Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-05-28 · Civilinė byla Nr. 2A-845-580/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
2A-845-580/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-34228-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Jūra Marija Strumskienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Selfija“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „ATS Logistics“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-845-580/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34228-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1.; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Selfija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Selfija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ATS Logistics“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Selfija“ prašė pripažinti negaliojančiu atsakovo atliktą 1 503,10 Eur skolos įskaitymą, priteisti ieškovui iš atsakovo 1 503,10 Eur už transportavimo paslaugas ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

1.1. ieškovas pagal važtaraštį įsipareigojo nuvežti krovinį iš Rusijos į Lietuvą. Krovinys buvo pristatytas ir atsakovui 2015-11-30 išrašyta sąskaita faktūra SEF Nr. 60 600 Eur sumai. Šios sąskaitos atsakovas neapmokėjo;

1.2. pagal ieškovo pateiktas sąskaitas faktūras už transportavimo paslaugas SEF 59, SEF 60, SEF 61 atsakovas turėjo sumokėti 4 260 Eur. Atsakovas 2016-01-14 sumokėjo ieškovui 2 756,90 Eur. Neapmokėta 1 503,10 Eur, iš jų 600 Eur pagal 2015-11-30 sąskaitą faktūrą SEF 60;

1.3. dėl krovinio gabenimo atsakovas buvo pateikęs ieškovui pretenziją, nurodydamas, kad krovinys buvo pažeistas, nuostoliai sudaro 1 503,10 Eur. Ši suma buvo nepagrįsta įrodymais, todėl ieškovas pretenzijos netenkino. 2016-09-16 ieškovas atsakovui dėl 1 503,10 Eur nuostolių pateikė pretenziją. Krovinio gavėjas pretenzijos dėl pristatyto krovinio ieškovui nepareiškė;

1.4. atsakovas neteisėtai kitų ieškovo suteiktų transportavimo paslaugų sąskaita įskaitė 1 503,10 Eur nuostolių ir šią sumą išskaičiavo iš ieškovo. Nuostoliai ir atlyginimas už pervežimą nėra vienarūšiai reikalavimai, todėl atsakovas negalėjo jų vienašališkai įskaityti. Atsakovas nėra krovinio gavėjas ar siuntėjas, įskaitymą jis įvykdė trečios šalies naudai;

1.5. atsakovas teikia ekspedijavimo paslaugas. Ekspeditoriaus ir kliento santykius reglamentuoja ne Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), o nacionaliniai įstatymai. Atsakovas sąmoningai vengia atsiskaityti, tokie veiksmai yra tyčinis neveikimas. Tai sudaro pagrindą taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pagal CMR konvenciją;

1.6. tai, kad ieškovas pasirašė skolų suderinimo aktą, nereiškia, kad skola buvo pripažinta. Tokie aktai yra išvestiniai dokumentai ir jeigu jie neatitinka tikrovės, negali sukelti šalims teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepime su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. CMR važtaraštyje buvo įrašyta krovinio gavėjo pastaba, kad surašytas žalos aktas, nes dalis ieškovo gabento krovinio sušlapo ir buvo sugadinta;

2.2. 2015-11-23 ir 2015-12-11 ieškovui buvo pateiktos pretenzijos dėl krovinio pažeidimo. 2015-12-11 ieškovui pateiktas pranešimas apie atliktą įskaitymą, atsakovas sudarė tarpusavio finansinių įsipareigojimų užskaitymo aktą. Pretenzijos ir atlikto įskaitymo ieškovas neginčijo;

2.3. atsakovas vienarūšius reikalavimus galėjo įskaityti vienašališkai, jis tinkamai atliko įskaitymą ir pranešė ieškovui. Skolų suderinimo akte, kuris fiksavo ieškovo ir atsakovo įsipareigojimus už laikotarpį nuo 2015-02-20 iki 2016-12-31, pripažinta, kad ieškovas turėjo sumokėti atsakovui 1 503,10 Eur. Pasirašydamas tarpusavio skolų suderinimo aktą, ieškovas patvirtino priešpriešinių reikalavimų įskaitymą;

