Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. A., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Krasnojarske, Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, aukštojo išsilavinimo, deklaruojamoji ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., aprašytos 2016-06-14 kaltinamajame akte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-07-11 apie 14 val., Vilijampolės socialinės globos namų, esančių (duomenys neskelbtini), patalpose, nesant mažamečio globotinio M. S., gim. (duomenys neskelbtini), veiksmuose agresijos protrūkio bei būtinumo tuo momentu jo atžvilgiu, naudojant fizinę jėgą taikyti papildomas fizinio suvaržymo priemones, sėdinčiam ant lovos mažamečiui globotiniui M. S., kurio kairė ranka buvo prifiksuota fiksaciniu diržu prie lovos, kaire ranka sugriebė už kaklo ir, panaudodamas fizinę jėgą, jį parvertė ant lovos, tuo sukeldamas mažamečiui fizinį skausmą, ko pasėkoje, pastarajam pradėjus fiziškai priešintis, jis savo abejomis rankomis sugriebė M. S. kaklą ir pradėjo smaugti, spaudė jo rankas, sugriebė už galvos, o besipriešinančiam mažamečiui globotiniui iškritus iš lovos ant žemės, A. D. ne mažiau penkių kartų koja sudavė M. S. į pilvo sritį, tokiais savo veiksmais mažamečiui M. S. sukėlė fizinį skausmą, tai yra buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d., padarymu.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014-07-11 dirbo globos namuose Vilijampolėje, Apuolės g., dirbo masažuotoju. Prie lovos buvo bandoma globotinį M. S. pririšti ir tai jis darė pagal taisykles, sugriebęs už kaklo nebuvau. Vaizdo medžiagą jis peržiūrėjo. M. S. sakė, kad skaičiuoja iki penkių ir bandė jį pritvirtinti prie lovos. Skaičiavimas iki penkių nėra ultimatumas, tai nebuvo grasinimas, jis pasiūlė tik, kad globotinis nesipriešintų, bet negrasino. Reikėjo tvirtinti prie lovos, net toks buvo prašymas darbuotojų, nes jis agresyviai elgėsi prieš tai ir kėlė pavojų namų gyventojams ir darbuotojams. Vaiko grasinimus girdėjo kai atėjo į grupę. Jis atėjo į pabaigą veiksmo, kai globotinį norėjo pritvirtinti prie lovos, kojomis į kūną nespyrė. Su agresinių vaikų elgesio taisyklėmis yra susipažinęs pasirašytinai, su visomis taisyklėmis yra susipažinęs. Kada žmogus fiksuojamas prie lovos žino. Šiuo atveju reikalas buvo ne tą akimirką. M. kairę ranką prifiksavo jis, fizinio smurto nenaudojo tą darydamas. Nėra jokios ir niekur instrukcijos, kuriuo atveju galima naudoti fizinę jėgą prifiksuojant žmogų prie lovos. Šiuo atveju turint omenyje, kad M. stiprus vaikinas ir yra orientuotas, prieš tai buvo bandymai ištrūkti, jis laisvai tą dar kartą padaryti galėjo. Prifiksuotą raktą turi tas žmogus, kuris jį prifiksuoja, tokiu atveju jį medikai turi stebėti. M. linkęs fantazuoti, neturi tokių duomenų, kad jis prifiksuotas buvo ištisomis dienomis. Jį pakvietė padėti prifiksuoti globotinį prie lovos A. S. ir I. A.. Kai jis atėjo, buvo dvi moterys, perspėjo, kad su direktoriumi kalbėta ir psichiatru. Jis jau buvo fiksuotas, bet išsinėrė, todėl joms reikėjo tą padėti padaryti dar kartą, jos nežinojo ką daryti, dar skambino slaugytojai. Pirmoji fiksacija nuo liepos 10 dienos padaryta, nes jam buvo agresijos priepuolis, liepos 10 dieną jis buvo, dar direktorius, buvo policijos pareigūnai, grupės auklėtojos, psichiatrai, slaugytoja. M. buvo agresyvus, grasino susidoroti, save sužaloti ir tuo apkaltinti darbuotojus. Liepos 11 d. M. nuvedė išsimaudyti, jis susitarimo neįvykdė, nėjo į miegamąjį, o ten vėl jį įkalbinėjome eiti į miegamąjį, M. elgėsi netinkamai tuo metu. Jis girdėjo kaip M. sakė, kad susižalos ir apkaltins darbuotojus. Filmavimas buvo pradėtas, kai M. buvo svetainėje ir buvo piktas, jis visada linguoja, kai pasidaro agresyvus. Apie 15 min. įkalbinėjome, nežinau kas išsitraukė telefoną. Neprivaloma filmuoti, kai asmuo prifiksuojamas prie lovos, bet kažkas tą darė. Įrašas buvo paviešintas, kai prasidėjo problemos su darbuotojų atleidimais, L. M., profsąjungos vadovas, norėjo atkeršyti vadovybei teikdamas, kad kažkas negero vyksta su globotiniais. prifiksavimo metu atėjo P. A., bet ką jis darė neatsimena. Kas į lovą įkėlė M. ar jis pats įlipo neatsimena. Su P. A. pagalba M. S. galiausiai buvo prifiksuotas. M. S. atžvilgiu atlikti veiksmai baigėsi vėliau, nei baigėsi mobiliojo ryšio telefonu padarytas vaizdo įrašas.

Kaltinamojo parodymai nuoseklūs: tokius pačius parodymus jis davė teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio bylos tyrimo metu.

