Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-15 · Civilinė byla Nr. 2-339/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-15
Bylos Nr.
2-339/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vincas Verseckas, Vigintas Višinskis (pran.), Gintaras Pečiulis
Atsakovas
R. B.
Ieškovas
B. Z. M., O. K., Z. M.
Trečiasis asmuo
A. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-339/2006Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininko Viginto Višinskio (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1765-43/2006 pagal ieškovų B. Z. M., O. K. ir Z. M. ieškinį atsakovui R. B. individualiai įmonei, tretysis asmuo A. M., dėl turtinės ir neturtinės žalos bei laidojimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai B. Z. M., O. K. ir Z. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. B. individualiai įmonei dėl turtinės ir neturtinės žalos bei laidojimo išlaidų atlyginimo. Ieškinio suma nurodė 655 307, 21 Lt. Ieškinio užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovo kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas, už ginčo sumą. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovas nepasiūlė jokios materialinės ar moralinės paramos, todėl yra tikimybė, jog jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkino minėtą prašymą, iš dalies areštavo atsakovo nekilnojamojo ar/ir kito ilgalaikio materialaus turto už 655 307, 21 Lt, o kitą prašymo dalį atmetė. Teismas nurodė, kad tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas, ieškinio suma didelė, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar įkeisti jam priklausantį turtą, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas taip pat teigė, kad areštavus atsakovo pinigines lėšas bankų sąskaitose, dėl apyvartinių lėšų trūkumo gali būti sutrikdyta atsakovo ūkinė veikla, kas gali lemti įmonės bankrotą, todėl teismas atmetė prašymą dalyje dėl piniginių lėšų arešto.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti minėtą teismo nutartį ir atmesti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismo nutartis nepagrįsta, nes ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti pagal ieškinį. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad įvykis, dėl kurio atsirado ieškovų nurodoma žala, nėra susijęs su darbo santykiais.

2. Pritaikius minėtas priemones, tai yra areštavus turtą, daroma žala gerai apelianto reputacijai. Tai gali įtakoti apelianto su bankais ir lizingo bendrovėmis sudarytų overdrafto ir kitų sutarčių sąlygų vienašališką pakeitimą (pabloginimą), nes bankai ar lizingo bendrovės gali padidinti palūkanų normas arba nutraukti sutartis anksčiau termino. Vienašališkai bankams pabloginus sutarčių sąlygas, apeliantas negalės užtikrinti visų savo prievolių biudžetui, Sodrai, darbuotojams įvykdymo laiku.

3. Transporto priemonių areštas riboja apelianto disponavimo teisę minėtu turtu ir įtakoja negebėjimą vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus dėl transporto paslaugų tiekimo, nes apeliantas, sutinkamai su normatyvinių dokumentų reikalavimais, privalo atnaujinti savo turimų transporto priemonių parką.

Atiliepimu ieškovai prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Atmestinas apelianto teiginys, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes tokiu argumentu apeliantas iš esmės analizuoja esmines bylos aplinkybes, kurios nėra apeliacijos dalykas nagrinėjant bylą pagal atskirąjį skundą dėl teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių klausimu, kai neturi būti vertinamas ieškinio pagrįstumas.

2. Nepagrįstas apelianto argumentas dėl jo reputacijos pablogėjimo ir galimo sutarčių su bankais pakeitimo, nes nepateikta įrodymų, kad šios įstaigos būtų ėmusios kokių nors apelianto veiklą apsunkinančių veiksmų. Be to, apeliantas neįrodė, jog skundžiama nutartis kaip nors apribotų galimybes vykdyti prievoles biudžetui ar darbuotojams, tuo labiau, kad nebuvo areštuotos apelianto piniginės lėšos.

3. Apelianto argumentas dėl jo reputacijos pakenkimo yra neįrodytas, nepagrįstas ir neadekvatus ieškovų iškeltų reikalavimų mastui.

4. Teismas pagrįstai pritaikė minėtas priemones, nes jų taikymas šioje byloje yra esminė sąlyga, užtikrinanti ieškovų teisę į teisminę gynybą, realų būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą. Panaikinus minėtas priemones nebus visapusiškai pasiekiami CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai. Verslas yra veikimas savo rizika, todėl apeliantas turi prisiimti neigiamų savo veiklos padarinių riziką, į kurią įeina ir atsakomybės taikymas už žalą, atsiradusią dėl apelianto darbuotojo, ėjusio savo darbines pareigas, kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirma dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra reali grėsmė, kad minėtų priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Aplinkybė, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, teismų praktikoje preziumuojama ir tuomet, kai pareikštas didelis turinio pobūdžio reikalavimas, nes didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Nagrinėjamu atveju iš ieškinio matyti, kad atsakovui pareikštas 655 307, 21 Lt dydžio reikalavimas, tai yra reikalavimo suma yra didelė. Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, ir pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).

Apelianto nurodomos aplinkybės, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra apribotos jo galimybės vykdyti prievoles valstybės biudžetui, Sodrai, darbuotojams, kad padaryta žala jo reputacijai, kad minėtų priemonių taikymas gali įtakoti su bankais ir lizingo bendrovėmis sudarytų sutarčių sąlygų vienašališką pabloginimą, o transporto priemonių areštas trukdo vykdyti prievolę atnaujinti apelianto turimų transporto priemonių parką, neduoda pagrindo skundžiamą teismo nutartį laikyti nepagrįsta. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neišvengiamai sukelia tam tikrų nepatogumų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų šalių interesų pusiausvyros principo ir nevaržytų atsakovo teisių labiau nei būtina ieškinio užtikrinimui. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas nusprendė areštuoti atsakovo nekilnojamąjį bei kitą ilgalaikį materialų turtą ieškinio sumai, tačiau atmetė prašymą taikyti areštą apelianto piniginėms lėšoms. Be to, apeliantas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo nurodytas aplinkybes, nors pagal civiliniame procese galiojantį rungtyniškumo principą, kiekviena proceso šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 178 str.). Dėl šio teisėjų kolegija sprendžia, kad, kaip teisingai atsiliepime nurodo ieškovai, apeliantas nepagrindė aplinkybių dėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis jam daromos žalos (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija šioje nutartyje nepasisako dėl apelianto skunde išdėstytų argumentų, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, nes šie teiginiai iš esmės yra susiję su pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumu. Tuo tarpu CPK nereikalauja, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ginčo išsprendimo iš esmės, būtų įvertintas ieškinio pagrįstumas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones vertinamas ne ieškinio pagrįstumas (šiuo atveju, klausimai, kam galėjo būti pareikštas ieškinys, ar atsiradusi žala susijusi su darbo santykiais ir kt.), o kitos aplinkybės - kaip minėta, galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Ieškinio pagrįstumas bus vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje priimant sprendimą dėl ginčo esmės, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja apelianto teiginių, susijusių su pareikšto ieškinio pagrįstumu ir teisėtumu - minimi klausimai nėra šio apeliacinio bylos nagrinėjimo dalyku (CPK 338, 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nenurodė aplinkybių, nepateikė įrodymų ir teisinių argumentų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą ar nepagrįstumą, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Vigintas VišinskisTeisėjai: Gintaras PečiulisVincas Verseckas