Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-12-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1106-520/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
2A-1106-520/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Auruškevičius, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
UAB „Giraitės vandenys“
Atsakovas
A. P.
Advokatai
Edmundas Kisielius
Civilinė byla Nr. 2A-1106-520/2008

Procesinių sprendimų klasifikatorius 35.4., 42.2., 42.3., 121.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2008 m. gruodžio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Alma Urbanavičienė, Algirdas Auruškevičius,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Edmundui Kisieliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Giraitės vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo pagal ieškovo UAB „Giraitės vandenys“ ieškinį atsakovui A. P.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė iš atsakovo A. P. priteisti 7121,86 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 3025,95 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad jis teikia patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame 287,99 kv. m negyvenamąsias patalpas nuosavybės teise įsigijo atsakovas A. P.. Ankstesnis patalpų savininkas VĮ Valstybės turto fondas nutraukė su juo (ieškovu) sudarytą atsiskaitymo už negyvenamųjų patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartį nuo 2006-12-08, todėl nuo šios datos atsakovui kilo pareiga mokėti už jam nuosavybės teise priklausančioms patalpoms teikiamas paslaugas. 2006-11-28 ieškovo sudaryta komisija, dalyvaujant atsakovo atstovei, VĮ Valstybės turto fondo atstovei, atliko atsakovui priklausančių patalpų vizualinę apžiūrą, nustatė, kad bus šildomos 119,90 kv. m atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, surašė Šilumos ūkio apžiūros aktą, tačiau atsakovo atstovė atsisakė sudaryti su ieškovu komunalinių paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas nuo 2006-12-08 nevykdė savo pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas, sudaryti komunalinių paslaugų teikimo sutartį, todėl iš jo priteistina skola bei delspinigiai už laikotarpį nuo 2006-12-08 iki 2008-04-01. Kaina už patalpų šildymą atsakovui yra apskaičiuota vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006-08-24 ir 2007-12-21 sprendimais Nr.TS-176 ir Nr. TS-255.

Vilniaus miesto 3– iasis apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies - priteisė ieškovui UAB „Giraitės vandenys“ iš atsakovo A. P. 4088,33 Lt skolą, 332,93 Lt delspinigių bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2007-11-15, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė, kad 353,82 kv. m dydžio negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2006-11-14 priklauso atsakovui A. P., jos yra šildomos centriniu šildymu iš centrinių sistemų. Teismas, vadovaudamasis CK 1.71 str. 2 d., 6.384 str. 1d., konstatavo, kad tarp atsakovo ir ieškovo yra sudaryta neterminuota energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kuri yra atsakovo prievolės mokėti už ieškovo teikiamas paslaugas pagrindas. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų šildomas plotas yra 68,83 kv. m, o ne 119,90 kv. m, kaip ieškinyje nurodė ieškovas, todėl, vadovaudamasis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., 30 str. 5 d. 1 p., Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006-08-24 sprendimu Nr.TS-176, priteisė ieškovui iš atsakovo ieškovui skolą, už atsakovui priklausančių patalpų šildymą proporcingai šildomų patalpų plotui. Teismas, vadovaudamasis įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, priteisė ieškovui iš atsakovo 0,04 proc. dydžio delspinigius už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Giraitės vandenys“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo A. P. likusią skolos dalį – 3033,53 Lt, 2963,02 Lt delspinigių, 229,59 Lt bylinėjimosi išlaidų, 16,04 Lt pašto išlaidų. Nurodo, kad teismas neteisėtai sumažino priteistinos skolos ir delspinigių dydį, priteisdamas tik už tą atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalpų plotą, kuriame yra įrengti šilumos vartojimo įrenginiai. Pagal ūkio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių III skyrių, ieškovas neturi teisės sumažinti komisijos 2006-11-28 nustatyto šildomų patalpų ploto be savivaldybės institucijos nurodymo. Teismo išvada, kad patalpos, kuriose nėra šilumos vartojimo įrenginių nėra įskaičiuojamos į gyvenamąsias (negyvenamąsias) patalpas, prieštarauja žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų taisyklių „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikrinimo“ 145 p. nuostatoms. Be to, patalpos yra tarpusavyje sujungtos, todėl šiluma sklinda visose patalpose. Teismas nepagrįstai, nenustatęs CK 6.258 str. 3 d. numatytų delspinigių sumažinimo pagrindų, sumažino delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,04 proc., nes atsakovas piktybiškai nemokėjo skolos už suteiktas paslaugas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas objektyviai įvertino bylos aplinkybes, atsakovo pateiktus įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, vadovavosi įstatymu dėl delspinigių priteisimo iš fizinių asmenų ir priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Siekdamas ginčą išspręsti taikiai, jis dar iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėjo teismo iš jo ieškovui priteistas sumas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė ieškovui iš atsakovo už šilumos energiją, patiektą atsakovui nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų 68,83 kv. m plotui, nustatė 0,04 proc. dydžio delspinigius.