Teismas aprašytų ir toliau aprašomų bei aptariamų duomenų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.). Kartu teismas toliau išdėsto motyvus, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, atmeta (Kodekso 305 str. 1 d. 2 p.).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiojo M. S. parodymai buvo ištirti LR BPK 276 str. 2 d. nustatyta tvarka ir pagrindu. Teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti M. S. ikiteisminio tyrimo teisėjui 2015 m. liepos 8 d. duoti parodymai (1 t., b.l. 52-54).

„jam yra 14 metų. Nemėgsta gyventi vaikų globos namuose, nes visus vaikus riša prie lovų. Riša tada, kai neklauso. Jis buvo pabėgęs iš „Apuolės“, nes jį norėjo pririšti. Jis pasakė, kad eina pas direktorių. Kitą kartą vėl pabėgo, tada jį pagavo policija ir pririšo prie lovos. Jį „daužė“, kai pririšo prie lovos. Jis vienai auklėtojai iššovė iš pistoleto su gumele į veidą. Negerai, kad taip padarė, jis buvo supykęs ant S., socialinės pedagogės, nes jo nenuvežė pas močiutę, ir žadėjo, kad važiuos į Palangą. Dar ji liepė neduoti valgyti ir laikyti pririštą, kol grįš kiti vaikai iš Palangos. Iš Palangos vaikai grįžo po mėnesio. Vieną kartą, kai jį buvo pririšę, jis vieną ranką ištraukė iš diržo, paėmė iš stalčiaus magnetuką, su kuriuo atsegė diržą, ir iš jo išsilaisvino. Tai padarė po savaitės, kai jį buvo pririšę, nes tik tada prisiminė, kad turi magnetuką. Kai išsilaisvino, puolė valgyti ir gerti, nes labai norėjo valgyti ir gerti, nes I., socialinės padėjėja, visą savaitę nedavė. Be to, ji nekreipdavo dėmesio, kai jis šaukdavo, kai norėdavo į tualetą. Kol neišsilaisvino, iš jo šaipėsi visi vaikai. Visa tai vyko, kai pradėjo gyventi tuose globos namuose, pačią pirmą dieną. A., masažistas, jį daužė per veidą. Jis kvietė policiją savo telefonu, bet A. sulaužė jo telefoną. Buvo dar kitas kartas, kai jį filmavo. Tada jį turėjo vežti pas močiutę, tai buvo vasarą. Tada jį A. rišo prie lovos, jis jam neleido to daryti. Jis turėjo pririšti vieną ranką, o pririšo abi ir dar trankė iš „kelėno“, daužė į „saulutę“, ir dar smaugė, o kai atėjo pavaduotojas, jo rankas, kojas, liemenį prifiksavo prie lovos. Jis nukrito ant žemės, kad jo „nedaužytų“. Neprisimena to karto, dėl ko jį mušė, rišo prie lovos. Mano, kad dėl to, jog šaudė iš gumyčių į auklėtoją, tai tas pats kartas. Keturis kartus jį žadėjo nuvežti pas močiutę, o šią vasarą, po 3 metų, pas močiutę nuvežė. Kai A. rišo ir smaugė, A. sudavė tik į „saulės rezginį“, sudavė kokius 5 kartus. Jis su abiem rankomis paėmė už kaklo ir smaugė, smaugė apie 5-6 min. Jis pradėjo „ardytis“, nukrito ir jis jį iš „kelėno“ mušė. Jis A. sudavė iš kumčio į veidą. Tai gavosi netyčia, jis gindamasis sudavė. Tai buvo tada, kai trenkė iš „kelėno“. Nežino, kodėl jį smaugė A.. Taip priėjo ir pradėjo smaugti. Jis suprato, kad jis taip darė dėl to, jog neleido pririšti savęs prie lovos. Norėjo jį pririšti, nes buvo prieš tai pririšę, neleido jo į tualetą, tada jis „prisisiojo“ į lovą, tada atrišo, jis nusiprausė ir nesileido būti vėl pririštas. Todėl jį smaugė. Šį kartą buvo pririštas dėl to, kad į auklėtoją I. šaudė su gumytėm, į plaukus. Dar prieš pririšant, buvo iškviesta policija. Jiems atvažiavus, jis pasakė, kad eina pas direktorių ir „tepė slides“. Jį pagavo tie patys policininkai jau pakalnėje ir nuvežė tiesiai į „Apuolę“, ir pririšo. I., socialinės padėjėja, filmavo jį. Neprisimena, kodėl jį filmavo. Jį filmavo tada, kai jis buvo pririštas prie lovos. Filmavo, kad nerėkautų. Kai jį mušė A., I. irgi filmavo. A. iš viso 12 kartų yra jį pririšęs prie lovos, nes visą laiką skaičiuodavo ir tai atsimena. A. visą laiką jį mušdavo, kai reikdavo rišti. Visus 12 kartų mušė. Mušdavo, nes neleisdavo būti pririšamas prie lovos. Mušdavo per visas kūno vietas. Nuo pririšimo yra ant kojos žaizda. Nuo mušimo žymės nebuvo likusios, dėl to neteko eiti pas gydytoją. Teko jam kalbėtis su žurnaliste. Jai sakė, kad nusižudys, nes nepatinka gyventi „Apuolėje“.

Aprašęs nukentėjusiojo parodymus teismas konstatuoja, kad nepilnametis nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo teisėjui, teisme apklausiamas praėjus beveik metams laiko po 2014 m. liepos mėn. 11 d. įvykio, nei kam nors kitam niekada nėra pasakęs, kad 2014 m. liepos 11 d. įvykio metu kaltinamasis A. D. ar koks nors kitas asmuo savo veiksmais jam būtų sukėlęs fizinį skausmą.

