Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam G. V., jo atstovui advokato padėjėjui A. A., gynėjui advokatui I. M., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. M., g. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent : 2012 m. balandžio 5 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, Varėnos rajone Kabelių kaime, laikinuose G. V. namuose, esančiuose miško masyve, R. M., tyčia, oriniu (pneumatiniu) šautuvu du kartus šovė G. V. į kairę ranką, ko pasekoje nukentėjusiajam buvo padarytos daugybinės kairės plaštakos šautinės žaizdos ir tuo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Kaltinamasis R. M. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-04-05 dviračiu nuvažiavo pas G. V., gyvenantį (duomenys neskelbtini), vienkiemyje. Atvyko apie 15-16 val. Atsinešė pneumatinį orinį šautuvą, norėjo jį pademonstruoti. Atvykęs rado J. G., S. G., G. V., kurie turėjo vyno ir gėrė, o jis atsivežė alaus. Visi gėrė vyną, alų. Buvo nežymiai apsvaigęs. Buvo kalba apie orinį šautuvą, kad jis neturi šaunamosios galios. G. V. pats pasiūlė ir leido šauti jam į delną. G. V. pasakė, kad nepramuš jam odos, kad jam patinka skausmas. G. V. iškėlė ranką ir atrėmė į stalą, o jis šovė. J. G. ir S. G. taip pat buvo toje pačioje patalpoje. Vėliau išėję į lauką šaudė į taikinį. Šovė V. į kairį delną, tačiau nematė, kad būtų sužalota ranka. Išeinant G. V. dūrė peiliu į nugarą ir sužalojo – perdūrė dviejose vietose. Iki įvykio santykiai su V. buvo geri. Po pirmo šūvio V. leido šaudyti toliau, reagavo šaltai. V. pats prašė šauti į jį, nepagalvojo, kad gali jį sužaloti. Prieš atvykdamas buvo išgėręs 2 butelius 0,5 l „Žigulinio“alaus. Jie turėjo vyno, taip pat atsivežė nepilną butelį alaus.

Nukentėjusysis G. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, iki tiriamo įvykio santykiai su juo buvo geri. 2012-04-05 M. atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį jo laikiną namelį, esantį pamiškėje. Buvo atėjusi S. G. ir jos sūnus J. G.. Dviračiu atvažiavo M., užėjo į vidų, prisėdo, o po kiek laiko į vidų atsinešė pneumatinį šautuvą ir jį užsitaisė. Jis apžiūrėjo ginklą ir pasakė, kad ginklas nepramuštų netgi rankos delno. Tada R. M. šovė į kairės rankos delną, kulka atšoko nuo delno. Pasakė, kad taip ir yra. Tada sekė kiti šūviai, kurių jis neleido. Pirmą šūvį šauti į delną leido, o kiti šūviai buvo paleisti, kai ranka buvo nuleista. Buvo pataikyta į delną. Šauta iš priekio, 1- 1,5 m atstumu. M. šovė du kartus, kai ranka buvo ant stalo, sėdint už stalo, prie lango, o rankos buvo padėtos ant stalo. Pneumatinio šautuvo šūvis užtaisomas kiekvieną kartą atskirai. Buvo sužalotas kairės rankos delnas ir bevardis pirštas. Kiti asmenys nebuvo sužaloti. Po to, kai išėję į lauką šaudė, pasakė, kad liautųsi, nes bijojo būti daugiau sužalotas. Paėmė peilį ir išvarė M. į namus. Po šūvių kraujas iš delno bėgo nežymiai. Po pirmo šūvio daugiau šauti neleido. Supranta, kad elgesys leisti vieną kartą šauti buvo nepateisinamas. Buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nurodo, kad buvo išgėręs pusę stiklinės alaus.

