Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje padarymą paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2017 m. liepos 28 d. 22.43 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,45 promilės), šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartimi D. K. apeliacinis skundas atmestas, konstatavus, kad švelninti D. K. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.D. K. skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį ir prašo ją pakeisti – paskirtą nuobaudą sušvelninti ir, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Skunde D. K. nurodo, kad su Kauno apylinkės teismo nutartimi nesutinka, nes teismas nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos praktikos ir skirdamas administracinę nuobaudą visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, kuriomis remiantis buvo pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliantas pažymi, kad kaltę dėl padaryto pažeidimo iškart pripažino, nustatyto neblaivumo laipsnio, nežymiai viršijančio leistiną normą, neginčijo ir išsamiai atskleidė visas pažeidimo padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, nusižengimą padarė dėl naivaus pasitikėjimo, kad alkoholio koncentracija neviršija leistinos ribos, teise vairuoti transporto priemones iki šiol naudojosi atsakingai, teisė vairuoti apeliantui reikalinga auginant du mažamečius vaikus ir rūpinantis pensinio amžiaus tėvais, sumokėjo paskirtą baudą ir įvertino neigiamas savo elgesio pasekmes. Skunde taip pat teigiama, kad teismų praktikoje bylose, kuriose nustatytos analogiškos aplinkybės, kaip ir šioje byloje, yra ne kartą konstatuota, jog administracinei nuobaudai keliamus tikslus galima pasiekti ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka, nes byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Ginčo dėl paties pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, tad byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.Galimybę paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti numato ANK 34 straipsnio 5 dalis. Toks sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Savo esme ANK 34 straipsnio 5 dalis atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30¹ straipsnį. Teismų praktikoje buvo laikomasi pozicijos, jog ATPK 30¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Įtvirtinus analogišką nuostatą naujajame ANK, nėra pagrindo spręsti, kad šia nuostata siekiama kitokių tikslų nei ATPK 30¹ straipsnyje – sudaryti galimybę teismui ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) išskirtiniais atvejais paskirti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos visai neskirti. Nagrinėdamas D. K. skundą apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad taikant D. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas gali būti pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Sprendžiant dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo, atsižvelgtina į tai, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo D. K. pripažino ir gailėjosi, anksčiau už administracinius pažeidimus tėra baustas tik vieną kartą 2013 metais (greičio viršijimas 16 km/h), neteistas. Tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantas nėra linkęs piktybiškai pažeisti Kelių eismo taisykles ir šis pažeidimas, nors ir grubus, yra veikiau atsitiktinio pobūdžio nei sąmoningo priešingo teisei elgesio pasekmė. Leistiną alkoholio koncentraciją iškvepiamame ore D. K. viršijo labai nežymiai (0,43 promilės, atskaičius paklaidą), kas vėlgi patvirtina apelianto teiginius, jog nusižengimą jis padarė neteisingai įvertinęs savo būseną. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad D. K. yra vedęs, augina dvi mažametes dukras, kurios mokosi skirtingose mokyklose, dirba Kauno rajone, darbe jam būtina teisė vairuoti transporto priemones, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, rūpinasi pensinio amžiaus tėvais, iš kurių nė vienas neturi teisės vairuoti. Paskirtą baudą apeliantas jau yra sumokėjęs, teigia, kad pasimokė iš kilusių pasekmių ir ateityje elgsis atidžiau ir rūpestingiau. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, nei numatytos ANK 422 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad D. K. padarytas administracinis nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl visai neskirti administracinio poveikio priemonės nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems mėnesiams bus proporcinga nuobauda D. K. padarytam administraciniam nusižengimui ir pakankama administracinei nuobaudai keliamiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas pakeistinas, skiriant apeliantui švelnesnę administracinio poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartį D. K. administracinio nusižengimo byloje ir paskirti D. K. švelnesnę administracinę nuobaudą: paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – terminą sutrumpinti iki 4 (keturių) mėnesių.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.