Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-571-185/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-13
Bylos Nr.
1S-571-185/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Advokatai
Edvardas Staponkus
Byla Nr.1S-571-185/2011Procesinio dokumento kategorija 2.1.16.1.2.1.1(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 13 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Navickui,gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. D. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria G. D. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviems) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

G. D. įtariamas tuo, kad 2011 m. vasario 17 d., apie 1 val. Utenos kolegijos bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, kilusio tarpusavio konflikto metu, peiliu kelis kartus smogdamas V. P. į kaklą, tuo padarydamas kūno sužalojimus, sukėlusius nukentėjusiojo mirtį, nužudė V. P., t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

G. D. 2011 m. vasario 18 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, kuris skundžiama 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi pratęstas dviems mėnesiams, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.)

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo gynėjas advokatas Edvardas Staponkus prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, kuria pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas panaikinti. Gynėjas nurodo, kad nors ginamasis yra įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau jo veika gali būti perkvalifikuota iš BK 129 str. 1 d. į BK 130 str. 1 d. arba gali būti pripažinta, kad ginamojo veika atitinka būtinosios ginties instituto sąlygas, nes konfliktinę situaciją V. P. sukūrė savo planingais, nevienkartiniais provokuojančiais veiksmais. G. D. mokosi, su savo šeima Klaipėdoje palaiko labai glaudžius ryšius, turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas tik teigiamai. Teismo argumentas, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų yra deklaratyvaus pobūdžio, neparemtas jokia faktine bylos medžiaga, t.y. byloje nėra jokių duomenų, kad įtariamasis G. D. gali bėgti ( slėptis ) nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ir teismo.

Gynėjas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas yra baigiamojoje stadijoje, tyrimo institucijos jau disponuoja ir psichologinės-psichiatrinės ekspertizės aktu, kurios nebuvimą byloje akcentavo teismas savo nutartyje, todėl, jo manymu, BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti toliau netaikant pačios griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo. Prokuroras gali paskirti ir kitą kardomąją priemonę, tame tarpe ir užstatą, kurį tėvai sutiktų sumokėti. Gynėjas prašo atsižvelgti ir į tai, kad suėmime G. D. jau yra daugiau negu trys mėnesiai, byloje yra davęs parodymus tyrėjai ir teismui. Vien dėl to, kad šiuo metu įtariamajam inkriminuota BK 129 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika, nesant byloje kitų suėmimo pratęsimo motyvų ir esant aukščiau skunde nurodytoms aplinkybėms, taikant protingumo ir žmoniškumo kriterijus, suėmimas negali būti tęsiamas.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas G. D. pratęsta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytam pagrindui bei sąlygoms.

Peržiūrėjęs ikiteisminio tyrimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad joje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog G. D. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra paties įtariamojo bei liudytojų parodymuose, apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, kitoje bylos medžiagoje.

Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nusikaltimas, numatytas BK 129 str. 1 d., kurio padarymu įtariamas G. D. priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), už jį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė - nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nusikalstama veika ateityje gali būti perkvalifikuota į švelnesnę, tęsiant suėmimo terminą, įtakos neturi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 nutarime Nr.50 “Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą” konstatuota, kad vien nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir yra pagrindas skirti bei tęsti kardomąją priemonę suėmimą, juolab, kad iš posėdžio protokolo matyti, kad jo šeima turi ryšių užsienyje (Gruzijoje). Taigi, apeliacinės instancijos teismas mano, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, Utenos rajono apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik G. D. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pagrįsta. Skunde nurodomos aplinkybės, jog G. D. mokosi, su savo šeima palaiko labai glaudžius ryšius, turi pastovią gyvenamąją vietą, charakterizuojamas tik teigiamai, teismo nuomone, nepaneigia suėmimo pagrindų buvimo ir neleidžia konstatuoti jų išnykimo.

Kaip matyti, nutarties pratęsti suėmimo terminą priėmimo dieną BPK 122 straipsnyje nurodytas pagrindas ir sąlygos išnykę nebuvo, ikiteisminis tyrimas dėl objektyvių priežasčių iki šiol nebaigtas, reikalinga atlikti eilė proceso veiksmų, o kardomoji priemonė (suėmimas) yra svarbi procesinė prievartos priemonė, siekiant užtikrinti netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos išnagrinėjimą teisme ir teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, priimta nepažeidžiant jokių nacionalinės ar tarptautinės teisės normų, todėl naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122, 130 str.,

NUTARĖ:

Įtariamojo G. D. gynėjo advokato Edvardo Staponkaus skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus