Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Irenos Ivanovienės, teisėjų Vidmanto Mylės, Broniaus Zalagos,

apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2009-06-08 iki 2009-07-08.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad sužalojo žmogų, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. 2009-01-08 apie 22 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) rūsio patalpose, sužalojo nukentėjusįjį A. P. – suduodamas pagaliu, spirdamas kojomis, smūgiuodamas kumščiais ne mažiau 5 smūgių į galvą ir veidą, padarė nukentėjusiajam A. P. viršutinio žandikaulio lūžį, nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, muštines žaizdas dešinėje kaktos pusėje, kairės akies viršutiniame voke ir dešiniame paakyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešinėje kaktos pusėje ir dešiniame smilkinyje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Teismo posėdyje prokuroras Z. Gricius prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas adv. R. Šeporaitis prašo skundą patenkinti jame išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir apeliantas R. N., kuris nesutinka su pirmos instancijos teismo paskirta bausme dėl jos griežtumo bei nukentėjusiojo provokuojančio elgesio nepripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Šiaulių miesto apylinkės teismas, skirdamas R. N. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai individualizavo bei paskyrė teisingą bausmę. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. N. tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. tokie asmenys laikomi recidyvistais. R. N. charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, baustas administracine tvarka, teisiamas septintą kartą, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, toliau gyvena pažeidinėdamas visuomenei priimtinas ir norminiais aktais įtvirtintas elgesio normas, todėl Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai R. N. paskyrė laisvės atėmimo bausmę.

Atmestinas nuteistojo R. N. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismas be pagrindo nepripažino lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys – apibūdina nusikalstamos veikos padarymo sąlygas. Provokuojančiu elgesiu pagal Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą pripažįstamas toks elgesys, kai asmuo, prieš kurį buvo padaryta nusikalstama veika, sąmoningai (tyčia) atlieka veiksmus, formuojančius ar stiprinančius kaltininko vidines paskatas padaryti nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį, t.y. formuojančius ar stiprinančius nusikalstamos veikos padarymo motyvą. Byloje nustatyta, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo ne dėl nukentėjusiojo netinkamo ar provokuojančio elgesio, o būtent dėl R. N. netinkamo elgesio, peraugusio į nusikalstamus veiksmus. R. N., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad įvykio dieną jis pats susirado A. P. ir pradėjo aiškintis apie „B.“ užmušimą. Nukentėjusysis jam smūgių nesudavė, buvo tik žodinis konfliktas (b. l. 137). Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė apie jo sumušimo aplinkybes, priežasčių, dėl kurių kilo konfliktas, jis nežino (b. l. 38, 39). Liudytoja R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas įvyko dėl to, kad G. su A. buvo sumušę B., todėl R. N. atėjo keršyti (b. l. 47, 48). Jokių veiksmų betarpiškai prieš R. N. nukentėjusysis A. P. neatliko, išanalizavus nagrinėjamos bylos aplinkybes nenustatyta ir nėra pagrindo daryti išvadai, kad apelianto nusikalstamai veikai padaryti įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas pagrįstai nepripažino Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p. numatytos aplinkybės R. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – treji metai. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į R. N. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, paskyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, t.y. bausmę, žemesnę už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija švelninti bausmės neturi pagrindo. Nuteistojo R. N. skunde nurodyti argumentai dėl jo sveikatos būklės negali būti pagrindu skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietose yra užtikrinama nuteistųjų sveikatos apsauga ir gydymas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

R. N. apeliacinį skundą atmesti.