Būtent fizinio skausmo sukėlimu yra kaltinamas A. D.. Jis nėra kaltinamas, padaręs nukentėjusiajam kūno sužalojimą, sukėlusį nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip numatyta LR BK 140 str. Iš paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pas gydytojus jis nesikreipė, nes dėl jo pririšimo žymės nebuvo likusios. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis kam nors būtų kalbėjęs apie kaltinamojo 2014-07-11 jam sukeltą fizinį skausmą ir byloje nėra jokių duomenų, kad fizinis skausmas nukentėjusiajam 2014-07-11 buvo sukeltas jį mušant, smurtaujant ar kankinant, kaip nurodoma LR BK 140 str. 1 d. ir 3 d. Nukentėjusįjį M. S. prie lovos kaltinamasis A. D. fiksavo ne savo iniciatyva, o pakviestas į pagalbą kitų globos namų darbuotojų A. S. ir I. A. ir tokią teisę (padėti prifiksuoti globos namų gyventoją prie lovos) jis turėjo. Apie tai – toliau.

A. D. pažįstu, 2014 m. liepos mėn. dirbau kartu Apuolės g. vaikų globos namuose. Dirbau iki 2015-09-14(15) socialinio darbo padalinio vadove. S. man žinomas, tuo metu - 2014 m. liepos mėn. jo elgesys keitėsi per visą laikotarpį, jis atvyko gyventi į globos namus, bet jam sakė, kad vyksta į ekskursiją ir jį paliko jam pažįstami žmonės svetimoje aplinkoje. Jis atvyko turėdamas kelias diagnozes, kurioms mums nebuvo įprastos, jis aukšto intelekto pagal kitus vaikus ir probleminio elgesio. Jis buvo išskirtinis gyventojas ir mums reikėjo su juo mokėti dirbti. Jis nuolat skriausdavo kitus, buvo stipresnis už kitus, įvarydavo vaikus į tamsų kambarį ir uždarydavo, kol nemato personalas, balkone paslėpdavo vaikus, jis piktybiškai elgdavosi. Jo gyvenimas sunkus buvo, atvažiavo į „ekskursiją”, kur ji paliko, visi svetimi žmonės jam nauji buvo, jam pačiam buvo sunku. Pagal jo diagnoze formaliai jam tiko mūsų globos namai ir anksčiau esantys globos namai jo atsisakė, ten visus jis išvesdavo iš proto, bėgdavo iš tų globos namų. Iš mūsų taip pat bėgdavo, bet ne taip dažnai, nes pas mus daugiau darbuotojų buvo. Dažnai būdavo kviečiami darbuotojų susirinkimai dėl jo elgesio. Mes šnekėdavom apie jo elgesio suvaržymą, mes nežinojom ką su juo daryti, nebuvom steigėju konsultuoti, mes patys konsultavomės su psichiatrais – gydytojais ir sprendimų ieškojom patys. Fiksuojant asmenį vaizdo įrašas nėra privalomas, apie įrašą sužinojom praėjus daug laiko po įvykio, filmavo kažkas iš darbuotojų. Aš M. fiksuojant dalyvavau, tai buvo liepos gal 10 dieną, parašiau tarnybinį pranešimą apie tą įvykį, nes įvykis buvo neigiamo pobūdžio, tokia pas mus buvo darbo tvarka. Tarnybinį pranešimą adresavau direktorių pavaduojančiam darbuotojui P. A.. Aš nemačiau, kaip į J. šaudė, ji atbėgo po įvykio ir verkdama prašė kažką daryti, sakė, taip daugiau negali. Aš nutariau kviesti policiją, sutikau P. A. ir nusprendėme tą padaryti. Tai buvo smurtas prieš darbuotoją, atvyko policija, M. buvo lauke prie laiptinės, pareigūnai atvykę sakė, kad nieko negali padėti. Kol šnekėjom su policija, jis nuėjo per kiemą ir pamatėm, kad dingo iš akiračio, o jis nubėgo sodų link nuo kalno, su pareigūnais nuvažiavome ir jį paėmėme, grįžome visi į globos namus, kalbėjome su juo. Jis buvo įtampoje ir susijaudinęs, mes paprašėme, kad pareigūnai palydėtų jį iki 3 aukšto kur jis gyvena. Paskambinome gydytojai K. M., paklausiau ką daryti. Paprašėme į jo kambarį atvežti lovą su saugos diržais. Suvaržyme dalyvavo policija, gydytoja K. M., P. A., aš ir kiti darbuotojai. M. nuo ryto buvo įsijaudrinęs ir priešinosi. Jeigu nebūtų policijos mes gal nebūtumėm tam pasiryžę. K. M. dalyvavo šitame procese, vaistus tik slaugytoja galėjo leisti, tai buvo liepos 10 diena. Jis buvo pririštas nežinau kiek laiko, aš jį palikau ir grįžau į savo darbo vietą. 