Liudytojas J. G. paaiškino, kaltinamąjį M. pažįsta ir yra draugai. V. pažįsta ir santykiai su juo yra geri. 2012-04-05 po darbo buvo pas G. V.. Atsivežė 1 ltr 8 stiprumo alaus ir butelį vyno. Gėrė visi – jis, G. V. ir motina S. G.. Išgėrė alų, dar buvo likę vyno. Gėrė visi lygiai. Vynas „Šokas“, 19 % stiprumo. Su G. V. ir mama išgėrė butelį vyno ir alaus. R. M. atvažiavo dviračiu, kai jie jau buvo išgėrę. M. atsivežė pradėtą 2 l butelį alaus. Kartu atsinešė ir orinį šautuvą. Su M. šaudė kieme. R. šaudė į G. ranką. Viskas vyko patalpoje. Šovė tris kartus, pirmą kartą pataikė į nagą, o du kartus- į delną. V. sėdėjo, liepė R. išeiti. V. pasakė R., kad blogas šautuvas- nepramuš net rankos, tada R. ir pradėjo šaudyti. Matėsi, kad ranka iš kitos pusės mėlyna.

Liudytoja S. G. paaiškino, kad kaltinamąjį M. pažįsta, santykiai su juo geri. Nukentėjusįjį V. pažįstu, santykiai su juo geri. 2012-04-05 atėjo R. M. ir pradėjo šaudyti. Pirmiausia šaudė kieme, po to - į V.. Kodėl jis šovė į V.- nežino. Prieš tai G. V., ji ir jos sūnus gėrė alų, vyną. M. šovė V. į delną, nagą. Viso šovė tris kartus. Buvo atėjusi pas V., nes su juo draugauja. R. M. buvo išgėręs.

Kaltinamojo kaltė byloje įrodyta kitais surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais :

2012-04-12 – 2012-06-05 teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad G. V. nustatyta daugybinės kairės plaštakos šautinės žaizdos padarytos kieto, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje, galimai orinio šautuvo kulkomis, prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai, vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 6-7).

2012-09-13 prokurorės nutarimu ikiteisminio tyrimo byloje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nustačius, kad R. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 138 str.1 d. požymių ir toks nutarimas yra įsiteisėjęs. Nutarime konstatuota, kad nebuvo padarytas viešosios tvarkos sutrikdymas, sveikata nukentėjusiajam sutrikdyta tarpusavio asmeninio konflikto metu.

Kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., kaip nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir baigta. Iššauta buvo tyčia, o ne dėl neatsargumo. Kaltinamasis iššovė ir pataikė nukentėjusiajam į tą kūno vietą, kurią jis ir norėjo. Šaudė tarpusavio asmeninio kivirčo metu, o ne dėl kitų priežasčių, kadangi kaltinamojo elgesys, tvirtinimas, kad kaltinamojo turimas pneumatinis ginklas yra menkavertis, kaip ginklas, paskatino kaltinamąjį įrodyti turimo ginklo galią. Privataus kaltinimo skunde nurodoma, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką iš chuliganiškų paskatų. Tokios aplinkybės nenustatytos. Kaltinamasis ir nukentėjusysis tarpusavyje pažįstami ir jų santykiai iki tiriamo įvykio nebuvo blogi. Nukentėjusysis leido kaltinamajam užeiti ir būti jo laikinoje gyvenamoje patalpoje, kuri yra vienkiemyje, toliau nuo kaimo, miško pakraštyje. Abu kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholinius gėrimus. Pats nukentėjusysis siekė sumenkinti kaltinamojo turimo ginklo galią, teigdamas, kad tai silpnos galios, t.y. kaip ginklo vertė menkavertė, kuris negali sukelti pasekmių, kurias sukelia šaunamieji ginklai. Taigi pirmas iššūkį metė nukentėjusysis, duodamas suprasti kaltinamajam, kad jis nebijo netgi pneumatinio ginklo poveikio tiesiogiai į rankos delną, kuris niekuo nepridengtas. Tai elementarus visuomenės elgesio taisyklių ignoravimas, demonstravimas ištvermės ar jėgos, kad toks trauminis poveikis yra mažareikšmis, nesukeliantis pasekmių nukentėjusiojo sveikatos stoviui.

Dėl veiksmų J. G. atžvilgiu kaltinimas R. M. nepareikštas, todėl ir aplinkybės šioje byloje nėra tiriamos.

Kaltinamajam R. M. kaltinimo apimtis mažintina dėl nukentėjusiajam G. V. padarytų kūno sužalojimų trauminių poveikio skaičiaus, pripažįstant jį kaltu dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam padarant dviejų trauminių poveikių pasekoje. Kaltinamasis, nukentėjusysis, liudytojas J. G. nurodė, kad nukentėjusysis leido kaltinamajam vieną kartą šauti jam į delną, t.y. šiame kaltinamojo veiksme nėra sudėties nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str.1 d., nes nebuvo kaltinamajam tikslo sužaloti nukentėjusįjį, nebuvo jo tyčios, atlikti veiksmus ir sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam nežymiu mąstu. Tokį veiksmą kaltinamasis atliko nukentėjusiojo prašymu ir teigimu, kad jis pageidauja tokio veiksmo atlikimo.

Nukentėjusysis G. V. teigia, kad alkoholio 2012-04-05 vartojo labai mažai, tačiau tokios aplinkybės paneigtos liudytojo J. G., S. G., kaltinamojo parodymais. Liudytojų santykiai su nukentėjusiuoju yra geri, draugiški, todėl nėra pagrindo netikėti jų parodymais. Nustatyta, kad liudytojai ir nukentėjusysis gėrė alų ir vyną, t.y. taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio, o apsvaigimo laipsnis neturi reikšmės byloje tiriamoms aplinkybėms, nežiūrint, kad girtumo laipsnis ir nebuvo nustatytas. Liudytojas J. G. aiškiai įvardijo kokius alkoholinius gėrimus gėrė : 1 ltr 8 laipsnių stiprumo alaus, vyną „Šokas“ 19 laipsnių stiprumo, t.y. visuomenėje pripažįstama, kad vartojamas pats pigiausias alkoholis.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Nukentėjusysis nurodė kaltinamajam, kad jo atsineštas ginklas silpnos galios, nepramuštų net nukentėjusiojo rankos delno ir leido šauti į delną, o kai šovinys atšoko, pasakė – kad taip ir yra. Vertinant aplinkybes, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo vartoję alkoholinius gėrimus, tam tikru laipsniu apsvaigę, bet koks skatinimas atlikti veiksmus, žalojančius ar galinčius žaloti kūną, buvo provokuojantis ir rizikingas elgesys tolimesniems kaltinamojo veiksmams atlikti. Kaltinamasis vis tik demonstravo, kad turi pneumatinį šautuvą, kad jo šūviais galimas poveikis, o nukentėjusysis savo elgesiu bandė paneigti kaltinamojo nuomonę apie šio ginklo poveikį, kartu sumenkinti kaltinamojo teigimą apie turimu ginklu šaunant į žmogaus kūną kylančias pasekmes. Kiekvienas protingas, atsargus asmuo ne tik neneigia bet kokios rūšies ginklo trauminio poveikio pasekmių, bet ir nenukreipia ginklo į žmogų be būtino reikalingumo ( BK 59 str.1 d.6 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kai šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ( BK 60 str.1 d.9 p.). Kaltinamasis neneigia, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Alkoholio vartojimas skatino kaltinamąjį demonstruoti turimo ginklo galias, netinkamus veiksmus – atkreipti ginklą į žmogų, šauti žmogui į atviras kūno vietas. Šiuo atveju apsvaigimo laipsnis įtakos neturi, kai aiškus alkoholio vartojimo faktas, ir veiksmai, kurie atlikti kaltinamojo, paveikus jį apsvaigimui nuo alkoholio.

Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už 2012-04-05 pneumatinio šautuvo laikymo, nešiojimo, gabenimo taisyklių pažeidimą.

Kaltinamasis neįrašytas psichiatro ir priklausomybių ligų kabinetų įskaitose, nedirba, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d.). Nukentėjusysis su kaltinamuoju nesusitaikė.

