Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Romualdo Lincevičiaus,Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjai advokatei Vidai Kabečienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir nubaustas 3 (trejiems ) metams 6 (šešeriems) mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 214 str. 1 d. - 1 ( vieneriems) metams laisvės atėmimo, pagal BK 302 str. 1 d. už R. M. asmens tapatybės kortelės laikymą - 6 (šešiems ) mėnesiams laisvės atėmimo, už A. Z. vairuotojo pažymėjimo laikymą - 4 ( ketveriems ) mėnesiams laisvės atėmimo, už A. G. socialinio draudimo pažymėjimo laikymą - 4 ( ketveriems) mėnesiams laisvės atėmimo, už R. K. neįgaliojo pažymėjimo laikymą - 4 ( ketveriems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., iš dalies bausmes sudėjus, galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2007 m. vasario 17 d. apie 16 val., Ruklio g. prie namo Nr. 2, Rukloje, Jonavos rajone, peiliu grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusį P. Š., pagrobė svetimą P. Š. priklausantį turtą - 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną "S. E. 3220".

Be to, jis nuo 2006 metų, sausio mėnesio (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Ruklos miestelyje radęs svetimus fizinių asmenų dokumentus - mokėjimo instrumentą - AB "Hansabankas" "V. E." mokėjimo kortelę Nr. 4483 0810 0815 4575 išduotą Š. S. vardu, asmens tapatybės kortelę Nr. 10314218, išduotą 2003 m. birželio 5 d. Jonavos rajono policijos komisariato migracijos poskyryje R. M. vardu, vairuotojo pažymėjimą Nr. KH070937 išduotą 93 m. liepos 1 d. Kelių policijos Kauno ETAS A. Z. vardu, 2005 m. birželio 27 d. S. J. skyriuje A. G. vardu išduotą socialinio draudimo pažymėjimą Nr. SD 1216044 bei 2006 m. kovo 27 d. Kauno antrajame teritoriniame skyriuje R. K. vardu išduotą neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. 0004940, (visų jų radimo Jonavos rajone, Ruklos miestelyje, tikslios vietos ikiteisminio tyrimo metu taip pat nenustatytos), iki 2007 m. vasario 23 d. 13.45 val., t. y. iki jų radimo kratos metu dienos, Jonavos rajone, Rukloje, Ruklio g. 7-64 neteisėtai juos laikė.

Motyvuojamoji dalis

N. S. Magomaev apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis, dalyje dėl apelianto pripažinimo kaltu už neteisėto A. Z. ir A. G. dokumentų laikymą, naikintinas, o bausmė mažintina.

Nukentėjusio P. Š. teigimu, apeliantas, kurį tuo metu jis pažinojo iš matymo, neleisdamas praeiti ir stumdydamas, reikalavo iš jo 140 lt arba telefono už neva jo draugui, pravarde Kosmosas, parduotą neveikiantį telefoną. Nepaklusus jo reikalavimui, išsitraukė atlenkiamą peiliuką ir, neatidavus telefono, pagrasino jį pribaigti. Išsigandęs, jo reikalavimui pakluso ir telefoną atidavė. Šie nukentėjusio parodymai viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pastovūs ir nekito, tad teismas pagrindo netikėti šiais nukentėjusio parodymais, neturėjo. To paties pasakyti apie apelianto parodymus, negalimą. Apklausiamas įtariamuoju 2007 m. vasario 19 d., apeliantas teigė, kad 2006 m. vasarą nukentėjusysis P. Š. pirko iš jo mobilaus ryšio telefoną, bet už nupirktą telefoną 140 lt jam nesumokėjo ir pradingo, todėl jis, sutikęs nukentėjusį 2007 m. vasario 17 d., pareikalavo skolos. Nukentėjusysis tuo metu pinigų neturėjo, todėl davė jam užstatą – savo mobilaus ryšio telefoną. Tos pat apklausos pabaigoje apeliantas parodymus pakeitė ir ėmė tvirtinti, kad, 2006 m. vasaros pabaigoje ne nukentėjusysis, bet jis iš nukentėjusio už 140 lt nusipirko mobilaus ryšio telefoną. Parsinešęs, pamatė, kad telefonas neveikia, todėl, susitikęs nukentėjusį 2007 m. vasario 17 d., pareikalavo sugrąžinti 140 lt. (b.l. 138-139). 2007 m. liepos 2 d., duodamas parodymus teisme (b.l. 220-221), apeliantas teigė, kad, iš nukentėjusio telefoną pirko jis, bet pinigus už telefoną nukentėjusiam sumokėjo jo draugas. Kadangi jo draugo šiuo metu nėra, tai už draugą iš nukentėjusio grąžinti pinigus reikalavo jis. Duotų parodymų nepastovumas rodo, kad teismas pagrįstai apelianto parodymus vertino kritiškai. Esant nepastoviems parodymams, apelianto duotais parodymais gali būti tikima tik tiek, kiek jie neprieštarauja faktinei bylos medžiagai.