11 dieną nedalyvavau jį fiksuojant. Vaizdo įrašą pamačiau daug vėliau, gal po pusės metų. A. D. iš įrašo. D. mano asmenine nuomone jis yra situacijos auka, tai darbuotojų darbas susitvarkyti su pareigomis, kaip jiems sunku kviečia kolegas, kurie pagelbėja situacijoje, o A. padėdavo, buvo tokių atvejų kai jis ateina ir to užtenka, kartais asmenims yra priežastis sustabdyti savo agresyvų elgesį. Nuo liepos 10 dienos M. buvo labai įsiaudrinęs, nežinau, kas vyko kitą dieną, nežinau kaip jis nenurimo per 24 val. įraše negražiai atrodo situacija, bet mes jį fiksuodami daug kalbėdavom su juo, įtikinėdavome, kad jam nuo to bus tik geriau, jam tai padėdavo, o šiuo atveju jį fiksuojant, nežinau ar buvo kokia kalba. Tyrimo metu buvo pasakyta, kad aš nurodžiau laikyti M. pusantros paros, bet fiksavimas yra medicinos darbuotojų reikalas, aš buvau rami, nes ne aš vadovavau šitam procesui, man svarbu, kad darbuotojai būtų saugūs, viskas įvyko, nes darbuotoja buvo nesaugi. Fiksavimas M. suvaržymui duotas leidimas gydytojos psichiatrės, jis nebuvo vienkartinio pobūdžio, tada leidimas duotas neatsimenu. Būtinybę prifiksuoti ne aš nurodžiau, tai sprendžia grupės darbuotojai, yra budintys slaugytojai. Darbuotojas pats sprendžia situaciją, o kaip jis nesusitvarko, kreipiasi į slaugytoją, o dar po to į psichiatrus. Kaip buvo tuo metu sunku prisiminti, mes turbūt kalbėjome apie tai, tai ne buvo sprendimas tai buvo pasiruošimas visom situacijoms. Pačių iniciatyva kvietėme iš Olandijos specialistą, kuris padėjo išmokti požiūrio į situaciją kai būna agresyvus elgesys. Manau fiksuoti reikia, kad suleisti vaistus ir padėti nusiraminti. Vaistai suveikia labai įvairiai, mūsų psichiatrė sakė, kad vaistai nesuveikia greitai, gali būti, kad nusiramina asmuo ir vėl paleistas suagresyvėja, aš nesu medikė, vaistų įsisavinimas gal ir nuo organizmo priklauso. Aš nežinau ar sakiau, kad laikyti M. kol suveiks vaistai ir apsiramins. Aš pasakiau, kad reikia užfiksuoti jo agresiją ir elgesį, kad save apsidrausti. Mano patarimai nėra privalomi, tai nebuvo paliepimas fiksuoti fiksavimą. Atmosfera tarp darbuotojų tuose namuose buvo kokia negaliu pasakyti, man pavaldūs buvo apie 130 žmonių, didelis žmonių kolektyvas, įstaigoje buvo apie 200 žmonių. Mano grupė buvo išskirtinė, dažnai nepavykdavo išaiškinti kaip kokius dalykus, susirinkimuose būdavo įtampa. Kartais daugiau įtampa jautėsi, kartais ne. Buvo atskira sala kai kurių darbuotojų, buvo kaip kurie darbuotojai su kuriais sunku rasti bendrą kalbą, jautėsi nuolatinis nepasitenkinimas. Buvo sukurtos idealios globos namuose sąlygos, buvo padarytos dvi grupės po mažai vaikų, dar tai buvo dėl M. padaryta, vėliau atvyko vaikas vardu Dovydas, kuris M. papildė. Darbuotojams buvo padarytos sąlygos dirbti su mažiau vaikų. Pas mus ir vaikai ir suaugę asmenys gyveno. M. ir aš netikau, jis buvo profsąjungos vadovas, ten jie užsisėsdavo ant vieno žmogaus. M. negalėjo pakęsti, kad aš esu jo vadovė. Profsąjungos narių gal 20 turėjo. Buvo dvi profsąjungos. Mokymų kaip suvaržyti asmenį nebuvo, buvo tik konsultacijos, darbuotojas D. konsultuodavo kaip tą daryti, kad nesužeisti asmens. Specialistas buvo atvykęs iš Olandijos, kuris buvo atvykęs buvusio direktoriaus J. L. iniciatyva. Šiuo metu jie neatvyksta, nes mato nuolatinį vadovų pasikeitimą, aš išėjau iš darbo, žiniasklaidoje vis atsiranda nemalonių dalykų. L. M. manau kursto tas nemalones situacijas. Įkalbinėjimo ir suvaržymo riba yra visuomet labai slidi, galima savo nuomonę išsakius ką nors apkaltinti, tačiau mes dirbome komandomis, darbuotojai nėra po viena, jie tardavosi kažką pasikviesdami, negaliu atsakyti į šį klausimą, negaliu aiškaus nieko pasakyta, ta tvarką nuolat kūrėm ir vis tobulinom, nes vis kažkas ne taip vyko. Kaltinamasis pats asmeniškai sprendimo nepriiminėjo, jis gali net neiti prašomas padėti, bet jis ateina tik geranoriškumo vedamas. Jo prašo grupės darbuotojai, jis eidamas pats neateina ir nedaro fiksavimo. Tarp A. ir M., kad būtų pykčių tai tokių konkrečių atvejų neatsimenu. Liepos 11 dienos vaizdo įrašą mačiau. M. elgesys koks buvo ar jis kito neatsimenu, sunku pasakyti, neatsimenu to vaizdo. Taikyti suvaržymo priemones reikėjo, nes grupės darbuotojos M. bijojo, taip pat jis skriausdavo silpnesnius už globos namų gyventojus. Netinkamas gyventojo elgesys fiksuojamas, o jeigu elgesys ne kasdieninis tai fiksuojama tarnybiniu pranešimu direktoriui. Neramaus elgesio ir agresyvaus elgesio žurnalas irgi buvo pildomas, jis yra dingęs. Buvo grupė žmonių tarp kurių virė intrigos, o M. konsultavo tą grupę, žurnalas galėjo dingti, kurį laiką buvo kalbama, kad reikia atleisti specialiuosius pedagogus, kažkuriuo metu jam buvo įteiktas atleidimo lapelis. Po kiek laiko visi specialistai pedagogai buvo atleisti, buvo savivaldybės sprendimas, kad globos namai nėra ugdymo įstaiga ir pedagogus reikia atleisti. Po liepos 10-11 dienos M. nusiskundimai dėl jo fiksavimo buvo, sunku buvo atrinkti kur tiesa, jis pats prisigalvodavo ir kiti jį labai pamokydavo, galėjo būti, kad ėjo ir pamokytas kalbėjo. Buvo visko, jo elgesys toks, jo diagnozė ir yra tokia, jis elgėsi pagal savo diagnozuotą ligą. M. yra stambus, yra buvę, kad jis pastūmė darbuotoją ir išėjo. Konsultavo mus specialistas iš užsienio, o Lietuvoje ar yra nežinau, aš tokių nežinau. Kiekvienų specialistų mokymai skiriasi, kiekvieni savo metodus taiko. Užsienį saugos diržų netaiko, o turi trys darbuotojus, kurie ištisai pacientą laiko, pamainai keičiantis jie taip pat keičiasi ir toliau asmenį laiko. Fiksuoti be jėgos naudojimo neįmanoma. Prieš fiksavimą reikia kalbėti su asmeniu. Pokalbis su pacientu turi būti nuo situacijos, turėtų būti iš viso asmenys nevaržomi, niekas nieko nesakė kaip daryti, sukomės iš padėties. Reikia žinoti ką reikia daryti, o dabar to nebuvo, instrukcijos nebuvo. Olando specialistas nerodė veiksmų, kuriuos reikia atlikti prifiksuojant, jis sakė, kad reikia trijų darbuotojų kurie laikytų asmenį kol jis nusiramins, jis kalbėjo apie pokalbį su klientu. Guldant ant žemės neramų pacientą neįmanoma to padaryti nenaudojant fizinės jėgos.

Liudytoja A. S. parodė, globos namuose dirbau nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2015 lapkričio mėn. socialine darbuotoja. D. pažįstu, M. S. taip pat pažįstu. Aš su juo tiesiogiai dirbau, elgesys jo keisdavosi kiekvieną dieną, eidavom pas K. M., ji stebėdavo jo elgesį ir skirdavo jam gydymą. 2014-07-10 kaip M. buvo pririšamas prie lovos prisimenu. Ėjome į valgio ruošos užsiėmimą su M. ir dar keliais darbuotojais, grįžo jis į aukštą, ėjau iš administracijos užsukau pas L. S., man su ja kalbant atėjo socialinės darbuotojos padėjėja J. K. ir pasakė, kad M. sudavė kitam berniukui su pagaliu, paskui atėjo A.. L. pasakė, kad reikia M. pagąsdinti ir pakviesti budintį įgaliotinį, Pauliui liepė skambinti policijai ir taip pagąsdinti M., ta kalba buvo M. negirdint. Man liepė su M. pabūti, o kiti nuėjo į jo kambarį. Mes su M. sulaukėme policijos, jis buvo ramus, bet pamatęs pareigūnus išsigando ir pradėjo eiti link sodų. L. išvažiavo jo ieškoti ir su policiją jį parvežė. Buvo nurodymas P. A. ir L. S., kad vedam ir fiksuojam M.. A. D. ėjo nuo „C“ korpuso ir jo buvo paprašyta padėti. Kai nuėjom į aukšta mane nustebino žaidimų kambaryje ir svetainė stovinti lova su diržais, nors prieš tai turėjom susirinkimų kuriuose buvo kalbėta, kad negalima jam būti fiksuotam ir ypač savo lovoje, kurioje jis miega. M. lova atvežta į svetainę buvo, kurioje visi vaikai žaidė ir tuo pačiu galėjo iš M. tyčiotis. K. M. neturėjo teisės duoti leidimo fiksuoti, ji neturėjo licencijos nei gydymo taikyti ir fiksavimo. Klinikose teko konsultuotis. Aš dalyvavau jį fiksuojant, jis priešinosi 10 dieną kai buvo policija, padalinio vadovas nurodė, kad fiksavimas turėjo trukti kol į Palangą išvažiuos vaikai - iki 14 dienos. S. ir A. tą nurodė, mes sprendimų nepriimam. Atfiksavo 11 dieną jį, jis kiaurai prisidaręs lovą buvo, jis sugebėjo sauskelnes nusidraskyti, nes kiti vaikai jį erzino. Mes su padėjėja I. A. antrą dieną jį atfiksavom, nes jam reikia apsiprausti, pavaduotojas pasakė, kad ateis A. D. ir padės geranoriškai. Atfiksavo kas neatsimenu, aš dar kitoje grupėje dirbau. A. atėjo paprašytas pavaduotojo, jis gal atfiksavo, aš tuo metu nebuvau, aš maitinau kitos grupės gyventojus virtuvėlėje. Išgirdau M. rėkimą ir I. šaukimą, kad reikia pagalbos, aš galvoju jis nusimaudė ir buvo ramus. Aš atėjus pamačiau, kad jis priešinosi ir rėkė, kad nenori fiksuotis. Viską pernešė į miegamąjį, kad nebūtų trikdomas. Išsikvietė I. pavaduotoją, bet nežinau ar jis buvo atėjęs, sakė, dabar fiksuojam, o vėliau ką daryti spręsim po savaitgalio. Man atrodo, kad pavaduotojas buvo atėjęs į aukštą pas M.. Aš dirbau per dvi grupes, natūralu, kad jis priešinosi. Mums kaip darbuotojams irgi gaila buvo, nes jis buvo ramus ir nusimaudė, nebuvo pagrindo fiksuoti, nors vadovų nurodymas toks buvo. A. D. meta savo tiesioginį darbą ir padeda geranoriškai. Aš fiksavo momentus tik mačiau. Manau, kad jam sunku fiziškai sufiksuoti M., nes jis buvo didelio svorio ir ūgio. Mes prašėm duoti žmonių, nes mes tik moterys ir negalime nieko padaryti. Mačiau tik per televiziją įrašą, niekas nefilmuodavo tokių dalykų, 10 dieną kai fiksavo buvo visi ir I. nurodė viską filmuoti, A. dirbo tą dieną. Iš stebėjimo žurnalo nebuvo išplėšti lapai, M. buvo kažkada paėmęs žurnalą, net ne tų mėnesių, mes turėjome tris žurnalus, M. buvo stebėjimo žurnalas, gal ir buvo palaidi lapai keli dingę, ten ne sąsiuvinis buvo, o įmautėje keli lapai. A. baigė darbą įstaigoje ir kiek teko kalbėti tai ji sakė, kad gaila vaikų ir to kas darosi įstaigoje, todėl tą įrašą perdavė M., kuris gali padaryti tvarką. Mano aplinkoje darbuotojų atmosfera buvo ne kokia. I. ateidavo atostogų metu pavaduoti kitus darbuotojus, bet nepatiko ji padalinio vadovui. Su I. senai bendravau, ji Lietuvoje. A. D. fiksuodamas ar ką padarė blogo nežinau, visą laiką nebuvau šalia, įrašas neaiškus buvo per žinias kurį mačiau. 