Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) laisvės apribojimu 1 metams 2 mėnesiams;

2) Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 32 MGL (1600 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 metai 2 mėnesiai laisvės apribojimo ir 32 MGL (1600 eurų) bauda, bausmė neatlikta (bauda nesumokėta ir neišieškota), kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. D. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.55 val., A1 kelio Vilnius Kaunas-Klaipėda 57,900 km, Kaišiadorių rajono ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,91 promilių girtumas, vairavo G. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Taip pat M. D., kuriam Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius, būdamas Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pareigūno 2019 m. gruodžio 9 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei informuotas apie teisines šios priemonės nevykdymo pasekmes, vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes nepaisydamas draudimo vairuoti transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius, 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.55 val., A1 kelio Vilnius Kaunas-Klaipėda 57,900 km, Kaišiadorių rajono ribose, vairavo G. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. išgėrinėjo su G. K. ir sugalvojo važiuoti iki mamos. Automobilį vairavo būdamas neblaivus. Buvo nustatytas didelis girtumas, nes po alkoholio gėrimo iki patikrinimo buvo praėję nedaug laiko. G. K. pats nevairavo savo automobilio, nes gal bijojo policijos, kadangi taip pat buvo neblaivus, be to, neturi ir teisės vairuoti automobilio. Nors jis taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemonių, bet išgėrus alkoholio nebuvo baisu vairuoti. Žino ir supranta, kad anksčiau jau buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, todėl pažada daugiau nevairuoti būdamas neblaivus. Žinojo, kad ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones. G. K., kurio automobilį vairavo įvykio metu, pats save kaltina, kad jam davė vairuoti savo automobilį ir dėl to pretenzijų jam neturi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, M. D. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Apklaustas liudytojas Darius Lukšys parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. dirbant su vyriausiuoju patruliu M. Valašinu, apie 19.30 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad važiuojant nuo Vilniaus link Kauno, ties Bačkonių ženklu, į atitvarus atsitrenkė automobilis „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galimai visi asmenys automobilyje neblaivūs. Atvykę į vietą, dešiniame kelkraštyje rado po eismo įvykio automobilį „VW Passat“ valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Prie automobilio stovėjo du vyriškiai, kaip vėliau paaiškėjo - automobilio vairuotojas M. D., kuriam patikrinus girtumą nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas bei transporto priemonės savininkas G. K., kuriam taip pat patikrintas girtumas. M. D. prisipažino vairavęs neblaivus bei neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino, kad nesuvaldęs vairuojamos transporto priemonės atsitrenkė į kelio bortą. G. K. paaiškino, kad jis sėdėjo priekinėje dešinėje keleivio sėdynėje, o transporto priemonę vairavo M. D. (b. l. 25).

Apklaustas liudytojas G. K. parodė, kad turi automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) tačiau niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl savo automobilio niekada nevairuoja. Jei reikia kur nors pavažiuoti, automobilį vairuoja kaimynas arba kiti šeimos nariai. 2020 m. rugsėjo 17 d. su M. D. gėrė alų. Begerdami sugalvojo nuvažiuoti iki M. D. mamos. Apie 19.00 val. M. D. sėdo už jo automobilio „VW Passat“ vairo, jis atsisėdo šalia, keleivio vietoje. Pats automobilio nevairavo, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Iš jo namų važiavo link Vievio, vėliau, išvažiavę į A1 kelią, važiavo Kauno kryptimi. Važiuojant A1 keliu, M. D. pradėjo lenkti krovininį vilkiką, o aplenkęs rikiavosi į pirmą eismo juostą, kur pamatė ženklus, įspėjančius apie kelio remontą. Nespėjęs sustabdyti, automobilio dešiniu priekiniu ratu kliudė bortą, dėl ko ratas sprogo ir iššovė dešinės pusės šoninė oro pagalvė. Taip pat kliudė ir dešinės pusės veidrodėlį, jį apgadindamas. Sustoję išlipo apžiūrėti. Eismo įvykis įvyko Kaišiadorių r., prie Bačkonių k., kitoje kelio pusėje matė „Kvistija“ degalinę. Kas iškvietė policijos pareigūnus pasakyti negali, tikriausiai pravažiuojantys žmonės. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo neblaivus M. D.. Žinojo, kad šis taip pat neturi vairuotojo pažymėjimo. M. D. neturi jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo, civilinio ieškinio nereiškia, nes abu neblaivūs sugalvojo važiuoti jo automobiliu (b. l. 21).