2.4. atsakovas nevengė sumokėti skolos, buvo atidus ir rūpestingas. Tarp šalių buvo susiklostę pervežimo santykiai, todėl taikytinas CMR konvencijoje numatytas 1 metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo ieškinys pateiktas praleidus šį terminą, nes pervežimo sutartis pasirašyta 2015-11-16, ieškinys pareikštas 2017-09-11, o vienerių metų terminas sueina 2017-02-16. Ieškinys pateiktas, praleidus senaties terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad:

3.1. tarp ieškovo ir atsakovo 2015-11-16 buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytina CMR konvencija;

3.2. ieškovas turėjo žinoti, kad nustatytas krovinio pažeidimas, kadangi apie krovinio pažeidimą buvo įrašyta CMR važtaraštyje, surašytas krovinio iškrovimo aktas, ieškovo vairuotojas dalyvavo iškraunant krovinį. Ieškovas neneigia gavęs atsakovo pretenziją dėl 1 503,10 Eur nuostolių, todėl galėjo pateikti savo poziciją dėl žalos dydžio;

3.3. skolų suderinimo aktas pasirašytas ne tik ieškovo buhalterės, bet ir vadovo. Ieškovas nebuvo išreiškęs kitokios pozicijos dėl iš jo reikalaujamų nuostolių ir (ar) jų dydžio. Skolų suderinimo akto pasirašymas vertintinas kaip skolos ir įskaitymo pripažinimas;

3.4. atsakovas atlygino nuostolius krovinio savininkui. Atsakovas realiai patyrė nuostolius ir turėjo teisę jų reikalauti iš ieškovo. Sąlygos vežėjo civilinei atsakomybei atsirasti buvo – buvo nustatytas žalos faktas, vežėjas laikomas atsakingu už krovinio sugadinimą, jeigu neįrodo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kurios atleistų jį nuo atsakomybės;

3.5. atsakovas pateikė įrodymus dėl nuostolių dydžio, o ieškovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų nuostolius. Nėra pagrindo laikyti, kad atsakovo nurodytas nuostolių dydis yra neteisingas;

3.6. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Krovinio vežimo sutartis sudaryta 2015-11-16. Ieškinio senaties terminas pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį prasidėjo 2016-02-16. Ieškovas ieškinį pareiškė 2017-09-11. Ieškovas savo veiksmais (skolų suderinimo aktu) buvo išreiškęs sutikimą su atsakovo pretenzija. Ieškovas, žinodamas apie žalos faktą ilgą laiką neneigė savo atsakomybės, neginčijo žalos dydžio, ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų. Atsakovas galėjo tikėtis, kad nuostolių suma yra padengta įskaitymu. Nėra duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai slėpęs tam tikras aplinkybes ar kitaip būtų sąmoningai daręs žalą ieškovui, todėl CMR konvencijoje numatytas 3 metų terminas netaikytinas;

3.7. nėra pagrindo tenkinti reikalavimo UAB „ATS Logistics“ atliktą 1 503,10 Eur skolos įskaitymą pripažinti negaliojančiu ir priteisti iš atsakovo šią sumą kaip skolą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovas UAB „Selfija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo reikalavimus bei priteisti 1 503,10 Eur už transportavimo paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

4.1. krovinio iškrovimo metu CMR konvencijoje nustatytais terminais ieškovui, kaip faktiniam vežėjui, nebuvo pateiktos pretenzijos dėl krovinio sugadinimo, nepateikti nuostolių apskaičiavimo dokumentai. Ieškovo atstovas nedalyvavo priimant krovinį ir įvertinant nuostolius, su krovinio siuntėju ir gavėju sutartinių santykių neturėjo;

4.2. atsakovo pretenzija dėl nuostolių buvo surašyta, kai krovinys jau buvo priimtas, krovinio sugadinimą vertino tik krovinio gavėjo atstovas. Atsakovas kartu su krovinio gavėju turėjo vertinti padarytų nuostolių dydį. CMR konvencijoje nenumatyta galimybė atliekant įskaitymą išskaičiuoti žalą iš vežėjo;

4.3. pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl krovinio priėmimo sąlygų, netikrino žalos apskaičiavimo pagrįstumo. Krovinio priėmimo aktas surašytas vienašališkai, jame nurodytų nuostolių suma neatitinka realios krovinio vertės. Krovinio priėmimo būdas prieštarauja CMR konvencijos 17 ir 30 straipsnių nuostatoms;

