- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2YT-5696-367/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02114-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pateiktu pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos T. L. mirties, palikimą priėmė pareiškėja V. T., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja gimė (duomenys neskelbtini) T. L. ir V. E. šeimoje. Tėvai susituokę nebuvo. Neilgai trukus po pareiškėjos gimimo išsiskyrė. Po skyrybų T. L. kitos šeimos nesukūrė, todėl nuolatinai gyveno kartu su pareiškėja, įsigytame bute, adresu (duomenys neskelbtini), su pareiškėja vedė bendrą ūkį, dirbo ir prižiūrėjo keturis žemės ūkio paskirties sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) T. L. mirė. Po mamos mirties pareiškėja į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau teigia, kad palikimą priėmė faktiniu valdymu, t. y. iki šiol gyvena minėtame bute, disponuoja mamai priklausiusiu kilnojamu turtu bei žemės ūkio paskirties sklypais.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimo reikalavimais sutinka, prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, institucijos atstovui nedalyvaujant.
5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsni 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
6. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja yra palikėjos T. L. dukra. Medicininio mirties liudijimo duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) T. L. mirė. Tauragės rajono 3-ojo notarų biuro notarės Vitos Jurkauskienės 2022 m. spalio 25 d. liudijimu, notarinio registro Nr. 9729, nustatyta, kad mirus T. L. notarų biure pareiškimo dėl mirusiosios palikimo priėmimo nebuvo gauta, paveldėjimo byla užvesta nėra.
7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
8. Nors pareiškėja į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius, kaip yra reikalaujama CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, ir nesikreipė, tačiau po savo mamos mirties likusį palikimą – mamos asmeninius daiktus, nekilnojamąjį turtą priėmė kaip palikimą ir juos valdė. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta Tauragės rajono savivaldybės administracijos Skaudvilės seniūnijos 2022 m. spalio 27 d. pažyma Nr. S25-41, kurios duomenimis nustatyta, kad pareiškėja su mama iki pastarosios mirties kartu gyveno mamai priklausiusiame bute, taip pat vedė bendrą ūkį, o po mamos mirties likusiu kilnojamu ir nekilnojamu turtu naudojasi pareiškėja.
9. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, daro išvadą, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą priėmė dukra V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.