atvejais. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą (LR CPK 142 str. 4 d., 246 str. 1, 2, 5 d.). Tačiau būtina pabrėžti, kad LR CPK įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad net ir tuo atveju, kai yra visos nurodytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis inter alia teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti. Neatvykusi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę tą sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (LR CPK 285 str. 5 d., 287 str.). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi įgaliojimus panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tuo atveju, jeigu jis konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, kad apie šias priežastis į teismo posėdį neatvykusi šalis negalėjo laiku pranešti teismui ir kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (LR CPK 288 str.). Tačiau LR Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo svarbiausia sąlyga yra įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, pateikimas (2006-09-21 Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. 35/03-11/06). Todėl sprendžiant klausimą dėl sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo, būtina išsiaiškinti ar atsakovas pateikė įrodymus, turinčius įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors ir atsakovas dėl nepateisinamos priežasties neatvyko į teismo parengiamuosius bylos nagrinėjimo posėdžius, dėl ko jis visiškai nevykdė procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti .įrodymai gali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, privalėjo teismo sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nepriklausomai nuo ar atsakovas vilkino procesą.

Nagrinėjamoje byloje teismas 2009-08-07 priėmė sprendimą už akių neatvykusio į teismo posėdį atsakovo atžvilgiu. Teismas konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, su ja neatsiskaitė ir neišmokėjo darbo užmokesčio už viršvalandžius bei kitų su darbo susijusių išmokų (b.l. 65). Neišmokėto ieškovei atlyginimo dydį, priteistinų viršvalandžių sumą, neišmokėtus atostoginius, teismas priimdamas sprendimą už akių, grindė ieškovės pateiktais įrodymais byloje. Atsakovas prašė peržiūrėti priimtą sprendimą už akių (b.l.73-75), prašymą grįsdamas faktinėmis aplinkybėmis, jog byloje nebuvo pateikti įrodymai apie neišmokėtų atostoginių sumas, todėl neaišku kuo teismas rėmėsi spręsdamas dėl 350 Lt reikalavimo, taip pat nebuvo pagrįsti viršvalandžių reikalavimai, neaišku, kuo teismas vadovavosi, priteisdamas ieškovei 50 Lt už sveikatos žinių pažymėjimą ir patikrinimą, taip pat byloje nėra įrodymų, jog ieškovė pasirašydama darbo sutartį, atsakovui pateikė dokumentus, pagrindžiančius jos nedarbingumą. Varėnos rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 12 d. nutartimi netenkindamas atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, pažymėjo, kad sprendime už akių nuodugniai ištyrė ieškovės kartu su ieškiniu pateiktus dokumentus. Teismas skundžiama nutartimi įvertino atsakovo abejingumą ar nenorą, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai, kadangi jis ieškovės atstovei prieš paduodant į teismą ieškinį, nepateikė prašomų dokumentų. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirengti bylos nagrinėjimui bei savo pozicijos įrodinėjimui. Įvertinęs tai, kad atsakovas parengiamoje stadijoje neteikė bylai reikalingų įrodymų, padarė išvadą, kad nėra pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Bet pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi visiškai nevertino atsakovo su pareiškimu dėl sprendimo už akių pateiktų dokumentų, kurie gali turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nes jie reikšmingi nustatant ieškovės darbo valandas atsakovo įmonėje ir jos vidutinį darbo užmokestį, reikšmingą nustatant kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir vidutinį darbo užmokestį už pradelstą atsiskaityti laiką.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.). Tokia civilinio proceso įstatymo nuostata pagrindžia sprendimo už akių instituto tikslą - užtikrinti civilinės bylos nagrinėjimo koncentruotumą. Tačiau kartu atsakovui suteikiama procesinė galimybė prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti argumentus ir įrodymus, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimą (LR CPK 285 str. 2 d.), o teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, privalo tokius naujai pateiktus įrodymus ir argumentus įvertinti, ar jie gali turėti reikšmės teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas kartu su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė argumentus ir naujus dokumentus, kurie, kolegijos manymu, gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Byloje vyksta ginčas dėl to, ar ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti jai neišmokėtą išmoką už kasmetines atostogas, atlyginimą už išdirbtus viršvalandžius, išlaidas už sveikatos žinių pažymėjimą ir sveikatos patikrinimą, bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką. Teismas pilnumoje patenkinęs ieškovės ieškinį, turėjo nustatyti, jog ieškovė buvo informavusi darbdavį apie savo neįgalumą, jog ieškovė dirbo viršvalandžius, jog buvo pagrįstai prašoma priteisti 50 Lt suma už sveikatos patikrinimą. Teismas nei teismo sprendime už akių, nei skundžiamojoje nutartyje nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieškovė neįrodė aplinkybių iš kur kildina 50 Lt išlaidų už sveikatos patikrinimą kompensavimą. Nebuvo pasisakyta ir dėl atsakovo pateikto darbo laiko apskaitos žurnalo (b.l. 76-100). Pažymėtina, kad tik įrodžius faktą, jog ieškovė informavo atsakovą apie savo neįgalumą ar atsakovui žinant šį faktą, galima konstatuoti, jog ieškovei priklausė 35 kalendorinės dienos kasmetinių atostogų dėl jos turimo invalidumo (LR DK 166 str.).

Be to, teismas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo stadijoje privalo patikrinti ar toks prašymas atitinka jam keliamus turinio ir formos reikalavimus, ar yra tinkamai apmokėtas žyminiu mokesčiu (LR CPK 80 str. 3 d., 287 str.). Nustatęs, kad pareiškimas yra su turinio ar formos trūkumais, ar neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas privalėjo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (LR CPK 387 str. 4 d.). Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovas KB „Varėnos prekyba“ už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesumokėjo žyminio mokesčio, teismas tokį trūkumą nustatė po pareiškimo priėmimo jo nagrinėjimo iš esmės metu. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d., turėjo nustatyti atsakovui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, o bylos nagrinėjimą atnaujinti ir atidėti. Kadangi minėtas pareiškimo dėl sprendimo už akių trūkumas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės net nenagrinėjo atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateiktų argumentų ir naujų įrodymų, todėl skundžiama teismo 2009-10-12 nutartis naikinama, o atsakovas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 str. 3 p., 338 str., 329 str. 1 d., 327 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant atsakovo pareiškimą iš naujo, teismas turi išspręsti pareiškimo trūkumų pašalinimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 3 p. kolegija

nutarė:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir atsakovo KB „Varėnos prekyba“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Andžej MaciejevskiTeisėjai Dalia VišinskienėTatjana Žukauskienė