Byloje nustatyta, kad negyvenamąsias – administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurių bendras plotas yra 353,82 kv. m, pagrindinis plotas – 287,99 kv. m 2006-11-14 pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo atsakovas A. P. (b.l. 107, 124-125). Patalpos yra šildomos centriniu šildymu iš centrinių sistemų (b.l. 126). Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų ploto, kuriam ieškovas tiekė šilumos energiją. Ieškovas nurodė, kad mokestį už suteiktas paslaugas jis paskaičiavo 119,90 kv. m negyvenamųjų patalpų plotui, kaip tai yra paskaičiuota pagal 2006-11-28 Šilumos ūkio apžiūros aktą, vadovaudamasis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2006-08-24 ir 2007-12-21 sprendimais Nr. TS-176 ir Nr. TS-255 (b.l.53). Ieškovas atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų plotą, t.y. 119,90 kv. m, kuriam buvo teikiama šilumos energija, grindė remdamasis 2006-11-28 Administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) šilumos ūkio apžiūros aktu (b.l. 9). Ieškovas UAB “Giraitės vandenys” ieškinyje nurodė, jog atlikus vizualinę patalpų apžiūrą buvo nustatyta, kad šildomas atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų plotas yra 119,90 kv. m iš 353,82 kv. m bendro ploto (287,99 kv. m pagrindinio ploto) patalpų, atsakovo atstovė R. P., dalyvavusi vizualinėje patalpų apžiūroje buvo informuota, kad šildomas patalpų plotas yra 119,90 kv. m, tačiau ji atsisakė pasirašyti komunalinių paslaugų teikimo sutartį (b.l. 52, 132). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje šalių pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovas teikė šilumos energiją patalpoms, kurių plotas yra 68,83 kv. m. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina pagrįsta, nes pagal bylos įrodymus nėra pagrindo teigti, kad ieškovas teikė šilumos energiją 119,90 kv. m ploto patalpoms.

Iš bylos medžiagos matyti, jog 2006-11-28 buvo atlikta administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), šilumos vizualinė apžiūra, nustatyta, kad šilumos įrenginiai (radiatoriai) yra patalpose 1-127 (18,06 kv. m – 20 sekcijų radiatoriai), 1-126 (16,45 kv. m – 10 sekcijų radiatoriai), 1-123 (22,54 kv. m – 22 sekcijos radiatoriai), 1-122 (11,78 kv. m 14 sekcijų radiatoriai). Taip pat nustatyta, kad patalpoje 1-129 (18,06 kv. m) yra 2 stovai d 20, 1-130 (16,91 kv. m) - 1 stovas d 15, 1-131 (16,64 kv. m) - 1 stovas d 20, 1-132 (17,80 kv. m) - 1 stovas d 20, 1-125 (16,83 kv. m) - 1 stovas d 20, 1-124 (17,82 kv. m) -1 stovas d 20, 1-102 - 2 stovai d 20, 1-120 (10,37 kv. m) - 1 stovas d 20, 1-103 (54,51 kv. m) – grindyse du vamzdžiai d 50, 1-104 (16,82 kv. m) - 2 stovai d 20 (b.l. 9). Taigi 2006-11-28 Šilumos ūkio apžiūros akte užfiksuota, kad radiatoriai yra patalpose 1-127, 1-126, 1-123, 1-122, kurios sudaro 68,83 kv. m, o kitose patalpose užfiksuoti paduodamo ir grįžtamo šilumnešio vamzdžiai, kurie yra iš dalies izoliuoti. Šilumos ūkio apžiūros akte nėra nurodyta, koks negyvenamųjų patalpų plotas yra ir bus šildomas. 2008-04-08 UAB „Giraitės vandenys“ šilumos ūkio meistras paaiškinime nurodė, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos mazgas yra įrengtas rūsyje, po atsakovo privatizuotomis patalpomis 1-131, vamzdynas nuo šiluminio mazgo pagal kolektyvinės veiklos sutartį priklauso vartotojams, šilumos vamzdžiai yra praeinantys pas aukščiau gyvenančius gyventojus, šildo privatizuotas patalpas; patalpose 1-127 (18,06 kv. m), 1-126 (16,45 kv. m), 1-123 (22,54 kv. m), 1-122 (11,78 kv. m) įrengti radiatoriai (b.l. 60). Šie ieškovo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog ieškovas teikė šilumos energiją atsakovui priklausančioms 119,90 kv. m ploto patalpoms.

