- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-1423-430/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21762-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“
- Atsakovas
- G. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ ieškinį atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė užsienio bendrovė „PLUSPLUS CAPITAL AS“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo: 1) 1 320,34 Eur skolos; 2) 747,38 Eur negautų pajamų; 3) 188 Eur transportavimo išlaidų; 4) 47 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. vasario 27 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi teismas nustatė ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-27411-819/2020 nustatė ieškovės pateikto ieškinio trūkumus ir terminą ieškinio trūkumams šalinti. Teismas nurodė, kad per teismo nustatytą terminą nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas nustatė, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neatitinka įstatymo reikalavimų, jis nėra tinkamai suformuluotas ir aiškus, nes neaišku, ar pati ieškovė teigia ir ketina įrodinėti byloje, jog ji, nutraukusi sutartį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, patyrė su tuo susijusius nuostolius negautų pajamų forma, ar ji pati ieškinio pareiškimo dieną nežino, ar tokius nuostolius (negautų pajamų forma) patyrusi, ar ne.
4. Teismas vertino, kad ieškovė dviem ieškinio reikalavimais dėl 747,38 Eur negautų pajamų (negautų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų), apskaičiuotų iki ieškinio parengimo ir pateikimo teismui, ir 47,40 procentų metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. vasario 27 d., priteisimo iš atsakovo, aiškiai reiškia turtinį reikalavimą dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo. Teismas padarė išvadą, kad akivaizdu, jog tokių negautų pajamų suma, jeigu ieškovė įsitikinusi dėl jų patyrimo fakto ieškinio pateikimo dieną, gali būti ir turi būti apskaičiuota ieškovės, įtraukta į ieškinio sumą ir nuo jos turi būti sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis. Dėl šių aplinkybių šiam ieškovės ieškinio esminiam trūkumui pašalinti – patikslinti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, apskaičiuoti ir ieškinyje nurodyti jo konkrečią sumą bei apmokėti jį žyminiu mokesčiu, ieškovei nustatytas terminas.
5. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prie ieškinio neprideda žyminio mokesčio kvito ir detalizacijos, kurie nurodyti kaip ieškinio priedas Nr. 10, dėl to šis trūkumas taip pat turi būti pašalintas.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė taip pat įpareigotina patikslinti, kokiais konkrečiais įrodymais ieškovė ketina grįsti reikalavimą dėl 188 Eur transportavimo išlaidų atlyginimo. Pažymi, kad ieškovė prideda prie ieškinio ne vieną, o tris sąskaitas, du apmokėjimo dokumentus (prieduose nurodo pateikianti tik vieną sąskaitą ir vieną apmokėjimo dokumentą, priedas Nr. 7), kurios išrašytos už įvairias paslaugas, dėl to teismui neaišku kokiu būdu ieškovė gauna 188 Eur sumą už transporto priemonės gabenimą, o ne kitas paslaugas.
7. Teismas taip pat pasiūlė ieškovei teikti papildomus paaiškinimus dėl reikalavimo priteisti nuostolius faktinio pagrindo, kuris nors ir yra pakankamas ieškiniui priimti, tačiau jau ieškinio priėmimo stadijoje kelia teismui papildomų esminių klausimų, įvertinus prie ieškinio pridėtas sutarties sąlygas. Pažymi, kad ieškovė reiškiamą reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo grindžia iš esmės sutarties bendrųjų sąlygų 1 skirsnyje nurodyta nuostata, kad sutartyje nustatytos palūkanos yra už naudojimąsi bendra finansuojama suma kredito gavėjo kredito davėjui kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas, taip pat šalių susitarimu dėl 47,40 procentų metinių palūkanų, nurodant, jog jos apskaičiuojamos ir mokamos nuo negrąžinto bendros finansuojamos sumos likučio. Atitinkamai ieškinyje paskaičiuotą negautų pajamų sumą ieškovė skaičiuoja nuo negražinto bendros finansuojamos sumos likučio, likusio po sutarties nutraukimo, pardavus transporto priemonę. Teismas, preliminariai susipažinęs su sutarties sąlygomis, nustatė, kad sutartyje šalys atsakovo mokėtinas palūkanas, paskaičiuotas ieškovės nurodytu būdu, apibrėžė įmokos dalimis, kurias tikslias nurodė grafike. Ieškovė ieškinyje nenurodo, kad šalys būtų sulygusios dėl kitokių nei grafike nurodytų atsakovo mokėtinų palūkanų, jų perskaičiavimo, grafiko keitimo tuo atveju, jeigu atsakovas įmokas mokėti vėluoja ar sutartis nutraukiama. Iš sutarties sąlygų, jas vertinant ne išsamiai, o tik preliminariai, galima manyti, kad šalys sutartimi sulygo atskirą civilinę atsakomybę dėl vėlavimo mokėti įmokas pagal sutartį, o ne galimybę perskaičiuoti palūkanas, jas skaičiuojant nuo negrąžinto bendros finansuojamos sumos likučio. Dėl to ieškovei pasiūlyta teikti papildomus paaiškinimus dėl šalių susitarimo, jog atsakovui vėluojant mokėti įmokas ar nutraukus sutartį dėl šios priežasties palūkanos skaičiuojamos ir mokamos atsakovo ne grafike nustatyta tvarka, o perskaičiuojamos priklausomai nuo negrąžintos bendros finansuojamos sumos likučio.