11 dienos fiksavimą mačiau, A. D. nieko blogo nemačiau, kad būtų daręs. Kitose grupėse kaip dažnai fiksavimai vyksta nežinau, mano grupėje M. varžymas buvo sudėtingas, kažin ar 5 žmonės sugebėtų jį suvaržyti. Man dirbant mačiau du kartus fiksavimą, mano grupėje nebuvo varžymų išskyrus M.. Aš grįžau po I. pakvietimo, M. buvo ant savo lovos ir rėkė, kad nenori fiksuotis, rankos nebuvo gal prifiksuotos. Sunku prisiminti visą seką tiksliai. Aš palikau su sunkesne negalia vaiką, atbėgau pagal šauksmą, M. toks, kad su juo galiam 20 min. kalbėti ir nėra rezultato. Kai atėjau M. buvo atfiksuotas, jis sėdėjo ant lovos, A. ir I. buvo šalia. Pauliaus ir L. kalbėjo, kad jį gal reikia vežti į psichiatrinę. Stvėrimą už kaklo mačiau per televizorių. Fiksavimo momentą nemačiau. Tai kas pagarsinta yra tiesa. Po visų skandalų, K. M. pasakė, kad M. leidimas fiksuosi negalioja. Tai buvo po reportažo. M. psichiatrinėje ligoninėje buvo man dirbant tiktai 2-3 kartus. M. ant A. D. manau piktas buvo, o melavimų jeigu žmogus jam nepatinka prikurti jis gali, melavimų jis pilnas buvo. M. išsimaudė, jis vienas išsimaudė, išėjęs ką darė nemačiau, jam buvo liepta eiti atgal į lovą ir fiksuotis. Dabar tiksliai neatsimenu, gal jis žiūrėjo televizorių, buvo ramus, bet pavaduotojas liepė fiksuoti jį, buvo savaitgalis ir vadovams darbas baigėsi, todėl norėjo prifiksuoti jį. Mano nuomone kaip darbuoto tai fiksavimas nebuvo pagrįstas. Manau iš viso nei vieną dieną jo fiksuoti nereikėjo. Buvo daromi susirinkimai, kuriuose pasakyta, kad jeigu nesusitvarkote fiksuokite, niekas nieko nesprendė, o problemos tik didėjo. Ne nuo manęs priklausė fiksavimas, tai nuspręsta buvo už mane, aš negalėjau imtis veiksmų. Nusprendė L. S. ir pavaduotojas. 11 dieną gal Linos nebuvo, nes mes kreipėmės į P. A., klausėme ką daryti toliau, jis pasakė, kad leisti nusimaudyti ir fiksuoti toliau. L. B. ir S. bei A. darė problemas per M.. A. yra socialinio darbuotojo padėjėja, o aš socialinė darbuotoja, ji buvo man pavaldi.

globos namuose dirbau nuo 2013 m. iki 2015 m. M. pažinojau, 2014-07-10 jis buvo fiksuotas prie lovos, mačiau tą momentą. Tą dieną jam buvo žadėta, kad važiuos su vaikais į Palangą jeigu bus geras, bet atėjus į darbą sužinojau, kad M. nevažiuos ten, jis buvo jau piktas. Aš likau grupėje su vaikais, kurie negali dalyvauti maisto gamybos užsiėmime, o M. išėjo. Aš nuėjau pažiūrėti kaip sekasi jiems, jis turėjo šautuvėlį su guminiais lipdukais, man į žandą pataikė, atbėjo ir man pasakė, kad tokiam berniukui dabar bus blogai ir trenkė vaikui su šluota per galvą, išskyrėme juos, nes jie susimušė, M. iš grupės pabėgo, nuėjau ir apie tai pasakiau atsakingiems. Sutikau A., S., A., jis sakė, kad gerai gerai. J. nuvedžiau pas sesutę ar gydytoją, dabar neatsimenu. Atkeliavo lova fiksavimo į mūsų aukštą, kuri atvežta buvo iš ketvirto aukšto, pastatyta vaikų poilsio kambarį, vaikai išvežti į kitą grupę, kad nematytų. Kas liepė M. fiksuoti nežinau, aš tik mačiau tą lovą. Mačiau policijos darbuotojus, kad M. buvo pabėgęs nemačiau. M. ramus buvo, atėjo L., P. ir pareigūnai, fiksavo P. ir A., daktarė ir pareigūnai stovėjo ir žiūrėjo, jam buvo leidžiami vaistais. Tą dieną dirbau iki 20 val., daktarė liepė eiti iš čia ir sakė, kad ji pabus su juos, jis miegojo, aš pamaitinau jį kai atsikėlė, paprašė įjungti TV, aš tą padariau. Kiti vaikai jo nematė, buvo kitoje grupėje. Aš išėjau namo 20 val., 11 dieną man buvo išeiginė. Įrašai žurnale buvo tą pačią dieną daromi, o M. atskiras buvo užvestas žurnalas, nes jis buvo problematiškas, skliausdavo vaikus kitus ir mane taip pat. Jis priešinosi fiksavimui, nors iki tol buvo ramus, nebuvo reikalo jo fiksuoti, net ne aš sprendžiu. Aš nedirbu jau pusantrų metų, nežinau kur yra kiti darbuotojai.

