Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Liaukineitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyventis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ krovinių tvirtintoju, elektroninis paštas (duomenys neskelbtini)@gmail.com, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. gruodžio 28 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį ,,Ford S-MAX“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,85 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. gruodžio 28 d. vakare leido laisvalaikį Klaipėdoje su kolektyvu, vartojo alkoholinius gėrimus. Neatsimena kiek išgėrė, bet buvo stipriai neblaivus ir ne viską atsimena. Neatsimena kelintą valandą jis vienas su taksi grįžo adresu (duomenys neskelbtini). Po to kažkodėl nusprendė sėsti į savo automobilį „Ford S-max“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir kažkur važiuoti. Atsimena, kad manevruodamas apgadino du automobilius. Po to prie jo buvo priėjęs kažkoks vyras, jis ant jo šaukė, galvojo, kad nori jį sumušti, todėl bandė jo vengti, nuo jo bėgti. Vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jam buvo patikrintas neblaivumas; su alkotesterio parodymais sutinka. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, tai buvo spontaniškas ir neprotingas jos elgesys (b. l. 153-156).

Iš 2024 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo 2-ojo poskyrio tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, jog 2024 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK RS užregistruotas tyrėjos A. P. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2024 m. gruodžio 28 d., apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėda, K. G. stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį „Ford“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus atstumo ir kliudė stovinčius „Hyundai“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir „VW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Apie eismo įvykį nepranešęs policijai ar apgadinto turto savininkui iš įvykio vietos pasišalino. 2024 m. gruodžio 29 d., apie 00.05 val., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, K. G. buvo sulaikytas; jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 ARKA-0016“, patikros sertifikato Nr. 2199181, pirmu tikrinimu 00.13 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 00.29 val. – 1,88 promilių neblaivumas. Apklaustas liudytojas J. P.. K. G. sulaikytas ir uždarytas į Klaipėdos apskrities VPK areštinę. Automobilis „Ford“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę (b. l. 1-6).

Iš 2024 m. gruodžio 29 d. įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolo ir jų priedų nustatyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b. l. 11-23).

Iš 2024 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą ir apžiūri kieme priparkuotą automobilį „Ford“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), nustato automobilio apgadinimus. Toliau pareigūnai nustatinėja galimai apgadintus automobilius. Įvykio vietoje buvęs J. P. paaiškina, kad jis policijos pareigūnams nurodė asmenį, kuris padarė nusikalstamą veiką; pareigūnui parodo vaizdo ir garso įrašą, kurį padarė savo telefonu, kuriame matyti, kaip jis žodžiais bando sulaikyti K. G.. K. G. alkotesteriu nustatomas 1,85 promilių neblaivumas (b. l. 48-50).

Iš neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 29 d. K. G. pirmu tikrinimu 00.13 val. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 00.29 val. – 1,88 promilių neblaivumas. K. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs, užsimerkęs) – negali (b. l. 51).

Iš 2024 m. gruodžio 29 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, jog automobilis „Ford S-Max“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), Klaipėda priverstinai nuvežtas UAB „Ožys“ į saugojimo aikštelę, esančią adresu Klaipėdos raj., Šlapšilės kaimas, Gobergiškės g. 18 (b. l. 60). 2025 m. sausio 2 d. nutarimu automobilis grąžintas savininkui K. G. (b. l. 71-84).

Iš AB „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Ford S-Max“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra K. G. (b. l. 61).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilio „Ford S-Max“, 2007 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė Lietuvoje su PVM – 3 200 (b. l. 62).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. P. parodė, kad 2024 m. gruodžio 29 d., apie 23.50 val., išėjo į kiemą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, parūkyti ir pamatė į kiemą parvažiavo automobilis, išgirdo kaip jis atsitrenkia į kitą stovintį automobilį; po to atsitrenkė į dar vieną šalia stovintį automobilį. Pribėgo prie automobilio mėgindamas nufotografuoti automobilio numerius. Pastebėjo, kad tai juodos spalvos „Ford“ automobilis, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kadangi vairuotojas pamatė, kad jį filmuoja, pradėjo šalintis iš kiemo. Kai vairuotojas privažiavo pakeliamą užkardą, jis paskambino į policiją ir pranešė apie situaciją. Pamatė, kad automobilis nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) kalno. Ėjo link tos pusės ir pamatė, kad vairuotojas į kiemą grįžo iš kitos pusės, pasistatė automobilį. Jis priėjo prie vairuotojo, kuris jau buvo išlipęs iš automobilio ir šlapinosi viešoje vietoje. Klausė jo, ar jis supranta ką padarė, tačiau šis nieko neatsakęs užsidėjo gobtuvą ir pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį policijos ekipažą, kuriems parodė, kad šis asmuo apgadino automobilius ir šalinosi iš įvykio vietos; policijos pareigūnai asmenį sulaikė (b. l. 28-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. P. parodė analogiškas aplinkybes, kurios nurodytos 2024 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Reagavimo 2-ojo poskyrio tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 36-39).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo K. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis K. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo sukėlė ne tik pavojų eismo saugumui ir visuomenei, bet ir realų autoįvykį, apgadino ne vieną automobilių aikštelėje stovėjusį automobilį. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius penkis metus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų; yra darbingo amžiaus, dirbantis, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, įvertinęs padarytą nusikaltimą, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje nurodytą ir prokurorės pareiškime siūlomą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis), jos dydį nustatant mažesnį nei apskaičiuotas bausmės vidurkis, tikintis, kad tokia bausmė kartu su griežtomis įstatymo numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis sulaikys kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Kadangi kaltinamasis kaltu visiškai pripažino ir byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Taip pat kaltinamajam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio; sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitų vairuotojų turtą. K. G. anksčiau Lietuvoje už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į visą tai, siekiant užkirsti kaltinamajam kelią artimiausiu metu daryti nusikalstamas veikas, K. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant 2 metų terminą, skaičiuojant jį nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos (2024 m. gruodžio 29 d.).

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. G. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Ford S-max“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris AB „Regitra“ duomenimis priklauso jam. Automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, todėl K. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Ford S-max“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (BK 72 straipsnis), o jam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 60 MGL (3 00 Eur) (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti K. G. galutinę bausmę – 40 MGL (2 000 Eur) (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos baudos bausmę įskaityti (santykiu 1:2) K. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 29 d. 00.05 val. iki 2024 m. gruodžio 29 d. 11.38 val. (1 para), ir K. G. paskirti galutinę 38 MGL (1 900 Eur) (vieno tūkstančio devynių šimtų eurų) baudą.

Nustatyti vienerių metų terminą paskirtai baudai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, K. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. gruodžio 29 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, K. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Ford S-max“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

2025 m. sausio 2 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės priimtą nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Ford S-max“ valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki piniginių lėšų konfiskavimo įvykdymo, o po to – panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti K. G., kad nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei ji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Jurgita Grigonienė