Kaltinamajm už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Kaltinamajam viešųjų darbų bausmė būtų netinkama ir nepagrįsta bausmė, tuo pačiu, tai būtų ir per švelni bausmė, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Taigi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų.Kaltinamajam skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai per griežta bausmė, nes praeityje neteistas, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamajam nėra pagrindo taikyti ir arešto bausmę, nes ši bausmė atliekama realiai, o kaltinamojo asmenybė rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę bausmės rūšį.

Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad tokia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajam tai netrukdys gauti legalias pajamas, dėl to nepablogės jo turtinė padėtis, tokiu būdu jis bus perauklėtas, pasiekti bausmės tikslai.

Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles, atsižvelgiant į nustatytas lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, laikant, kad lengvinanti aplinkybė yra reikšmingesnė, negu sunkinanti, nes ir pats nukentėjusysis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholinius gėrimus, juos vartojo ir kartu su kaltinamuoju.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę skirtini įpareigojimai ir draudimai, siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas G. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą – 2524.37 Lt.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ).

Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) .

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas.

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes. Nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai reiškia, kad nukentėjusysis nebuvo sunkiai sužalotas, išskirtinai ar ypatingai nebuvo paveiktas jos sveikatos stovis. Tai, kad nukentėjusysis yra neįgalus asmuo, sergantis kitomis ligomis, būtų galima vertinti tuo atveju, jeigu būtų pateikti įrodymai, kurie patvirtintų, kaip jie įtakojo nukentėjusiojo sveikatos stoviui. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų civilinis ieškovas nėra pateikęs, taigi ir nėra ką vertinti, grįsti aplinkybes ar daryti išvadas dėl sveikatos stovio pabloginimo.

-žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas tyčinis ir yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d. ). Nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis ir rizikingas elgesys, įtikinėti alkoholį vartojusį asmenį – kaltinamąjį, kad jo atsinešas pneumatinis šautuvas negali padaryti sužalojimų arba gali padaryti tik labai nežymius, skatinti šauti į rankos delną. Pats nukentėjusysis buvo vartojęs alkoholį, todėl ir dėl to galėjo neįvertinti situacijos, kuri gali išprovokuoti nusikalstamos veikos padarymą. Tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį, kuris vertinamas pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį. Kaltinamojo veika nėra laikoma pavojinga;

-kaltinamojo turtinė padėtis laikoma patenkinama, kadangi asmuo darbingas, gali dirbti ir gauti bent minimalių mėnesinį atlyginimą.

-nukentėjusysis nenurodė, kad jam buvo padaryta turtinė žala ir to negrindė įrodymais, o nustatant neturtinės žalos dydį santykinai siejama ir su padaryta turtine žala .

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamasis sukėlė nepatogumus nukentėjusiems – sutrikdė sveikatą pagal teismo medicines specialisto išvadoje nurodytas aplinkybes. Kaltinamajam pavartojus fizinį smurtą nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, svetimkūniai iš žaizdos buvo pašalinti operacijos metu, išgyveno dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusysis patyrė emocinę depresiją, kadangi nesitikėjo tokio kaltinamojo elgesio jo atžvilgiu, o kartu patyrė ir pažeminimą, kai atvirai, matant pašaliniams asmenims buvo smurtaujama jų atžvilgiu.

Vertinant neturtinės žalos atlyginimą, nustatant jo dydį, atsižvelgtina ir pačio nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį, kuris turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nukentėjusysis kartu su kaltinamuoju gėrė alkoholinius gėrimus, nors to ir nenori pripažinti nukentėjusysis, teigė kaltinamajam, kad jo pneumatinis šautuvas silpnos galios, negali padaryti rimtų kūno sužalojimų. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodomas sužalojimas, kaip daugybinės kairės plaštakos šautinės žaizdos, padarytos ne mažiau, kaip trijų trauminių poveikių pasekoje. Nukentėjusysis – civilinis ieškovas pripažino, kad pirmą kartą pats, savanoriškai leido kaltinamajam šauti, taigi tyčinė, nusikalstama veika yra tik dėl dviejų trauminių poveikių, kurie jau buvo antriniai veiksmai – po savanoriško leidimo šauti pirmą kartą. Įvertinus aptartų kriterijų visumą neturtinės žalos dydis civiliniam ieškovui G. V. nustatytinas 1560 litų ( 12 MGL dydžio), t.y. po 6 MGL už kiekvieną trauminį poveikį.

Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Ir tokia išvada daroma pagal byloje pateiktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo, kai asmeniui padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo teiktas paslaugas

Civilinis ieškovas prašo priteisti iš kaltinamojo už atstovo advokato padėjėjo teiktas paslaugas 2524.37 litus.

Prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.

Nurodytos nukentėjusiojo-civilinio ieškovo turėtos išlaidos atstovui advokato padėjėjui:

-konsultacija dėl ikiteisminio tyrimo Nr.55-1-00158-12 pabaigos, tolimesnės eigos ir t.t. – 423.50 Lt;

-pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo – 453.75 Lt;

-pasirengimas baudžiamajai byla i Nr.PK-207-445/2012 – 302.50 Lt;

-civilinio ieškinio parengimas baudžiamojoje byloje – 151.25 Lt

-atstovavimas palaikant privatų kaltinimą – 605 Lt;

-dalyvavimas teisiamajame posėdyje 2013-01-17- 498.37 Lt.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo - civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Tokiu atveju atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį.

BPK 113 str.2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CPK 98 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šių išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

-konsultacija dėl ikiteisminio tyrimo Nr.55-1-00158-12 pabaigos, tolimesnės eigos ir t.t. – 121 Lt, nes nutarime nutraukti ikiteisminį tyrim išaiškintos procesinės teisės ir galima tolimesnė eiga;

-pareiškimas dėl privataus kaltinimo bylos iškėlimo – 363 Lt, kadangi pareiškimas nesudėtingas, pirminė medžiaga buvo surinkta ikiteisminio tyrimo medžiagoje ir priimtas procesinis sprendimas dėl kaltinamojo veikos, įvertinus surinktus įrodymus;

-pasirengimas baudžiamajai bylai Nr.PK-207-445/2012 – 121 Lt, kadangi byloje pateikti įrodymais medicinos dokumentai – 4 lapai, teismo medicinos specialisto išvada – 2 lapai;

-civilinio ieškinio parengimas baudžiamojoje byloje – 151.25 Lt. Tokios išlaidos realios ir pagrįstos turėtomis laiko ir nustatyto apmokėjimo dydžio sąnaudomis;

-atstovavimas palaikant privatų kaltinimą 2012-12-03 teisiamajame posėdyje nuo 10 val. iki 11.35 val., apklausiant kaltinamąjį, nukentėjusįjį, du liudytojus – 242 Lt, įvertinus kelionės išlaidas – 150 Lt –, viso 392 Lt.

-dalyvavimas teisiamajame posėdyje 2013-01-17, kai nebuvo apklausiami proceso dalyviai, paskelbti surinkti įrodymai ir baigiamosios kalbos – 242 Lt, įvertinus kelionės išlaidas – 150 Lt –, viso 392 Lt.

Viso priteistina išlaidų advokato teiktai pagalbai apmokėti –1540.25 litai. Nustatant tokį išlaidų dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį – neturi nuolatinių pajamų, pragyvena iš atsitiktinių darbų.

Kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė.Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamojo nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 308 str., teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą dešimčiai (10) mėnesių.

Uždrausti R. M. lankytis G. V., gim. (duomenys neskelbtini) laikinose ar nuolatinėse gyvenamosiose vietose – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti R. M. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per penkis (5) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini), civiliniam ieškovui G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt ( 1560 ) litų neturtinės žalos atlyginimo, vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt litų dvidešimt penkis centus (1540.25 Lt) išlaidų nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .