- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- I-98-353/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
- Pareiškėjas
- E. B., Anastazijai A, N. T. G., K. G.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kūno kultūros akademijos, Kauno technologijos universiteto
- Kategorijos
- 1.7Konkurencija
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės ir Rimanto Giedraičio,
dalyvaujant pareiškėjams E. B., Anastazijai A. V., J. G., N. T. G., taip pat atstovaujančiai K. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. T. G., E. B., K. G., Anastazijos A. V. ir J. G. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti V. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos tuometinėje Kauno apskrityje Pažaislio valsč., A. Amalių kaime žemės, natūra grąžinamas laisvos (neužstatytos) žemės planą ir jį patvirtinus pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai. Skunde nurodė, jog pareiškėjų tėvas V. G. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė Kauno apskr., Pažaislio valse., A. Amalių k., 3,28 ha žemės sklypą. Kauno miesto valdybos 1993 m.gruodžio 21d. potvarkiu 1576-v 1.32, 1.33, 1.34, 1.35, 1.36, 1.37 p. E. B. atstatytos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai 0,1720 ha žemės sklypą Intako g. 2D, T.G.N. G. - 0,2000 ha žemės sklypą Intako g. 2A, K. G. - 0,1720 ha žemės sklypą Intako g. B. K. G. - 0,2000 ha žemės sklypą Intako g. 2, Anastazijai A. V. - 0,1700 ha žemės sklypą Intako g. 2C, J. G. - 0,1460 ha žemės sklypą Ateities pl. 128.
Viso pareiškėjams liko neatkurtos nuosavybės teisės į 2,2 ha žemės. Kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo į įvairias institucijas, privalančias atkurti nuosavybę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau šį procesą vilkino. Kauno miesto Žemėtvarkos skyrius 2002 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 2780 informavo, kad Kauno miesto savivaldybei išsiųstas prašymas parengti laisvos V. G. valdytos žemės ribų planą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir Architektūros skyrius 2003 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 526-2-835, pateikiant sklypo schemą, pranešė, kad bus rengiamas laisvos 4800 kv. m. ploto žemės sklypo planas. 2003 m. birželio 13 d. raštu Nr. 567 pareiškėjai buvo kviečiami į Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių dėl 4800 kv. m. sklypo pasidalijimo, kurio planas buvo gautas iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir Architektūros skyriaus. 2004 m. rugpjūčio 19 d. raštu ta pati institucija informavo pareiškėjus, kad Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius pateikė preliminariai laisvos žemės sklypą 590 kv. m. dydžio, Seimo Kontrolieriaus 2005 09 08 pažymoje Nr. 4D-2005/04-928 nurodoma, kad pagal Kauno miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus ir Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus pateiktus duomenis yra suformuoti 4800 kv. ir 590 kv. m. žemės sklypai V. G. turėtoje žemėje. Likusios laisvos (neužstatytos) žemės dalies klausimas apskritai nėra sprendžiamas, nors yra pasibaigę protingi terminai šių teritorijų suplanavimui. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius 2003 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 526-2-768 Kauno apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriui perdavė parengtą preliminariai laisvos (neužstatytos) 4800 kv. m. ploto žemės sklypo schemą. Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto Žemėtvarkos skyrius 2003 m. birželio 13 d. raštu Nr. 567 pakvietė į Žemėtvarkos skyrių visus pretendentus į V. G. valdytą žemę ir supažindino su 4800 kv. m. sklypo schema. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracija suformuoto žemės sklypo nepatvirtino įstatymo nustatyta tvarka. Nuosavybės teises atsisakoma atkurti tuo motyvu, jog V. G. valdytos žemės ribose yra suplanuotas apie 210 ha žemės sklypas Kauno savivaldybės teritorijos plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkeliui tiesti. Iš byloje esančių brėžinių matyti, jog yra numatytas žemės paėmimas Savivaldybės reikmėms bei greta numatyta perspektyvinė teritorija europinio geležinkelio galimai trasai. Vienok, byloje nėra jokių patikimų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog teritorijai, kurioje numatyta galima geležinkelio trasa, yra valstybės išperkama žemė, kuriai yra konkretus ir realus visuomenės poreikis. Iki šiol nėra pradėtos jokio procedūros dėl žemės sklypo suformavimo geležinkelio trasai įrengti, o administraciniai aktai nustato tik žemės dalies, numatytos panaudoti pietrytinio aplinkkelio sklypo detaliajam planui rengti, teisinio rėžimo sutvarkymą. Vienas iš Savivaldybės motyvų, kodėl KAVA-ai nėra pateikiama informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę yra tas, jog sklypai Intako gt. 7 ir 7a, Kaune, yra suplanuotos teritorijos. Tokie argumentai laikytini nepagrįstais: Lietuvos Kūno kultūros akademijai planavimo sąlygos buvo išduotos 2004 m. balandžio 23 dieną, galiojo iki 2007 04 20, tačiau detalusis planas nebuvo parengtas ir nustatyta tvarka patvirtintas. 1997 m. kovo 25 d. Kauno miesto Valdybos sprendimu Nr. 297 buvo patvirtinti sklypų prie pastatų detalieji planai, 2.8 p - prie pastatų Intako gt. 7 esančio iki 22000 kv.m. žemės sklypo, kuris rytuose ribojasi su Intako gt., kitose pusėje - su namų valdomis ir valstybine žeme. Minimas detalusis planas apibrėžia KTU teritoriją, taigi, šioje vietoje teritorija yra suplanuota, dalis žemės yra laisva ir turėtų būti grąžinta pareiškėjams. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Ši įstatymo nuostata patvirtina atsakovo - Kauno miesto Savivaldybės pareigą nuosavybės teisių atkūrimo procese formuoti grąžintinus žemės sklypus ir rengti jų planus. Pareiškėjai mano, jog įstatymų leidėjo įpareigojimų Kauno miesto Savivaldybė tinkamai nevykdė.
Teisme pareiškėjai palaikė skudo reikalavimus ir nurodė, kad pageidauja nuosavybės teisių atkūrimo į V. G. buvusią žemę, grąžinant natūra žemės sklypą, kuriame bendrajame Kauno miesto plane pažymėta europinės geležinkelio vėžės vieta. Taip pat nurodė, kad reikalavimas apima ir 420 kv.m. laisvos žemės sklypą, kuris yra prie pastato, esančio Intako gt.7a. Pareiškėjai ir atstovė paaiškino, kad į V. G. buvusią žemę patenka ir šalia europinės geležinkelio vėžės projektuojamas pietrytinis Kauno miesto aplinkelis, tačiau dėl jo projektavimo pretenzijų nereiškia ir patvirtina, kad jo visuomeninis poreikis įrodytas byloje esančiais įrodymais. Pritariantys skundo teiginiams, kad europinės geležinkelio vėžės vietos patvirtinimas bendrajame miesto plane dar nereiškia visuomeninį poreikį, kadangi nėra pradėta detaliojo plano procedūros, todėl ta žemė grąžintina pareiškėjams. Taip pat nurodė, kad 420 kv.m. žemės sklypas yra laisva neužstatyta žemė ir į ją galima atkurti nuosavybės teises. Atsakovo pateikti motyvai, kad jame yra Intako gatvė nepagrįsti, kadangi Intako gatvė pagal VĮ RC planą įregistruota ir baigiasi dar iki šio žemės sklypo ribų. Nors bendrajame miesto plane Intako gatvė pažymėti kaip besitęsianti už įregistravimo ribų, tačiau tai prieštarauja Kelių įstatymo, Statybos įstatymo normoms, reglamentuojančioms kelio kaip statinio sąvoką. Atsakovo minima Intako gatvės atkarpa yra žvyrkelis, kuris neregistruotas registre ir niekur jis neveda, todėl neatitinka statinio sąvokos ir nėra kliūtis atkurti nuosavybės teise natūra.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, mano jį esant nepagrįstu, neteisėtu ir atmestinu dėl žemiau nurodytų motyvų. Pirma, nėra aiškiai suformuluotas patikslinto skundo reikalavimas: kokiu preliminariai laisvos žemės sklypo planu vadovaujantis, Kauno miesto savivaldybės administracija turėtų formuoti žemės sklypo planus nuosavybės teisėms į nekilnojamą turtą natūra atkurti; kokioje teritorijoje pareiškėjų manymu yra laisvos (neužstatytos) žemės. Antra, patikslinto skundo reikalavimo formuluotė yra neteisėta dar ir dėl to, kad reikalavime nurodytas dviejų mėnesių terminas yra neprotingas, nes vykdant įpareigojimus teisės aktų nustatyta tvarka, terminas numatomas apie 6 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai numato tris kartus ilgesnį terminą nei prašo pareiškėjai ir į tai, kad tarp įpareigotinų atlikti veiksmų yra įsiterpę ir kitų institucijų veiksmai, kurių atlikimas nepriklauso nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos, mano reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus per du mėnesius yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kauno miesto savivaldybės administracija mano, kad skundo motyvai, kad atsakovas vilkina atlikti veiksmus, yra nepagrįsti. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-11 nutartimi šioje byloje konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos atsisakymas veikti nevertintinas kaip neveikimas: ,Jei atsakovas atsisako priimti administracini aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertintinas kaip neveikimas". Kauno miesto savivaldybės administracija 2004-07-22 raštu Nr. 40-2-1047 ir 2005-02-09 raštu Nr. 6-235 informavo pareiškėją T.G. dėl kokių priežasčių Kauno miesto savivaldybės administracija atsisako vykdyti teisės aktų numatytą pareigą - žymėti žemę kaip laisvą (neužstatytą). Paaiškintina susiklosčiusi situacija dėl dviejų preliminariai laisvos žemės sklypo planų, apie kuriuos pareiškėjai užsimena skunde. 2003-05-05 Kauno miesto savivaldybės administracija informavo Žemėtvarkos skyrių, o pastarasis 2003-05-16 informavo pareiškėjus apie preliminariai laisvą 4800 kv. m. žemės sklypą. Tačiau Kauno miesto savivaldybės tarybai 2003-05-29 sprendimu Nr. T-242 patvirtinus Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, atsirado teisėtas pagrindas dalį žemės, kuri buvo prieš tai žymima kaip preliminariai laisva, laikyti priskirtina valstybės išperkamai, kadangi bendrajame plane europinės geležinkelio vežios ir pietrytinio aplinkkelio teritorijos, einančios per V. G. valdytą žemę, buvo pažymėtos kaip infrastruktūros teritorijos (aiškiai išreikštas visuomenės poreikis). Kauno miesto savivaldybės taryba 2004-07-15 sprendimu Nr. T-386 nusprendė rengti Kauno miesto pietrytinio aplinkkelio detalųjį planą. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracija apie savo atsisakymą veikti - žymėti visą žemę kaip laisvą - informavo pareiškėjus minėtais raštais, bei pateikė Žemėtvarkos skyriui preliminariai laisvos žemės sklypo, kurio plotas 590 kv. m., planą. Šiuo metu yra rengiamas detalusis planas šiems bendrojo plano sprendiniams detalizuoti. Skundo argumentai dėl geležinkelio trasos tiesimo taip pat yra nevisiškai tikslūs ir todėl nepagrįsti. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu Nr. T-242 buvo pavirtintas Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas, kuriuo ginčo teritorijos dalyje buvo numatyta infrastruktūros teritorija. Įgyvendinant šiuos Bendrojo plano sprendinius yra rengiamas detalusis planas, kurio planavimo tikslas matosi iš byloje esančio 2007-12-16 parengto planavimo sąlygų sąvado Nr. S-6545: „parengti sklypo detalųjį planą - suplanuoti apie 210 ha sklypą Kauno miesto savivaldybės teritorijos Ateities plentui rekonstruoti ir pietrytiniam aplinkkeliui tiesti <...> nustatyti teritorijos tvarkymo režimo reglamentą vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės bendruoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003-05-29 sprendimu T-242, numatyti žemės paėmimą Savivaldybės reikmėmis ir greta numatyti perspektyvine teritoriją europinio geležinkelio galimai trasai". Taigi detaliojo planavimo tikslas apima tiek Ateities plento rekonstrukciją, tiek Kauno pietrytinio aplinkkelio tiesimą, tiek europinio geležinkelio trasos tiesimą. Be to, šio detaliojo plano sprendiniai, atitinkantys inžinerinės infrastruktūros būdą, bus įgyvendinami toje pačioje vietoje, kur Bendrajame plane numatyta ši infrastruktūros teritorija. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 22 p., infrastruktūros raidos planavimas yra viena iš savivaldybės funkcijų, kaip ir to paties straipsnio 32 p. nurodyta funkcija - savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 3 d. numatyto, kad valstybės išperkamai žemei priskirtinos teritorijos, kurios iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimtos: infrastruktūros objektų, kuriems priskirtini ir transporto objektai, teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti valstybiniams geležinkeliams; svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui. Ginčo atveju Kauno miesto savivaldybės tarybos 2004-07-15 sprendimu Nr. T-386 buvo nuspręsta organizuoti Kauno miesto pietrytinio aplinkkelio sklypo detalųjį planą ir pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui užsakyti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą pagal patvirtintą detalųjį planą. Byloje yra pateiktas T. G. N. G. 2009-01-15 prašymas laikinai nerengti dokumentų dėl nuosavybės teisės atkūrimo į V. G. iki 1940 m. valdytą žemę. Taigi pareiškėjų pozicija yra prieštaringa: skundu jie prašo įpareigoti atlikti veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese ir teigia esą viešojo administravimo institucijos vilkina atlikti veiksmus, o raštas institucijoms prašo nerengti dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tai rodo, kad pareiškėjai patys nėra atlikę visų būtinų, nuo jų pačių priklausančių, veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese.
Teisme atsakovo atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, papildomai pateikė duomenis, kad V. G. nuosavybės teise valdytos žemės ribose preliminariai yra 110 kv.m.laisvos žemės prie LKKA valdomo pastato Intako gt.7a. Nurodė, kad ši teritorija bendruoju Kauno miesto planu įjungta į komercinės paskirties teritoriją, todėl tokiame plote komercinė veikla negalima, kadangi nėra galimybės pastatyti pastato, todėl nuosavybės teisės natūra neatkurtinos.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos kūno kultūros akademija su skundu nesutinka. Jos atstovas nurodė, kad 2009 m. spalio 9d. išduotos planavimo sąlygos rengti žemės sklypo Intako gt.7a , Kaune detaliajam planui prie esančio prie pastato ( garažo). Atstovas paaiškino, kad garažu naudojosi juo patekdami iš Intako gatvės per duris, atsakovo atstovo pateiktame plane nurodytoje pusėje pažymėtoje indeksu „c“ ( T.4., b.l.32),o laisvos ir pareiškėjams grąžintinos žemės plotas bus galima nustatyti tik paruošus šį detalųjį planą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, pareiškėjos nepagrįstai teigia, kad Kauno apskrities viršininko administracija vilkina sprendimo priėmimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Galimybė atkurti pareiškėjoms nuosavybės teises į miesto žemę natūra, grąžinant laisvą neužstatytą žemę, atsirado tik 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojus Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui (2002 m. balandžio 2 d. įstatymas Nr. IX-832). 2002 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 02-03-1404 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išnagrinėti ir parengti laisvos V. G. žemės ribų planą (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 126 lapas). 2003 m. gegužės 5 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 526-2-768 perdavė laisvos neužstatytos apie 0,48 ha žemės sklypo schemą (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 130 lapas). Apie tai pretendentai buvo informuoti 2003 m. birželio 13 d. raštu Nr. 567 (nuosavybės teisių atkūrimo bylos 131 lapas). 2004 m. birželio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 40-2-854 pateikė preliminariai laisvų žemės sklypų Petrašiūnų seniūnijoje schemoje. Išnagrinėjus pateiktą medžiagą buvo nustatyta, kad apie 0,0590 ha žemės yra V. G. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Apie tai pretendentai buvo informuoti 2004 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. 692. 2004 m. rugsėjo 2 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 02-03-1498 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu parengti žemės sklypų planus atliekant kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Tvarkos 106 p. 2005 m. birželio 9 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 02-03-1234 papildomai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracija su prašymu informuoti apie sklypų planų rengimą. 2005 m. spalio 17 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyriuje buvo gautas T.G. N. G. ir K. G. prašymas dėl V. G. turėtos laisvos neužstatytos žemės. Minėtą prašymą 2005 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 02-03-2305 persiuntė Kauno miesto savivaldybės administracijai. 2006 m. sausio 4 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 40-2-19 informavo, kad yra rengiamos laisvos grąžintinos žemės sklypų schemos Petrašiūnų seniūnijoje. 2005 m. lapkričio 8 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. 02-03-2306 pakartotinai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrių su prašymu informuoti apie žemės sklypų rengimą V. G. turėtoje žemėje. 2005 m. lapkričio 11 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 40-2-1422 informavo, kad žemės sklypo Intako 7B kadastriniai matavimai yra atlikti ir Luino miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu žemės sklypo planas yra patvirtintas, tačiau bylos negalima perduoti Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, nes nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. 2006 m. lapkričio 27 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrius raštu pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui parengtą ir nustatyta tvarka suderintą 590 ha, esančio Intako g. 7 B, žemės sklypo planą. Atsižvelgiant į pretendentės T. G. N. G. žodinį prašymą nepriimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo iki nebus pateikti laisvos neužstatytos žemės sklypų planai, sprendimas nepriimtas. 2006 m. birželio 7 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 40-2-806 pateikė preliminariai laisvų žemės sklypų Petrašiūnų seniūnijoje schemas. Išnagrinėjus pateiktą medžiagą buvo nustatyta, kad apie 0,0575 ha ir 0,2470 ha žemės yra V. G. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Apie tai pretendentai buvo informuoti 2006 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr.S 1-607(1.10). 2006 m. spalio 16 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S2-I"80(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu parengti žemės sklypų planus atliekant kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Tvarkos 106 p. 2006 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos ir architektūros skyrius raštu Nr. 40-2-1657 pateikė preliminariai laisvų žemės sklypų Petrašiūnų seniūnijoje schemas, išnagrinėjus pateiktą medžiagą buvo nustatyta, kad apie 0,1525 ha žemės yra V. G. iki 1940 m. turėtoje žemėje. Apie tai pretendentai buvo informuoti 2007 m. kovo 28 d. raštu Nr.Sl-3312(l.10) . 2007 m. balandžio 23 d. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius raštu Nr. S2-1129(1.11) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu parengti žemės sklypo planą atliekant Kadastrinius matavimus ir atlikti kitus veiksmus numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų" patvirtintos Tvarkos 106 p. Sutinkamai su aukščiau minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos tvarkos 111 p., apskrities viršininkas sprendimą į miestuose turėtą žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra turėtoje vietoje priima per 3 mėnesius nuo savivaldybės administracijos direktoriaus žemės sklypų planų patvirtinimo. Kauno miesto savivaldybei nepateikus reikiamų dokumentų, Kauno apskrities viršininko administracija negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra.
Šalies argumentai
Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno technologijos universiteto atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjai prašė įpareigoti atsakovą per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paruošti žemės sklypo planą nuosavybės teisėms atkurti į A. G. turėtą žemę natūra ir kaip laisvą ir neužstatytą žemę nurodė du žemės sklypus, t.y. Kauno miesto bendrajame plane nurodytą europinės geležinkelio vėžės vietą ir 420 kv.m. ploto sklypą, esantį prie Intako gt.7a pastato, priklausančio LKKA .
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m.birželio 1d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama grąžinant natūra laisvą ( neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemė iš pretendentų atkurti nuosavybės teises išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir tuomet, kai iki 1995 m.birželio 1d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuose planuose yra užimta žemės sklypų, naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų- įvairių veikos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus komplekso, tame tarpe ir transporto objektų, tai pat žemės sklypų, numatomų naudoti valstybiniams geležinkeliams, bendrosioms gyventojų reikmėms, savivaldybių funkcijoms vykdyti skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendrajam (viešajam) naudojimui. Iš to seka, kad įstatymų leidėjas nuosavybės atkūrimo santykiuose pirmenybę skirdamas nacionalizuotą turtą sugrąžinant natūra, kartu numatė galimybę šį turtą išpirkti ir nuosavybės teises atkurti kitais būdais. Sprendžiant skundo reikalavimą būtina nustatyti, ar žemės sklypai, kurių planą pareiškėjai prašo įpareigoti paruošti yra valstybės išperkama žemė, ar nuosavybės teisės gali būti atkuriamos natūra.
Administracinių teismų praktikoje sprendžiant šios kategorijos administracines bylas nurodyta, kad esminis ir pagrindinis požymis, jungiantis žemės išpirkimo atvejus, yra konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei ir šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008m.birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(502)-927/08).Ten pažymėta, kad formuojant administracinių teismų praktiką daroma išvada, kad detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), jeigu savivaldybės institucija atlieka teritorijų planavimo procedūras, kurių pagrindu atitinkama teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Tam reikia papildomai įvertinti teritorijos būtinumą visuomenės reikmėms ir iš kitų reikšmingų dokumentų, t.y. kitų teritorijų planavimo dokumentų, faktinio teritorijos naudojimo pobūdžio ir kitų aplinkybių padaryti išvadą, kad konkrečiam žemės plotui yra visuomenės ar jos dalies interesai, kiuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, taip pat, ar tie interesai yra konkretūs ir aiškūs ir jų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
2003m.gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T-242 buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės bendrasis planas. Žemės sklypo, į kurį pareiškėjai pretenduoja natūra atkurti nuosavybės teises, dalis pateko į infrastruktūrai skirta teritoriją ir užimta planuojamu pietrytiniu Kauno miesto aplinkeliu ir europine geležinkelio vėžės trasa (T.4., b.l.31). Šios trasos būtinumas pagrįstas atliktų Kauno miesto pietrytinio aplinkelio ir europinės vėžės geležinkelio tiesimo Kauno miesto ribose studijų ir susijusių planavimo dokumentų analize ( T.2, b.l.135). Tuo pagrindu 2007m.gruodžio 6d. išduotos planavimo sąlygų sąvadas Nr.S-6545 specialiam planavimo dokumentui rengti, kurio tikslas parengti 210 ha žemės sklypo detalųjį planą Ateities plentui rekonstruoti ir Kauno pietrytiniam aplinkeliui tiesti ir greta numatyti perspektyvinę teritoriją europinio geležinkelio galimai trasai (T.2, b.l.111). Teritorijos bendrasis planas yra norminis aktas, kuriame be kita ko atspindima ir rezervuotos teritorijos, kuriose būtų plėtojami komunikaciniams koridoriams, inžinerinei bei susisiekimo infrastruktūrai ir kitiems visuomeniniams poreikiams tenkinti reikalingi objektai.
Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, o detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti galiojantiems savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų, taip pat specialiųjų planų sprendiniams ( Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai neginčija Kauno miesto rytinio aplinkelio buvimo pagrįstumą, tačiau abejoja europinės vėžės faktine perspektyva nurodytoje bendrajame plane vietoje. Nežiūrint to darytina išvada, kad bendrasis miesto planas yra teritorijos planavimo dokumentas, kuriuo suformuotas visuomenės poreikis ir interesas dėl planuojamos eurovėžės nurodytoje vietoje, šis interesas aiškus ir konkretus ir patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr.T-242, o sprendžiant nuosavybės atkūrimo klausimą pareiškėjų norimu būdu šio visuomenės poreikio nebūtų galima patenkinti. Be to 2007 m. gruodžio 6d.minėto planavimo sąlygų sąvado Nr.S-6545 išdavimu pradėtas šios teritorijos ir detaliojo planavimo procesas. Dėl to pareiškėjų argumentai, kad patvirtinus bendrąjį planą Žemėtvarkos skyrius toliau sprendė klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjams į 48 arus žemės plotą, bei abejonės ar eurovėžės geležinkelio trasa bus plane nurodytoje vietoje nėra teisiškai reikšmingi. Konkreti minėta ginčo teritorija bendruoju planu priskirta konkrečiam infrastruktūros objektui- planuojamai europinio geležinkelio trasai, todėl nepadarius bendrojo plano sprendinių pakeitimo, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą patvirtinti šios teritorijos planą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, kadangi jis prieštaraus Kauno miesto bendrojo plano sprendiniams. Dėl to šie skundo motyvai atmestini.
Be to pareiškėjai pateikė reikalavimą paruošti 420 kv.m. žemės sklypo, esančio Intako gatvėje prie LKKA nuosavybės teisė valdomo pastato Nr.7a. pagal jų pateiktą žemės sklypo planą (T.4, b.l.3). Savo reikalavimą motyvavo tuo, kad Intako gatvės kaip inžinerinio statinio ribos VĮ Registrų centas įregistruotos 2007 m. vasario 23 d. ir ji ( gatvė) pasibaigia ties LKKA priklausančiu pastatu Nr.7a ( T.4.b.l. 88 ), o 420 kv.m. žemės sklypas yra už šio pastato ir jame nėra registruotas žemės sklypo dalis, kuri būtų galima laikyti gatve. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė Kauno miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio ištrauką bei savivaldybės įmonės „Kauno planas“ parengtą kartografinės medžiagą iš kurių matyti, kad Intako gatvė kerta 420 kv.m. sklypą ir pasibaigia už jo ribų. Šiais duomenimis atsakovas pripažįsta, kad preliminariai laisva žemė toje vietoje sudaro 110 kv.m. plotą (T.4.b.l.29, 32). Teisme apžiūrėjus Kauno miesto bendrojo plano pagrindinio brėžinio dalį Nr.5 „Palemonas“ įsitikinta, kad Intako gatvės ribos, išdėstytos bendrajame plane, sutampa su aukščiau paminėtoje atsakovo pateiktoje dokumentacijoje nurodytomis ribomis. Ginčas kilo dėl preliminariai laisvo žemės ploto kiekio nurodytoje teritorijoje. Pareiškėjų tvirtinimu toks plotas yra 420 kv.m., atsakovas nurodo 110 kv.m. darytina išvada, kad šalys sutaria, kad duotoje teritorijoje yra preliminariai laisvos ( neužstatytos) žemės kiekis, tačiau kyla ginčas dėl jos kiekio.
Kaip minėta, žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Iš bylos duomenų matyti, kad bendruoju Kauno miesto planu Intako gatvė nustatyta kitose ribose nei ji kaip statinys įregistruota VĮ Registrų centre ir kerta 420 kv.m. žemės sklypą. Kaip minėta aukščiau nurodytuose motyvuose, visuomenės interesas konkretiems infrastruktūros objektams išreikštas 2003 m. gegužės 29 d. patvirtintu Kauno miesto bendruoju planu, kuris yra pagrindinis šios konkrečios teritorijos planavimo dokumentas. Atsakovo į bylą pateikti duomenys ( T.4. b.l.29, 32) neprieštarauja bendrojo plano sprendiniams. Kolegija daro išvadą, kad šioje situacijoje vėlgi nesvarbu visos aplinkybės ir motyvai, grindžiami kitais įrodymais ir nustatantys Intako gatvės ribas. Bendrajame miesto plane jos nustatytos tokios, kokios užfiksuotos ištirtuose įrodymuose ir tvirtinant žemės reformos metu suplanuotus žemės sklypų planus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, jie kaip detaliojo planavimo dokumentai negali prieštaruti bendrojo teritorijos plano sprendiniams. Dėl to atsakovo pozicija, kad dalis 420 kv.m. žemės sklypo yra valstybės išperkama žemė ir negrąžintina natūra, pagrįsta.
Atsakovas sutinka, kad ginčo teritorijoje preliminariai yra laisvos ( neužstatytos) žemės. Darytina išvada, kad šalia esančiam LKKA pastatui Intako g.7a eksploatuoti detalaus plano rengimas nesikerta su nuosavybių teisė atkūrimo procedūromis. Trečiojo suinteresuoto asmens- LKKA atstovas teisme nurodė, kad pastatas eksploatuojamas( į jį patenkama) iš Intako gatvės, preliminarai laisvos ir nurodytos žemės sklypas nesiriboja su pačiu pastatu (T.4.b.l.32 ), taip pat atsižvelgtina į šios teritorijos prie pastato Intako gt.7a detalaus planavimo inertiškumą, kadangi sąlygos šio žemės sklypo detaliajam planui paruošti buvo išduotos dar 2004 m.balandžio 23d. ir galiojo iki 2007 m. balandžio 20 d. (T.2, b.l.186-187). Dėl šių aplinkybių nuosavybės teisių atkūrimui taikytinas prioritetas.Netrukdo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų vykdymui ir detaliojo plano dokumentų rengimas prie Kauno technologijos universiteto eksploatuojamų pastatų Intako gt.7 (Raktažolių gt.7) Iš atsakovo atstovo pateikto minėto plano (T.4, b.l.32), detaliojo plano darbinio brėžinio ( T.3,b.l.135) matyti, kad šio žemės sklypo detaliojo plano galiojimo ir preliminariai laisvo žemės sklypo ribos nepersidengia. Šioje situacijos atsakovas privalo vadovauti 1997 m. rugsėjo 29 d. Vyriausybės nutarimo Nr.1057 LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau tekste-Tvarka) 106 punkto, įpareigojančio nustatyti laisvos žemės kiekį, paruošti ir patvirtinti grąžinamos natūra žemės sklypo planą, nuostatomis. Priimtinas atsakovo teiginys, kad pareiškėjų keliamas reikalavimas per 2 mėnesius paruošti ir pavirtinti minėtus planus yra nerealus. Minėtos tvarkos 106 punktas numato skirtingų lygių institucijų, t.y. Žemėtvarkos skyriaus ir savivaldybės administracijos sąveiką, tačiau šioje situacijoje būtini tik atsakovo sprendimai, todėl šio klausimo išsprendimui nustatytinas trumpesnis, nei Tvarkoje numatytas terminas.
Vadovaujantis Lietuvis Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 87str., 88 str. teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
skundą patenkinti iš dalies.
Pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Kauno mieto savivaldybės administraciją per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir patvirtinti žemės sklypo, patenkančio į V. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę ir kuris Kauno miesto bendrajame plane pažymėtas kaip užimtas planuojamu europinės vėžės geležinkelio trasa atmesti.
Įpareigoti Kauno mieto savivaldybės administraciją per 4 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos spręsti klausimą dėl laisvos ir grąžintinos žemės sklypo, esančio prie Intako gt.7a, Kaune, suformavimo ir pavirtinimo
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.