4.4. atsakovas pagal ieškovo ir atsakovo sudarytą sutartį yra laikomas krovinio vežėju ir atsako ne ir už visų kitų asmenų, kurių paslaugomis jis naudojasi krovinio vežimo procese, veiksmus ir klaidas. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo solidariosios atsakomybės su ieškovu pagal CMR 37 straipsnio nuostatas;

4.5. vežėjas turi atlyginti tik pagrįstus, realius ir tinkamai įrodytus nuostolius. Patirtus nuostolius atsakovas grindžia 2015-12-09 mokėjimo nurodymu, todėl prievolių įskaitymo metu (2015-11-16) atsakovas realių nuostolių neturėjo;

4.6. 2015-12-31 skolų suderinimo aktas nėra privalomas ieškovui, ieškovas neatsakingas už jame nurodytos informacijos teisingumą, šiame akte apie atsakovo įvykdytą įskaitymą aiškiai nenurodyta;

4.7. atsakovas veikė nesąžiningai, nesiėmė veiksmų, kuriais nuostoliai būtų sumažinti, neteisėtai atliko prievolių įskaitymą ir nepagrįstai neapmokėjo ieškovui už suteiktas transportavimo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė byloje 1 metų ieškinio senaties terminą, ieškinio senaties terminas dėl ieškovo atsakovui 2016-09-16 pretenzijos turi būti sustabdomas iki atsakymo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas UAB “ATS Logistics” atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, kad:

5.1. tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams taikoma CMR konvencijos nuostata, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Vežimo sutartis sudaryta 2015-11-16, todėl senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2016-02-16, o vienerių metų terminas sueina 2017-02-16. Ieškovo ieškinys pateiktas 2017-09-07, todėl ieškovas praleido CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 metų senaties terminą;

5.2. priimdamas vežti krovinį ieškovas nepateikė pastabų dėl krovinio būklės, todėl krovinys buvo priimtas tinkamos būklės ir jo pažeidimai atsirado krovinio gabenimo metu. Krovinys buvo ieškovo žinioje, todėl ieškovas yra atsakingas už krovinio pažeidimus;

5.3. krovinio pažeidimo ir žalos atsiradimo faktas buvo nustatytas krovinio iškrovimo metu, atliekant CMR krovinio važtaraštyje tai patvirtinančius įrašus, surašant krovinio iškrovimo aktą, kurį ieškovo atstovas pasirašė. Ieškovas patvirtino, jog gavo patikslintą pretenziją ir pranešimą apie atsakovo atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl ieškovas buvo informuotas apie žalos faktą, patirtus nuostolių pobūdį ir dydį;

5.4. nuostolių dydis apskaičiuotas pagal CMR Konvencijos 23 straipsnį. Atsakovas 1 503,10 Eur žalos dydį sumokėjo faktiniam krovinio gavėjui UAB „Godita“. Atsakovas realiai patyrė nuostolių ir įgijo teisę jų reikalauti iš ieškovo;

5.5. atsakovas tinkamai pranešė ieškovui apie atliktą prievolių įskaitymą, pateikdamas pretenziją dėl krovinio pažeidimo, taip pat ieškovui buvo pateiktas tarpusavio finansinių įsipareigojimų užskaitymo aktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl Tarptautinės vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) taikymo, senaties termino ginčams dėl tarptautinio vežimo spręsti skaičiavimo bei krovinio sugadinimo fakto bei žalos dydžio nustatymo.

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas su atsakovu 2015-11-16 sudarė krovinio vežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš Volžsko, Rusijos Federacija, į Lietuvos Respubliką už 600 Eur. Krovinys pervežtas pagal CMR važtaraštį. Krovinys pakrautas 2015-11-16, iškrautas 2015-11-19. CMR važtaraščio 24 langelyje pažymėta, jog surašytas aktas Nr. 250, nurodyta, kad gauta 11 rulonų, šlapi rulonai. Ieškovas pateikė apmokėjimui 2015-11-30 PVM sąskaitą faktūrą SEF 60 600 Eur sumai. Taip pat ieškovas atsakovui yra pateikęs sąskaitas faktūras SEF 59 2 000 Eur sumai ir SEF 61 1 660 Eur sumai. Atsakovas 2015-11-23 pateikė pretenziją už krovinio sugadinimą, nurodė, kad gautas sušlapęs krovinys: 2 popieriaus rulonai, bei paprašė iki 2015-11-30 sumokėti 1 503,10 Eur žalos atlyginimą. 2015-12-11 raštu Nr. 12 pateikė pretenziją dėl krovinio pažeidimo, pranešė, kad atsakovas įskaito 1 503,10 Eur nuostolius ieškovo sąskaitos faktūros SEF 59 apmokėjimui.

10. Kadangi krovinys pervežtas ke­lių trans­por­to prie­mo­ne už už­mo­kes­tį, kro­vi­nio iš­siun­ti­mo ir jo ga­vi­mo vie­ta yra skir­tin­gų ša­lių te­ri­to­ri­jo­je, tai pripažįstama, kad krovinio vežimas yra reguliuojamas CMR konvencijos. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas CMR konvencijos taikymas ginčo išsprendimui, tačiau ieškovas teikia argumentus, jog teismas netinkamai kvalifikavo šalių padėtį, atliekant krovinio vežimą. Ieškovo nuomone, atsakovas yra tarpininkas tarp vežėjo ir krovinio siuntėjo, t. y. ekspeditorius ieškovo atžvilgiu, o gavėjo atžvilgiu yra vežėjas. Ieškovas laiko, jog CMR konvencijos 37 straipsnio požiūriu jie kartu su atsakovu yra solidarūs skolininkai.

11. Pa­pras­tai kro­vi­nio siun­tė­jas ir ve­žė­jas yra vežimo su­tar­ties ša­lys. Konkrečioje byloje vežime dalyvavusių asmenų padėtis nustatytina analizuojant susiklosčiusius santykius. CMR važtaraštyje nurodoma, jog krovinio siuntėjas yra OAO „MCBK“, gavėjas UAB „Vestchema“, vežėjai UAB „Ad rem transport“ ir UAB „Selfija“. Nustatoma, jog UAB „Vestchema“ yra krovinio gavėjas, kadangi krovinys buvo atvežtas šio asmens naudai, jis įrašytas krovinio gavėju CMR važtaraštyje. UAB „Vestchema“, kaip krovinio gavėjas, gavo nuostolių atlyginimą už krovinio sugadinimą pagal trišalį susitarimą. Atsakovas su UAB „Vestchema“ ir UAB „Godita“ 2015-12-09 sudarė Susitarimą dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, kuriuo pripažinta, jog 1 503,10 Eur suma atlyginami nuostoliai. Krovinio siuntėjas yra OAO „MCBK“.

12. Kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme yra nustatoma pagal konkrečias bylos aplinkybes. Be jau minėtos 2015-11-16 sutarties dėl krovinio pervežimo, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, teismui pateikta krovinio vežimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Godita“ ir UAB „Autoverslas“. Šios dvi bendrovės 2015-11-11 sudarė Krovinio pervežimo sutartį dėl krovinio pervežimo iš OAO „MCBK“, esančio Volžske į Lietuvos Respubliką, sutartyje UAB „Godita“ nurodoma užsakovu, o UAB „Autoverslas“ – vežėju. Atsakovas yra UAB „Autoverslas“ grupės įmonė (http://www.autoverslas.lt/lt/kontaktai/). 2018-05-30 teismo posėdyje buvo nurodyta, jog UAB „Godita“ veikė UAB „Vestchema“ interesais. Tai patvirtina ir faktinės aplinkybės.

13. Aptarti susitarimai patvirtina, jog organizuojant krovinio pervežimą iš siuntėjo OAO „MCBK“ gavėjui UAB „Vestchema“ dalyvavo keletas juridinių asmenų: UAB „Godita“, UAB „Autoverslas“, UAB „ATS Logistics“, UAB „Selfija“. Ieškovas neginčija, jog jis buvo faktinis krovinio vežėjas. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius, įsipareigojo būti vežėju (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats, o tik atlieka ekspedijavimo paslaugas), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai daryti trečiajam asmeniui.

14. Nustatant atsakovo statusą – vežėjas ar ekspeditorius, remtinasi UAB „Godita“ ir UAB „Autoverslas“ 2015-11-11 Krovinio pervežimo sutarties ir 2015-11-16 ieškovo ir atsakovo Vienkartinės krovinio pervežimo sutarties nuostatomis. Abi pervežimo sutartys atitinka vežimo sutarčiai taikomus reikalavimus. UAB „Godita“ ir UAB „Autoverslas“ sudarytoje sutartyje susitarimo dalykas yra krovinio pervežimas, pažymėta, jog sutartis vykdoma pagal CMR konvencijos sąlygas. Analogiškos nuostatos numatytos ir 2015-11-16 pervežimo sutartyje, sudarytoje tarp ieškovo su atsakovo. Kro­vi­nių eks­pe­di­ci­jos su­tar­ti­mi vie­na ša­lis (eks­pe­di­to­rius) įsi­pa­rei­go­ja už at­ly­gi­ni­mą ki­tos ša­lies – už­sa­ko­vo (už­sa­ko­vo klien­to) lė­šo­mis teik­ti ar­ba or­ga­ni­zuo­ti su­tar­ty­je nu­ma­ty­tas pa­slau­gas, su­si­ju­sias su kro­vi­nių ve­ži­mu (6.824 straipsnio 3 dalis). Kadangi 2015-11-111 ir 2015-11-16 sutartimis sutarta dėl krovinio vežimo, o ne ekspedijavimo paslaugų teikimo, sprendžiama, jog ir ieškovas ir atsakovas krovinio siuntėjo ir gavėjo atžvilgiu laikytini vežėjais.

15. CMR konvencijos 3 straipsnis nustato, kad taikant šią Konvenciją, vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Kada krovinį perveža keletas vežėjų, jų atsakomybė atskiriama pagal CMR konvencijos 37 straipsnį. Šiame straipsnyje nurodoma, jog vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų: a) vežėjas, dėl kurio kaltės buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas dėl nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumokėjo jis pats, ar kitas vežėjas; b) jeigu žala atsirado dėl dviejų ar daugiau vežėjų kaltės, kiekvienas jų turi sumokėti jo atsakomybės dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomybės dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vežėjas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą; c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vežėjų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacinė suma paskirstoma visiems vežėjams proporcingai, taip kaip nurodyta „b“ papunktyje.

16. Ieškovo pozicija, jog jis kartu su atsakovu yra solidarus skolininkas yra klaidinga. CMR konvencijos 37 straipsnis nenumato solidarios vežėjų atsakomybės, o numato žalą atlyginusio vežėjo regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis straipsnio nuostatų.

17. Atsakovas turi pagrindą taikyti regreso teisę ieškovo atžvilgiu. Byloje nustatyta, jog atsakovas 2015-12-09 yra atlyginęs žalą UAB „Vestchema“ už krovinio sugadinimą. Jau minėta, kad atsakovas su UAB „Vestchema“ ir UAB „Godita“ 2015-12-09 sudarė Susitarimą dėl žalos ir nuostolių atlyginimo, kuriuo pripažinta, jog 1 503,10 Eur suma atlyginami nuostoliai. Nuostoliai atlyginti 2015-12-09 mokėjimo pavedimu. Nustačius, jog ieškovas buvo faktinis krovinio vežėjas, ieškovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl to, kad krovinio sugadinimas – 2 rulonų sušlapimas, buvo padaryti ne krovinio vežimo metu, o kitomis aplinkybėmis, taikytinas CMR konvencijos 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Vežėjas turi įrodyti, jog krovinio sugadinimas įvyko ne dėl jo kaltės (CMR konvencijos 17 straipsnio 2, 4 dalys), todėl ieškovui nepateikus įrodymų, kurie paneigtų jo kaltę, turi būti pripažįstama, kad dėl krovinio sugadinimo kaltas faktinis vežėjas.

18. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog CMR konvencijoje nustatytais terminais ieškovui nebuvo pateiktos pretenzijos dėl krovinio sugadinimo, nepateikti nuostolių apskaičiavimo dokumentai. CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, – ne vėliau kaip per 7 darbo dienas po krovinio priėmimo (neskaitant sekmadienių ir šventės dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai nėra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu.

19. Krovinio sugadinimo faktas yra užfiksuotas tinkamais įrodymais. Aplinkybė, jog pristatytas krovinys yra sugadintas yra įrašyta CMR važtaraštyje. Krovinio pristatymo dieną (2015-11-19) surašytas automašinos iškrovimo aktas, kuriame nurodyta, kad gauta 11 rulonų, iš kurių 2 šlapi. Vairuotojas atsisakė pasirašyti. Ieškovo argumentai, jog krovinio sugadinimo faktas netinkamai užfiksuotas, yra nepagrįsti. Krovinys iškrautas bei automašinos iškrovimo aktas sudaryti dalyvaujant vairuotojui, kuris laikytinas tinkamu vežėjo atstovu. CMR konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Toks vairuotojo pareigų apibrėžimas patvirtina, jog vairuotojas turi turėti kompetenciją įvertinti krovinio būklę. Elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, laikydamas, jog iškraunant krovinį reikalinga dalyvauti ir kitam vežėjo atstovui, ieškovas galėjo instruktuoti vairuotoją, kad šis susisiektų su vežėjo įmone. Krovinio sugadinimo faktas patvirtintas ir krovinio gavėjo pateiktu įrodymu. UAB „Vestchema“ 2018-05-16 raštu Nr. Sd-05 patvirtinta, jog 2015-11-19 pristatyti 2 popieriaus rulonai buvo netinkami realizacijai, dėl sušlapusių kraštų popierius nebuvo tinkamas nei spaudai, nei perdirbimui.

20. Ieškovas ginčijo dėl krovinio sugadinimo padarytos žalos dydį, laiko, kad atsakovas turėjo imtis veiksmų žalos dydžiui sumažinti. Atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad žalos dydis buvo skaičiuojamas pagal bendrą prekių (11 rulonų) pirkimo vertę apskaičiavus 2 rulonų vertę ir pridėjus krovinio pervežimo vertę, proporcingai sugadinto krovinio daliai, bei pridėjus muitų mokesčius ir rinkliavas. UAB „Vestchema“ iš siuntėjo gavo 7 370,81 Eur sąskaitą apmokėjimui, UAB „Godita“ su UAB „Autoverslas“ Krovinio pervežimo sutartyje nurodyta pervežimo kaina – 730 Eur. Sugadinto krovinio vertė, skaičiuojant kartu su pervežimo išlaidomis sudaro 1 473 Eur, likusius 30 Eur, atsakovo atstovės nurodymu sudaro muito mokesčiai ir rinkliavos. CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis numato, kad kai vežėjas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. To paties straipsnio 4 dalis nustato, jog turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami. Sprendžiama, jog nustatytas žalos atlyginimo dydis atitinka CMR konvencijos nuostatas. Ieškovas neteikė jokių įrodymų dėl mažesnio žalos dydžio, todėl savo atsikirtimų neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsakovui pateikus pakankamus įrodymus ir paaiškinimus dėl žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė padarytos žalos mastą.

21. Ieškovas nesutiko, jog atsakovas turėjo teisę atlikti įskaitymą. Nustačius, jog ieškovas ir atsakovas turėjo vienas kitam vienarūšius piniginių pobūdžio reikalavimus, įstatyme numatyta galimybė atlikti šių reikalavimų įskaitymą. Piniginio reikalavimo atsiradimo pagrindas nustatant reikalavimų vienarūšiškumą, reikšmės neturi. Taip pat nėra reikšminga, ar skola susidarė taikant Lietuvos Respublikos teisės normas, ar tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, CMR konvenciją. CK 6.130 straipsnio 1 dalis nurodo, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. CPK 6.131 straipsnio 1 dalis nurodo, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Ieškovui atsakovo pranešimas apie įskaitymą pateiktas atsakovo 2015-12-11 raštu Nr. 12. 2015-12-31 šalys pasirašė Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriame įrašytas atsiskaitymas pagal atsakovo 2015-12-11 pretenziją 1 503,10 Eur sumai. Ant aktą pasirašė ieškovo direktorius S. A. (S. A.). Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas pasirašytas netrukus po to, kai atsakovas pateikė 2015-12-11 pretenziją, kurioje nurodė apie atliktą įskaitymą. Ieškovas tik 2016-09-16 raštu pranešė, jog jis nesutinka su įskaitymu. Kadangi atsakovas yra pranešęs apie įskaitymą, įstatymas numato, jog tokio pranešimo pakanka tam, prievolė būtų įskaitytą, tai pripažįstama, jog įskaitymas yra atliktas. Pasirašydamas Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei 9 mėnesius šio veiksmo neginčydamas ieškovas išreiškė sutikimą su įskaitymu. Atsakovo teisė įskaityti prievolę bei prievolės pagrįstumas jau buvo aptarti anksčiau. Ieškovas nepateikia argumentų, kurių pagrindu būtų galima įskaitymo sandorį pripažinti negaliojančiu.

22. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl senaties termino taikymo. Pirmosios instancijos teismas taikė CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje numatytą vienerių metų senaties terminą ir sprendė, jog senatis skaičiuojama nuo 2016-02-16, praėjus 3 mėn. nuo pervežimo sutarties sudarymo. Kadangi ieškinys pareikštas 2017-09-11, teismas laikė, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs. Kadangi byloje yra du priešpriešiniai reikalavimai, tai senaties termino eiga skaičiuotina kiekvienam iš jų atskirai. Ieškovo reiškiamas reikalavimas dėl atsiskaitymo už suteiktas vežimo paslaugas iš esmės nėra ginčijamas. Atsakovas sutiko su tuo, kad paslauga yra atlikta ir, atlikdamas įskaitymą, šią prievolę įvykdė. Senaties termino skaičiavimas šioje byloje aktualus atsakovo turimam reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Šiam reikalavimui senaties termino pradžios data nustatytina pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris nurodo, kad krovinio sugadinimo atveju senaties termino eiga prasideda nuo krovinio pristatymo dienos. CMR konvencijos 32 straipsnio 2 dalis nurodo, jog pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Ieškovas iki šiol nėra atmetęs atsakovo pretenzijų. Ieškovas apeliaciniame skunde pretenzija, su kuria sieja senaties eigą, prašo pripažinti ieškovo 2016-09-16 raštą. Šis raštas yra pretenzija dėl atsiskaitymo už vežimo paslaugas, kurių apmokėjimas yra įvykdytas, o prievolė pasibaigusi įskaitymu (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovui apie krovinio sugadinimą buvo žinoma nuo krovinio pristatymo ir įrašo CMR važtaraštyje, jis pretenzijas dėl krovinio sugadinimų, užfiksuotų 2015-11-19 automašinos iškrovimo akte, turėjo pareikšti per vienerius metus nuo 2015-11-19.

23. Ieškovo 2016-09-16 rašte nėra nurodoma jokių prieštaravimų dėl krovinio sugadinimo aplinkybių nustatymo, žalos dydžio ar pan., o tik reikalaujama sumokėti skolą už transporto paslaugas. Kadangi ieškovas nėra pateikęs atsakymo į pretenziją, tai negalima laikyti, jog senaties termino eiga dar nėra prasidėjusi. Protingas terminas atsakyti į pretenziją yra ne daugiau nei mėnuo. Skaičiuojant senaties terminą, atėmus vieną mėnesį, nuo senaties termino eigos pradžios (2015-11-19) iki ieškinio teismui pateikimo (2017-09-11), tai jokios įtakos senaties termino eigos pasibaigimui neturi.

24. Ieškovo nuomone, teismas turėjo vertinti atsakovo veiksmus kaip tyčinius, kadangi atsakovas veikė nesąžiningai, nesiėmė veiksmų sumažinti nuostolių, neteisėtai atliko prievolių įskaitymą, nepagrįstai neapmokėjo transporto paslaugų. CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalis numato taip pat ir trejų metų ieškinio senaties termino taikymą, kai nustatomi tyčiniai veiksmai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovo veiksmai gali būti laikomi tyčiniais. Ieškovo argumentai dėl veiksmų netinkamumo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Nėra pagrindo taikyti trejų metų senaties terminą, nes nėra nustatyti tyčiniai atsakovo veiksmai.

25. Apibendrinant daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjos Jadvyga MardosevičJūra Marija StrumskienėNeringa Švedienė