Nukentėjusysis telefono pardavimo apeliantui faktą neigia. Faktiniai bylos duomenys apelianto teiginių, jog jis 2006 m. vasarą iš nukentėjusio pirko neveikiantį mobilaus ryšio telefoną, ne tik kad nepatvirtina, bet ir paneigia. 2007 m. vasario 22 d. pažyma apie asmenis, kirtusius LR valstybinę sieną, rodo, kad nukentėjusysis 2005 m. spalio 27 d. iš Lietuvos išvyko, o atgal sugrįžo tik 2006 m. lapkričio 7 d. (b.l. 35). Akivaizdu, kad , 2006 m. vasarą nukentėjusio Lietuvoje nebuvo ir parduoti mobilaus ryšio telefono negalėjo. Vadinasi, apeliantas, teigdamas, jog 2006 m. vasarą jo draugas nukentėjusiam už parduotą mobilaus ryšio telefoną sumokėjo 140 lt, sako netiesą.

Nukentėjusio parodymai rodo, kad, reikalaudamas mobilaus ryšio telefono arba 140 lt, apeliantas ne tik jį stumdė bei grasino jam smurtu, bet ir išsitraukęs iš kišenės lenktinį peiliuką, grasino juo. Kad įvykio dieną apeliantas su savimi lenktinį peiliuką turėjo, patvirtina ir liudytojos M. Š. parodymai bei daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolas. Pagrindo abejoti šiais nukentėjusio P. Š. parodymais, nėra. Tai, kad apelianto sulaikymo metu, peilio pas jį nebuvo, nukentėjusio ir liudytojos M. Š. parodymų niekiniais nedaro. Mobilaus ryšio telefonas iš nukentėjusio atimtas buvo apie 16 val., o apeliantas sulaikytas buvo tik 18.30 val. Nuo 16 val. iki 18.30 val apeliantas lenktinį peiliuką bare rodė liudytojai M. Š.. Turėjo jis ir galimybę sugrįžti į namus, nes po to jis buvo matytas jo gyvenamos vietos laiptinėje, tad, žinodamas, jog dėl paimto mobilaus ryšio telefono tuoj atvyks policija (apeliantui apie tai pasakė liudytoja M. Š.), jis turėjo realią galimybę palikti peiliuką namuose, kur šis ir buvo surastas. Nukentėjusio stumdymas, grasinimas jam smurtu ir peiliu rodo, kad svetimą turtą apeliantas pagrobė panaudojęs peilį, tad šią jo nusikalstamą veiką teismas pagrįstai kvalifikavo pagal BK 180 str. 2 d.

2007 m. vasario 23 d. kratos protokolu konstatuota, kad be peilio, nuteistojo gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rasti ir įvairūs kitiems asmenims, t.y. Š. S., R. M., A. Z. A. G. bei R. K. priklausantys dokumentai. Dokumentais laikomi tiek oficialūs, tiek ir ir privatūs materialių teisinių faktų liudijimai, tiek nustatantys piliečių asmenybę, tiek ir suteikiantys tam tikras teises bei teisėtus interesus. Neteisėtu dokumentų laikymu kėsinamasi ir į nustatytą dokumentų tvarkymo teisę. Pas apeliantą rasti buvo penkių asmenų vardais išduoti asmeniniai dokumentai. Dokumento laikymu įstatymas laiko jo pastovų ar laikiną turėjimą savo žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės. Įstatymai, atskirai rastų dokumentų laikymo, nereglamentuoja, tad šiuo atveju yra taikytinos bendros radinio laikymą reglamentuojančios normos.

Liudytojo A. Z. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme, rodo, kad 2006 m. vasarą per Jonines jis buvo užpultas ir sumuštas jam nepažįstamų asmenų. Užpuolikų tarpe apelianto nebuvo. Po muštynių jis pasigedo vairuotojo pažymėjimo ir savo automobilio dokumentų, tad 2006 m. rugpjūčio 4 d. jis įšsiėmė naują vairuotojo pažymėjimą. Apelianto gi teigia, A. Z. vairuotojo pažymėjimą prie baro „Arnas“, esančio Ruklos miestelyje, radęs 2006 m. vasaros pabaigoje ir, parsinešęs jį, pasidėjo pas save namuose. Duomenys iš policijos konstatuoja, kad 2006 m. per Jonines iš A. Z. pagrobtas vairuotojo pažymėjimas nuo 2006 m. rugpjūčio 4 d., t.y. nuo rugpjūčio mėnesio pradžios, nebegaliojo, nes tą dieną, t.y. 2006 m. rugpjūčio 4 d., nukentėjusiam A. Z. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas. Vasaros laikas baigiasi pasibaigus rugpjūčio mėnesiui. Vadinasi, 2006 m. vasaros pabaigoje, apeliantas surado jau nebegaliojantį A. Z. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Negaliojančio dokumento laikymas tiesioginio apeliantui inkriminuoto nusikaltimo objekto, šiuo konkrečiu atveju A. Z. teisių ir jo teisėtų interesų, nepažeidė, nes, nebegaliojantis vairuotojo pažyėjimas teisių, vairuoti transporto priemonę nesuteikia, todėl šio negaliojančio dokumento laikymas nėra neteisėtas ir baudžiamąja prasme ši veika nėra nusikalstama. Nesant BK 302 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objekto, apelianto veikoje nėra ir šio nusikaltimo sudėties, todėl dėl nebegaliojančio A. Z. vairuotojo pažymėjimo laikymo S. M. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka pagarsinti liudytojo R. M. parodymai rodo, kad apeliantas jį vežė į Gaižiūnus. Išlipdamas iš apelianto automobilio, jis jame paliko piniginę, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė ir jo sugyventinės Š. S. vardu išduotą „Hansa“ banko mokėjimo kortelė. Apelianto teigimu, po R. M. vežimo į Gaižiūnus, automobilyje jis rado piniginę su R. M. tapatybės kortele ir Š. S. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę. Rastus dokumentus jis parsinešė į namus ir pasidėjo. Savininkams negrąžino, nes nežinojo, kur juos rasti. CK 4.62 str. radiniu laiko pamestą daiktą, kurio savininkas nežinomas. Radęs pamestą daiktą asmuo privalo grąžinti jį pametusiajam, jeigu jis yra žinomas. Jeigu toks asmuo nežinomas, pamestą daiktą radęs asmuo privalo per savaitę nuo radinio radimo dienos pranešti apie radinį policijai ir jai perduoti radinį, jeigu pats negali arba nenori jo saugoti. Šiuo konkrečiu atveju abu apelianto rasti dokumentai buvo galiojantys. Asmens tapatybės kortelė – tai dokumentas, patvirtinantis jo turėtojo, šiuo konkrečiu atveju R. M., asmenybę ir LR pilietybę. „Hansa“ banko mokėjimo kortelė „V. E.“ suteikė teisę Š. S. turėti ir disponuoti jos turimomis piniginėmis lėšomis banke. Nežinodamas, kur rasti šių dokumentų savininkus, laikydamas šiuos dokumentus pas save ir, per įstatymo nustatytą laiką neinformuodamas apie jų radimą policijos, apeliantas savo veiksmais pažeidė R. M. bei Š. S. teises ir teisėtus interesus, normalią oficialių dokumentų naudojimo ir tvarkymo tvarką. Apeliantas pripažįsta supratęs, jog jis laiko svetimus, t.y. šių asmenų dokumentus. Tokį jo supratimą patvirtina ir jo veiksmai atlikti tuoj pat po dokumentų radimo. O būtent: juos radęs apeliantas ne tik parsinešė į namus ir nepranešė apie jų radimą policijai, bet ir išėmęs juos iš piniginės laikė, o pačią piniginę išmetė. Vadinasi, jis jų grąžinti ir nesiruošė. Akivaizdu, kad šiais savo veiksmais apeliantas identifikavo save, kaip šių daiktų (asmens tapatybės kortelės ir mokėjimo instrumto) turėtoją. Neteisėtas dokumento ir mokėjimo instrumento laikymas – tai pastovus ar laikinas svetimų dokumentų ar mokėjimo instrumento turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės, tad šioje apelianto veikoje yra BK 302 str. 1 d., 214 str. 1 d. sudėtys ir kaltu dėl šių nusikalstamų veikų jis pripažintas pagrįstai.

BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka pagarsinti liudytojo A. G. parodymai rodo, kad 2006 m. rugpjūčio mėn. viduryje jam išėjus iš baro jis buvo užpultas dviejų nepažįstamų vaikinų ir iš jo buvo ištraukta piniginė, kurioje buvo jo pasas, banko kortelė, donoro kortelė, Sodros pažymėjimas ir pažyma apie deklaruotą vietą. Tarpe užpuolikų apelianto nebuvo. Pasą ir Sodros pažymėjimą A. G. nedelsiant išsiėmė naujus. Vadinasi, nuo naujų dokumentų gavimo, prarastieji nebegaliojo. Apelianto teigimu, A. G. Sodros pažymėjimą jis rado Rūklos miestelyje prie namo Nr. 13. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu konkretus Sodros pažymėjimo radimo laikas, nenustatytas. Apeliantas ikiteisminio tyrimo metu tokio laiko nenurodė. Bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas to taip pat nesiaiškino. Duodamas parodymus apeliacinės instancijos teisme, apeliantas mano, šiuos dokumentus radęs 2006 m. vasarą. Faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad apelianto surastas A. G. vardu išduotas Sodros pažymėjimas, jo laikymo pas apeliantą metu tebegaliojo, nėra. Išdavus A. G. naują Sodros pažymėjimą, pamestasis neteko galios. Nenustačius, kad apelianto surastas A. G. vardu išduotas Sodros pažymėjimas tebegaliojo jo laikymo pas apeliantą metu, nėra galimybės ir teigti, kad laikydamas surastąjį Sodros pažymėjimą apeliantas pažeidė A. G. teises ir teisėtus interesus, t.y. laikė juos neteisėtai. Nebegaliojančio dokumento laikymas jo savininko teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir baudžiamosios atsakomybės neužtraukia ir negali būti laikomas neteisėtu, todėl ir šioje dalyje apeliantas pagal BK 302 str. 1 d. išteisintinas, nepadarius jam veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka pagarsinti liudytojo R. K. parodymai rodo, kad 2006 m. lapkričio mėn. pradžioje Rūklos miestelyje jis pametė neįgaliojo pažymėjimą. Apelianto teigimu, 2006 m. vasarą R. K. savo neįgaliojo pažymėjimą pats paliko jo automobilyje. Duomenų, kad R. K. pamestas neįgaliojo pažymėjimas nebegaliotų, nėra, tad apeliantas, laikydamas šį dokumentą pas save ir, įstatymo nustatytu laiku neinformuodamas apie jo radimą policijos, savo veiksmais pažeidė R. K. teises ir teisėtus interesus, nes R. K. iki šio dokumento grąžinimo jam dienos, nebegalėjo naudotis jam įstatymais suteiktomis neįgaliojo teisėmis. Apeliantas neneigia supratęs, jog šio asmens dokumentą jis laiko neteisėtai. Akivaizdu, kad apeliantas identifikavo save, kaip šio daikto (dokumento) turėtoją. Neteisėtas dokumento laikymas – tai pastovus ar laikinas svetimo dokumento turėjimas savo žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės, tad šioje apelianto veikoje taip pat yra BK 302 str. 1 d. sudėtis ir kaltu dėl šios nusikalstamos veikos jis pripažintas pagrįstai.

Apelianto padarytas plėšimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai ir įstatymas už jo padarymą numato laisvės atėmimo iki 7 metų bausmę. Apeliantas charakterizuojamas neigiamai, ne kartą baustas administracine tvarka. BK 61 str. įpareigoja teismą, skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo josios vidurkio. Apelianto atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, nenustatyta, tad už kvalifikuotą plėšimą bausmės vidurkiui lygios bausmės trukmės t.y. 3 m. 6 mėn. . laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nėra aiškiai per grižta bausmė. Įvertinus tai, kad dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 302 str. 1 d. apeliantas išteisintinas, jam paskirtoji bausmė, švelnintina. R. M. ir Š. S. dokumentai buvo rasti vienu metu ir vienoje vietoje, t.y. R. M. piniginėje, tad bausmės, paskirtos už R. M. asmens tapatybės kortelės bei Š. S. mokėjimo instrumento laikymus sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį ir todėl jos turėjo būti subendrintos BK 63 str. 5 d. 1 p. tvarka. Bausmės, paskirtos apeliantui už A. Z., R. M. ir Š. S. dokumentų laikymus yra žymiai mažesnės, nei įstatymų sankcijose nustatytos bausmės vidurkis ir nėra aiškiai per griežtos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2007 m. liepos 20 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį S. M. pripažinimo kaltu pagal BK 302 str. 1 d. dėl A. Z. ir A. G. dokumentų neteisėto laikymo, panaikinti ir S. M. dėl šių nusikalstamų veikų, išteisinti, nepadarius jam veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Teismo nuosprendžiu S. M. paskirtas bausmes, pagal BK 302 str. už neteisėtą R. M. dokumentų laikymą ir pagal BK 214 str. 1 d. už neteisėtą Š. S. mokėjimo instrumento laikymą BK 63 str. 5 d. 1 p. tvaka subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti vienerius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. tvarka šią subendrintą bausmę iš dalies sudedant subendrinti su bausmėmis, teismo paskirtomis S. M. pagal BK 180 str. 2 d. už plėšimą bei 302 str. 1 d. už neteisėtą R. K. dokumento laikymą ir galutinę subendrintą bausmę paskirti trejus metus devynerius mėnesius laisvės atėmimo.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.