Apklaustas liudytojas Egidijus Urba parodė, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriui (Kaišiadorių rajone) pateikė 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo M. D. paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Be to, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 lapkričio 21 d. Baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 28 d. Jis supažindino M. D. su laisvės apribojimo bausme, jos atlikimo tvarka ir sąlygomis, teismo paskirtais įpareigojimais, informavo apie teisines pasekmes, vengiant vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Su M. D. individualus darbas buvo atliekamas kartą į mėnesį. 2020 m. sausio 6 d. jis pakartotinai supažindino M. D. su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, išaiškino teisines pasekmes, vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemones. Su M. D. individualus darbas buvo atliekamas kartą į mėnesį, ne rečiau kaip kartą į mėnesį buvo tikrinamas administracinių nusižengimų registras, tačiau jokių pažeidimų nenustatyta. Iki 2020 m. rugsėjo 17 d. M. D. vykdė baudžiamojo poveikio priemonės įpareigojimus, tačiau 2020 m. rugsėjo 23 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato gauta informacija, kad M. D. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje. 2020 m. spalio 5 d. M. D. buvo atvykęs į probacijos tarnybą, kur parašė paaiškinimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimo ir jos sąlygų nevykdymo, pateisinamos priežasties, kodėl nevykdo nustatytų baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų, nenurodė (b. l. 29).

Įvykio vietoje, A1 kelio Vilnius - Kaunas - Klaipėda 57,900 kilometre, apžiūrėtas automobilis „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) paimtas automobilio registracijos liudijimas (b. l. 8 - 12, 32), automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 34).

2020 m. rugsėjo 17 d. 19.55 val. M. D. nustatytas 2,93 promilių girtumas, 20.24 val. - 2,91 promilės girtumas (b. l. 43).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) savininkas G. K. (b. l. 36).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „VW Passat“ vertė be PVM 1504 eurai, su PVM - 1820 eurų (b. l. 37).

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu M. D. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo, o jam paskyrus bausmę, kartu jam skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo dokumento - vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos - 2019 m. lapkričio 21 d. (b. l. 79- 81) .

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis su automobilio savininku G. K. vartojo alkoholį ir jausdamasis apsvaigęs nusprendė važiuoti automobiliu, kol įvyko eismo įvykis ir jis buvo patikrintas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatę 2,91 promilių neblaivumą kaltinamajam, jį sulaikė, M. D. kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų Dariaus Lukšio ir G. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kur nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.55 val., A1 kelio Vilnius Kaunas-Klaipėda 57,900 km, Kaišiadorių rajono ribose, liudytojui D. Lukšiui patikrinus kaltinamojo neblaivumą po to, kai šio vairuotas automobilis pateko į eismo įvykį, M. D. buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas, o patikrinus pakartotinai - nustatytas 2,91 promilių girtumas. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti M. D. veiksmuose esančius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis M. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,91 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už G. K. nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo A1 keliu Vilnius Kaunas-Klaipėda, kur šio kelio 57,900 km Kaišiadorių rajono ribose, pateko į eismo įvykį (atsitrenkė į atitvarą) ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų nustačius jo neblaivumą.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo kartu su G. K. vartojo alkoholį, taigi suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį gali paskirti bausmę.

Kaip minėta, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad M. D. 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.55 val., A1 kelio Vilnius Kaunas-Klaipėda 57,900 km, Kaišiadorių rajono ribose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,91 promilių girtumas, vairavo G. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad M. D. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius. Šis teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 28 d., todėl, kaip parodė liudytojas Egidijus Urba, vykdant šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą laisvės apribojimo bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, M. D. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis bei informuotas apie teisines šios priemonės nevykdymo pasekmes. Nežiūrint to, kaltinamasis, kaip nustatyta, nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius, nes 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 19.55 val., A1 kelio Vilnius Kaunas-Klaipėda 57,900 km, Kaišiadorių rajono ribose, vairavo G. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam buvo atimta.

Konstatuotina, kad nustatytu atveju baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams nevykdymo faktas nekelia abejonių. Tačiau pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Teismų praktika dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio taikymo nėra gausi ir dar tik formuojama, tačiau, pažymėtina, vienas iš kriterijų, apibūdinančių šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012).

Kaip nustatyta, teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo M. D. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios nevykdymu jis kaltinamas, įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 28 d. Po įsiteisėjimo 2020 m. sausio 6 d. kaltinamasis buvo pasirašytinai supažindintas su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti visas transporto priemones, vykdymo tvarka, sąlygomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Taigi, jis suprato galimas nevykdymo pasekmes, tačiau buvo joms visiškai abejingas ir todėl jo veika, kai jis 2020 m. rugsėjo 17 d. vairavo automobilį, atitinka pavojingos veikos, padarytos tyčia, požymį. Didesnį nei tipinis šios veikos pavojingumą susiklosčiusioje situacijoje ir apskritai paskirtos baudžiamosios poveikio priemonės ignoravimą rodo tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo ne tik neturėdamas teisės to daryti, bet dar ir būdamas neblaivus, be to, jau būdamas teistas už analogišką nusikalstamą veiką ir neatlikęs visos bausmės (nesumokėjęs baudos), tai reiškia, kad neišnykus teistumui. Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas M. D. už 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą taikyti baudžiamąją atsakomybę ir pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio sankcija numato bausmes – baudą arba areštą.

Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl kiekvienos iš jo padarytų nusikalstamų veikų laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas, nes naujos nusikalstamos veikos padarytos neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

M. D. padarė nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Jis anksčiau teistas du kartus, vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, už ką paskirtos bausmės dalies – baudos nėra įvykdęs iki dabar, dėl ko teistumas neišnykęs.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, M. D. parinktinos griežtesnės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytos bausmės rūšys - areštas. Teismo vertinimu, tokia bausmės rūšis teistam ir baudžiamojo poveikio priemonės, o taip pat ir švelnesnės bausmės rūšies – baudos nevykdančiam asmeniui, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, M. D. skirtinų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas dydis nustatytinas artimas skirtinų bausmių rūšių dydžio vidurkiui.

Kadangi nagrinėjamu atveju M. D. padarė dvi nusikalstamas veikas vienu ir tuo pačiu metu, jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, dėl ko už jas paskirtos bausmės privalės būti subendrintos apėmimo būdu. M. D. paskyrus bausmę, ji sumažintina vienu trečdaliu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis), nes kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, o nagrinėjant bylą teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be to, M. D. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas neatlikęs visiškai ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos bausmės, tai yra neatlikęs dalies bausmės - baudos bausmės, todėl bendrinant šiuo teismo nuosprendžiu apėmimo būdu subendrintą paskirtą galutinę bausmę su ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta visiškai baudos bausmes dalimi turėtų būti taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnyje numatytos bausmių bendrinimo taisyklės. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnyje numatyto bendrinimo principo esmė yra ta, kad prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa arba dalis tai dienai neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dalis. O jeigu ta neatliktoji bausmės dalis didesnė nei bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, tai prie jos pridedama visa arba dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pažymėtina, kad baudos bausmė nėra keičiama į kitos rūšies bausmę, kai reikalinga bendrinti bausmes, ir skiriama kartu su kitos rūšies bausmėmis.

Minėta, kad 2019 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymų paskirtą galutinę bausmę – 1 metus 2 mėnesius laisvės apribojimo ir 32 MGL (1600 eurų) baudą M. D. yra atlikęs tik iš dalies, tai yra atlikęs visą laisvės apribojimo bausmę, tačiau visiškai neatlikęs bausmės – baudos dalies, todėl prie nauju nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės pridėtina visa 32 MGL dydžio neatliktos bausmės baudos pagal ankstesnį teismo baudžiamąjį įsakymą dalis.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos arešto bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nors arešto bausmės atidėjimo institutas yra naujas, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo, o realus arešto bausmės vykdymas neigiamai galėtų paveikti darbingo kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju M. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir jo veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teistas, yra darbingo amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, nedirba, tai kad bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą trumpą galutinės arešto bausmės trukmę, gali būti pasiekti M. D. taikant artimą vidurkiui - 6 mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, skirtina intensyvi priežiūra – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (mažiausiai 2,91 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvimą, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 (trijų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė M. D., buvo įvykdytas jam vairuojant G. K. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad G. K. kartu gėrė alkoholį su kaltinamuoju prieš šiam sėdant už jo automobilio vairo. Todėl akivaizdu, kad jis suprato, jog M. D. būdamas neblaivus vairuos jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, suprato, kad tai neteisėta, tačiau buvo abejingas tokiam kaltinamojo elgesiui ir jį toleravo. Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad G. K. žinojo, kad įvykio metu M. D. yra pavartojęs alkoholio ir todėl, vairuodamas jam priklausantį automobilį, gali padaryti nusikaltimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir minėtas automobilis konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam areštą 45 paroms.

M. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir skirti jam areštą 28 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimti švelnesnę ir M. D. paskirti subendrintą bausmę - areštą 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti M. D. bausmę – areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. baudžiamuoju įsakymu M. D. paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės pridėti visą dalį neatliktos bausmės – nesumokėtą 32 MGL (1600 Eur) baudą ir M. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – areštą 30 parų ir 32 MGL (1600 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu M. D. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Paskirti M. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 3 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti G. K. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą aikštelėje Kaišiadorių r., Gudienos k., Palomenės g. 9.

Pratęsti nuo 2020 m. gruodžio 28 d. iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo įvykdymo prokuroro 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-37433-20 paskirtą laikino nuosavybės teisės apribojimo G. K. vardu registruotam automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, terminą, uždraudžiant disponuoti šiuo automobiliu, jį parduoti, dovanoti, įkeisti ar leisti naudotis kitiems asmenims.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, paskirtas M. D., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, minėtas kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti M. D., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinei (Kaišiadorys, Gedimino g. 87). Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.