Ieškovas neginčijo aplinkybės, kad šilumos energija yra teikiama ne visam atsakovui priklausančių negyvenamųjų patalpų plotui, o tik jos daliai. Pagal CK 6.388 str. 1 d. abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kito. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad patalpos 1-119, 1-116, 1-118, 1-128, 1-133, 1-134, 1-135, kuriose nėra įrengta šilumos vartojimo įrenginių, taip pat yra įskaitomos į gyvenamąsias (negyvenamąsias) patalpas. Gyvenamųjų (negyvenamųjų) patalpų plotas yra apskaičiuojamas pagal žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintas „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“. Ieškovas nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad pagal kadastrinius administracinių patalpų matavimus šilumos energija yra teikiama atsakovui priklausančioms 119,90 kv. m patalpoms, 2008-07-01 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše taip pat nėra nurodytas 119,90 kv. m negyvenamosios paskirties pastato plotas (b.l. 107-108). Kaip jau minėta aukščiau, ieškovas, 2006-11-28 atlikdamas vizualinę patalpų apžiūrą užfiksavo, kuriose patalpose iš pagrindinio negyvenamųjų patalpų ploto patalpų yra įrengti šildymo įrenginiai, patalpos 1-119, 1-116, 1-118, 1-128, 1-133, 1-134, 1-135 šiame šilumos ūkio apžiūros akte nebuvo nurodytos. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad ieškovas teikė šilumos energiją tik toms negyvenamosioms patalpoms, kuriose yra įrengti šilumos vartojimo įrenginiai, t.y. patalpoms plane pažymėtoms 1-127, 1-126, 1-123, 1-122, kurios sudaro 68,83 kv. m. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 1 str. šilumos vartotojas, tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų, ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Iš to darytina išvada, jog ieškovas galėjo tiekti šilumos energiją tik toms atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, kuriose ieškovas nustatė, kad atsakovo šildymo prietaisai nustatyta tvarka yra prijungti prie šilumos perdavimo tinklų.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nurodė, kad šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo vamzdžiai yra energijos tiekimo tinklai ir jie negali būti prilyginami šilumos energijos vartojimo įrenginiams, o tam, kad būtų tiekiama energija, patalpose turi būti energijos vartojimo įrenginiai, prijungti prie energijos vartojimo tinklų. Dėl to pripažintina, jog ieškovas neįrodė, kad jis tiekia šilumos energiją didesniam nei 68,83 kv. m patalpų plotui. Nepripažintinas pagrįstu apelianto argumentas, kad kai kurios patalpos yra sujungtos tarpusavyje, tarp jų nėra durų ar aitvarų, todėl šiluma sklinda ir į tas patalpas, kuriose nėra šilumos vartojimo įrenginių, nes suteiktos šilumos energijos kiekis yra apskaičiuojamas ne pagal šilumos energijos galimą pasklidimo plotą. Be to, ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad šilumos vamzdžiais, kurie yra praeinantys pas aukščiau gyvenančius gyventojus ir kurie yra iš dalies izoliuoti, buvo perduotas šilumos energijos kiekis toks pat, kaip šilumos vartojimo įrenginiais.

Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti delspinigius už atsakovui priklausančioms negyvenamosioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), tiektą šilumą už laikotarpį nuo 2006-12-06 iki 2008-03-31 (b.l. 21, 61). Ieškovas nenurodė kokiu pagrindu jis prašo priteisti iš atsakovo 0,2 proc. dydžio delspinigius. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasi įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, priteisė iš atsakovo ieškovui 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, t.y. 332,93 Lt už laikotarpį nuo 2007-05-13 iki 2008-03-31. CK 6.258 str. 1 d. įtvirtinta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės nevykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (delspinigius, baudą), t.y. delspinigiai yra priteisiami sutarčių ar įstatymų pagrindu. Tarp ieškovo ir atsakovo rašytinė energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, teismui pateikta 2007 m. šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. nėra pasirašyta atsakovo (b.l.11-12). Taip pat ieškovas neprašė priteisti jam iš atsakovo delspinigių įstatymo pagrindu. Dėl tos priežasties atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino delspinigius nuo 0,2 proc. iki 0,04 proc. dydžio.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (CPK 320 str. 1 d.), absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Alma UrbanavičienėAlgirdas AuruškevičiusVĮ