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė užsienio bendrovė „PLUSPLUS CAPITAL AS“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27411-819/2020, prašydama panaikinti teismo nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota patikslinti reikalavimą dėl nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma ir šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu, ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
9. Apeliantė pripažįsta dalį teismo nustatytų ieškinio trūkumų, dėl to pateikė teismui papildomai prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriuo pateikė žyminio mokesčio kvito ir detalizacijos kopijas, papildomus paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius patirtas transportavimo išlaidas. Pažymi, kad ieškinio dalyko suformulavimas yra išimtinai ieškovės pareiga, dėl to ieškovė nesutinka ieškinio reikalavimą dėl nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma, atlyginimo, suformuluoti aiškiau ir šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
10.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties vertinimais, kad ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo neatitinka įstatymo reikalavimų ir nėra aiškus. Pažymi, kad ieškinyje aiškiai nurodyta, jog ieškovė prašo priteisti 47,40 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovės negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. (t. y. nuo ieškinio padavimo) iki visiško prievolės grąžinti finansavimo sumą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. vasario 27 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). Teigia, kad nors negautos pajamos dar nėra realiai kilusios, tačiau įstatymas numato, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Ieškovė, sudarydama sutartį, tikėjosi iki 2021 m. vasario 27 d. gauti nuo negrąžintos kredito dalies apskaičiuotas 47,40 proc. dydžio mokėjimo palūkanas, nurodytas šalių sudarytoje sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad sutartis buvo nutraukta, apeliantė planuotų pajamų negavo, ji patyrė nuostolius, kurie pasireiškė negautų pajamų forma. Pabrėžia, kadangi nėra žinoma, kada atsakovas įvykdys savo prievoles ieškovui, nėra galimybės tiksliai apskaičiuoti kokius tikslius nuostolius ieškovas patirs ateityje, dėl to iš atsakovo ieškovo negautoms pajamoms kompensuoti priteistinos 47,40 proc. dydžio metinės palūkanos, apskaičiuotos nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. vasario 27 d., o konkretus iš atsakovo priteistinų negautų pajamų dydis šioje byloje priklausys tiesiogiai nuo to, kada atsakovas įvykdys kreditoriaus atžvilgiu turimas prievoles. Apeliantės įsitikinimu, teismo nurodytas įpareigojimas patikslinti ieškinio reikalavimą ir apskaičiuoti negautų pajamų sumą dėl objektyvių priežasčių ir ne nuo ieškovo priklausančių aplinkybių negali būti įvykdytas, tačiau tai neužkerta kelio kreditoriui reikalauti būsimos žalos.
10.2. Apeliantės manymu, apskaičiavus negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2021 m. vasario 27 d., toks reikalavimas nebūtų proporcingas atsakovo atžvilgiu ir akivaizdžiai pažeistų jo interesus ir susiklostytų ydinga situacija, jog atsakovui vykdant sprendimą, jam tektų mokėti negautas pajamas apskaičiuotas ne sutarties 7.1. punkte nurodyta tvarka – nuo negrąžintos finansavimo sumos, o fiksuotą ir tikėtina žymiai didesnę negautų pajamų sumą, kas prieštarautų sutarties nuostatoms, negautų pajamų apskaičiavimo taisyklėms, atsakovo teisėms ir interesams bei teisingumo ir proporcingumo principams.
10.3. Apeliantės manymu, ieškovės reikalavimas yra aiškus ir tai, kad turtinis reikalavimas nėra apibrėžtas konkrečia suma, nesudaro pagrindo vertinti jį kaip neapibrėžtą ar neaiškų, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nukrypo nuo formuluojamos teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo ieškinio trūkumus. Teismas įpareigojimas patikslinti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, juos nurodant konkrečia suma dėl objektyvių priežasčių negali būti įgyvendintas, kadangi nėra galimas tikslus negautų pajamų sumos nustatymas, dėl to žyminis mokestis už tokį reikalavimą taip pat negali būti mokamas. Remiasi Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1401-260/2014.
10.4. Nepagrįsti ir nesuprantami teismo teiginiai, kad ieškovė ieškinyje nenurodo, jog šalys būtų sulygusios dėl kitokių nei grafike nurodytų atsakovo mokėtinų palūkanų, jų perskaičiavimo. Pažymi, kad sutarties grafike yra paskaičiuotos būtent 47,40 proc. dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos finansavimo sumos. Negautas pajamas apskaičiuoti remiantis sutarties grafike nurodytais absoliučiais skaičiais išreikštomis palūkanomis, būtų pagrįsta ir teisinga tik tokiu atveju, jeigu skolininkas būtų tinkamai mokėjęs dalines įmokas gautai finansavimo sumai dengti, tačiau nebūtų dengęs sutartinių palūkanų. Dėl to paskaičiuoti negautas pajamas remiantis palūkanomis, paskaičiuotomis už visą sutarties grafike nurodytą laikotarpį nėra tikslinga, kadangi tai iškreiptų atsakovo civilinės atsakomybės apimtį ir ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-27411-819/2020, kuria nustatyti ieškinio trūkumai ir nustatytas terminas ieškinio trūkumams šalinti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 3 d. ieškovė „PLUSPLUS CAPITAL AS“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui G. B. dėl skolos priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo: 1) 1 320,34 Eur skolos; 2) 747,38 Eur negautų pajamų; 3) 188 Eur transportavimo išlaidų; 4) 47 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. vasario 27 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos). 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi teismas nustatė ieškinio trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalies, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota patikslinti reikalavimą dėl nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma ir šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu. Su kita teismo nutarties dalimi (nustatytais kitais trūkumais) apeliantė sutinka ir jos neginčija.
16. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111, 113, 114 straipsniai), taip pat jis turi atitikti specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, nurodytus to paties straipsnio 1 dalyje. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). CPK 138 straipsnyje nustatyta, jog, jeigu ieškinys (priešieškinis) neatitinka CPK 135 straipsnyje nurodytų reikalavimų, trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka.
17. CPK 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta ieškovo pareiga nurodyti ieškinio sumą. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį ar priešieškinį mokamas nustatyto dydžio žyminis mokestis, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus (paduodant ieškinį, priešieškinį ir pan.). Taigi, žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš esminių civilinės bylos iškėlimo teisme sąlygų. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo patikrinti ar žyminis mokestis sumokėtas, ar sumokėtas tinkamo dydžio (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad mokestis nesumokėtas, ar sumokėtas nepakankamo dydžio, teismas rašytine nutartimi turi įpareigoti asmenį jį (žyminį mokestį) sumokėti ar primokėti.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino, jog ieškovės reikalavimas priteisti 47 proc. metinių palūkanų, skirtų kompensuoti ieškovo negautas pajamas, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 30 d. iki visiško prievolės grąžinti kreditą įvykdymo, tačiau ne ilgiau nei iki 2021 m. vasario 27 d. (t. y. iki sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) yra turtinis reikalavimas dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo. Tokių negautų pajamų suma, jeigu ieškovė yra įsitikinusi dėl jų patyrimo fakto ieškinio pateikimo dieną, gali būti ir turi būti apskaičiuota ieškovės, įtraukta į ieškinio sumą ir nuo jos turi būti sumokėtas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks trūkumas yra esminis, todėl nustatytas terminas šiam trūkumui pašalinti – patikslinti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, apskaičiuojant, ieškinyje nurodant jo konkrečią sumą ir apmokant jį žyminiu mokesčiu. Pažymėtina, kad teismas konkretaus už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio, nors ir rėmėsi kasacinio teismo praktika, skundžiamoje nutartyje nenurodė.
19. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus skundžiamoje nutarties dalyje. Atsižvelgiant į minimo ieškinio reikalavimo pobūdį, neįmanomas tikslus ieškinio sumos nustatymas, dėl to sutinkant su atskiruoju skundu pripažintina, kad už pareikštą ieškinį šioje reikalavimų dalyje žyminis mokestis neturėjo būti mokamas. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra galimybės nustatyti konkrečios ieškinio sumos ir mokėtino žyminio mokesčio, kadangi konkretus prašomų priteisti palūkanų dydis priklausytų ir nuo to, kada atsakovas įvykdytų ieškovės reikalavimą. Todėl žyminis mokestis nuo pareikšto terminuoto reikalavimo, kai konkretus palūkanų mokėjimo terminas nėra žinomas, neskaičiuotinas. Savo esme pareikštas reikalavimas yra panašus į procesinio pobūdžio reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prievolė mokėti žyminį mokestį už procesinio pobūdžio reikalavimą nėra taikoma.
20. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pripažintina, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, nepagrįstai nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumus skundžiamoje nutarties dalyje, kuria ieškovė įpareigota patikslinti reikalavimą dėl nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma ir šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu, todėl remiantis atskirojo skundo argumentais yra pagrindas šioje dalyje nutartį naikinti ir klausimą dėl ieškovės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ ieškinio atsakovui G. B. priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria ieškovė įpareigota patikslinti reikalavimą dėl nuostolių, pasireiškusių negautų pajamų forma ir šį reikalavimą apmokėti žyminiu mokesčiu, ir klausimą dėl ieškovės užsienio bendrovės „PLUSPLUS CAPITAL AS“ ieškinio atsakovui G. B. priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.