2014-07-01 pradėjau dirbti globos namuose ir iki dabar dirbu. M. pažįstu, mačiau kaip jis fiksuojamas buvo. Paskambino ir pasakė, kad jis neramus, trenkė kitam vaikui į galvą su pagaliu ir pasišalino iš globos namų. Mane pakvietė, M., kitą slaugytoją ir atvykę pareigūnai buvo, o jis jau buvo prifiksuotas. Jis buvo neramus, gavau tokia informacija. Nemačiau kokia jo būsena iki tol buvo. 11 dieną jis buvo ryte prifiksuotas, nebuvo labai ramus, blaškėsi lovoje, kažką šaukė, kandžiojo sau rankas kiek pasiekė. Nemačiau ar jis buvo apsišlapinęs, buvo gydytojai paskambinta, kad jam reikia vėl suleisti vaistų. Kandžiodamas sau rankas gal jis agresiją išreiškė. Socialinė darbuotoja leido fiksuoti ir nurodė kiek jį laikyti, aš nesenai dirbau, nežinau tos tvarkos. Šiuo metu M. pasikeitęs į teigiamą pusė, galima su juo susikalbėti, jį vežą mokytis vyrėjo specialybės. Jam reikia vaistus leistu pagal įrašas esant susijaudinus. Atmosfera tarp darbuotojų buvo prasta, buvo skundai, įtampa, televizijos. Kiek žinau ten M. visą nerimą įvedė. Vaistai buvo suleisti, vaistai raminantys, jie turėjo veikti nelabai ilgai. Čia gydytoja pasakys, viskas derinama su M.. Leisdama vaistus nemačiau sužalojimų, jis dėl darbuotojų elgesio nesiskundė.

2014 m. liepos mėnesį dirbau globos namuose, esu gydytoja psichiatrė, dirbau tris metus Vilijampolės globos namuose. Aš dirbau antraeilėse pareigose, atmosfera darbuotojų buvo labai gera, esu dirbanti ir kinikuose, su psichikos sutrikimais asmenimis dirba komandoje. Aš niekada nemačiau patyčių iš vaikų. Aš dirbau puse etato, mažai bendravau su darbuotojais, dirbau į savaitę tris dienas po pusę dienos. Apie S. prifiksavimą nežinojau ir jo nemačiau, aš tik žinodavau apie tai, kai jį reikdavo ruošti į stacionarą. Agresija jo pasireiškianti būdavo impulsyvumo kitų atžvilgių ir savęs atžvilgiu, jis klykdavo ir elgdavosi neadekvačiai. Jam teko gulėti stacionare ir Klinikose. Liepos mėnesį ar dirbau 2014 m. neatsiminsiu, man jo prifiksuoto neteko ir matyti to liepos 10 dieną, gal buvo parnešta ir su sesute ėjome suleisti vaistus. Aš paprašiau palaikyti už rankos, kad leisti jam vaistus, jis nebuvo prifiksuotas, jis su manim gražiai elgėsi ir leidosi suleisti vaistus. Prie manęs niekada niekas jo nefiksavo. Prašydavau, kad jį reikia tik palaikyti, kol vaistus suleisim, o ne fiksuoti, ta visiems sakiau per susirinkimus, D. nebūdavo susirinkimuose. Leisti vaistus S. teko po stacionaro ir agresijos metu tai buvo apie 6 kartus, bet ne man vienai dirbant, būdavo, kad rasdavau pranešimą, kad papildomai buvo leidžiami vaistai jam. Jis ateidavo pats į procedūrinį, kad jam suleisti vaistus, jis ir pats to prašydavo, nes būdavo jam nerimo atakos. Per televiziją tai nieko aš nemačiau to įrašo ir iš viso jo niekur nesu mačiusi. Nesidomėjau dėl fiksavimo, dirbau antraeilėse pareigose, stacionare trumpam buvo fiksuojamas kol suleidžiami vaistai, tai vyko Klinikose. Labai dažnai net ir prie tėvų būdavo vaikai fiksuojami trumpam kol bus suleidžiami vaistai. S. Klinikose labai priešindavosi vaistų suleidimui, jis sirgo ir epilepsija. Stacionare apie fiksacijos dažnumą negaliu pasakyti, aš nemačiau paties S. fiksavimo niekada. Kitų asmenų fiksavimą esu mačiusi, atriboti smurtą nuo jėgos aš nežinau kaip reikia, čia specialistui klausimai. Jeigu asmuo neadekvatus jis nenori, kad fiksuotų jį, jis kitoje aplinkoje, todėl priešinasi. Su negalia asmenys nėra adekvatūs. Jokių leidimų M. fiksuoti nedaviau nei trumpalaikių nei ilgalaikių, aš priešinausi globos namuose fiksavimui. Čia yra socialiniai globos namai ir jau buvo jų išleisti įsakymai, nes ne vien M. agresyvus buvo. Čia socialinė darbuotoja tuo rūpinosi. Leidimą vienkartinį daviau, nes jam negalėjom suleisti vaistų, o po pirmo atvejo kai pačiai reikėjo vaistus suleisti, uždraudėme paauglius fiksuoti. L. viską organizavo, pavaduotojas, direktorius ir mes nutarėm, kad aš to daugiau nepasirašysiu. M. kortelėje padariau įrašą, kad jam buvo reikalingi papildomi vaistai, o šiuo atveju tas leidimas buvo vienkartinis, o daugiau jo aš nepasirašiau, nes pamačiau, kad tai daryti negalima. Prieš M. fiksuojant su manimi niekas telefonu nesitarė, buvo jiems pasakyti, kad nieko nedarytų kol neateis sesutė. Raštas kuriame yra mano antspaudas nėra suklastotas. 2014 m. kompetenciją ar dirbti turėjau tai auditas sprendė, buvo pasakyta, kad aš dirbdama klinikose turiu kontaktus su tokiais vaikais, todėl skubiomis pagalbomis galėjau padėti, šiandiena aš dirbu savo darbą toliau kitoje įstaigoje. Trumpalaikis fiksavimas nuo 1 val. iki pusantros valandos trunka, bet nakčiai negalima fiksuoti. Vaistai suveikia įvairiai, suveikia per 45 min. ir gali veikti apie 4 val.

su pertraukomis dirbau Vilijampolės globos namuose gal iki 2014 m., nes buvau studentė. Atėjau į sekančia pamainą kai M. iš po pabėgimo buvo jau grąžintas į patalpas, radau jį grupėje jau prifiksuota. M. nemiegojo tuo metu, buvo didelis šurmulys, lakstė vaikai kiti, patalpa yra svetainės tipo, buvo minkštas kampas, o jo lova įnešta iš kažkur. Fiksacinės lovos 3 aukšte visai nebūdavo, anksčiau jos nebuvau mačiusi. Visos lovos buvo kitokios, jis buvo prifiksuotos bendro naudojimo patalpoje. Aš fiksavime nedalyvavau, bet apie tai sužinojau iš grupės knygos. Manau buvo vargo jį fiksuojant. Kaip ten buvo nežinau. Atėjus man šokas buvo, nebuvau informuot, kad rasiu tokį atvejį, aš norėjau ir siekiau to, kad niekas nebūtų fiksuotas ir nebūtų jokių tramdomų marškinių. Aš nebuvau profsąjungos narė. Aš priėjau, pažiūrėjau kaip atrodo M., išsiaiškinau, kad visą naktį jis taip guli, pamačiau, kad jis buvo stipriai apsišlapinęs, pradėjau su socialine darbuotoja S. spręsti, ar reikia atfiksuoti ir sutvarkyti M.. Į pagalbą buvo A. kviestas, aš pati nemokėjau nei prifiksuoti nei atfiksuoti, man tai nepriklauso, S. to irgi nedarydavo. A. paprašėme prižiūrėti, kad jis nusipraustu, nes M. prie moterų agresyvus būdavo, o kai būdavo vyras, jis būdavo ramesnis. Neatsimenu, kas M. atfiksavo, neatsimenu už kiek laiko jis buvo atfiksuotas, bet ne už 3 val. ir ne iš karto. A. jį nuvedė praustis, mes atnešėm rūbus jam švarius. Radome įrašą grupės knygoje, kurioje nurodyta, kad M. turi toliau būti fiksuojamas, tą įrašą padarė prieš mane dirbusios darbuotojos, bet kas pasirašė nežinau jau dabar. Knyga yra langučiais. Aš 10 dieną nebuvau, darau jį 11 dieną gulintį lovoje. Jis buvo atfiksuotas ir nusiprausė, apsirengė. Galvojome ką daryti toliau, nes įrašas knygoje buvo, kad jį fiksuoti kol bus išvažiavę vaikai. Knyga buvo kiekvienos grupės ir M. atskirai, prie knygų bet kas galėjo prieiti, jos atsirasdavo ir dingdavo mistiniu būdu. Gal į Palangą vaikai turėjo dar kitą dieną važiuoti – šeštadienį. Tas įrašas apie kurį kalbėjau tikrai buvo, tai sprendė 10 dieną kai aš nedirbau. Man atrodo, kad tai šitas žurnalas kurį rodėte, bet jis prastai atspausdintas ir jau praėjo du metai, reikia žurnalo originalą pamatyti. M. grįžo į svetainę, buvo labai ramus, prašė nefiksuoti jo daugiau, mes sprendėme ką daryti. Aš esu žemiausia grandis iš darbuotojų, negalėjau spręsti ar jį fiksuoti. A. buvo, A., aš ir neatsimenu kas dar kai M. buvo fiksuojamas. A. nepriėmė sprendimo fiksuoti. Jis net neprivalėjo mums padėti, jis tą darė iš geros valios. Aš neatsimenu ar tikrai jis buvo prifiksuotas iki galo. Taip, aš filmavau. Aš patį vaizdą fiksavau telefonu, bet šalia tarp vaikų prasidėjo konfliktas, todėl filmuodama žiūrėjau į šalia esančius vaikus, kurie buvo susierzinę dėl to kas vyksta. Aš filmavau, nes buvau pastebėjusi, kad mano grupėje M. smurtauja prie mano grupėje esančius vaikus, todėl rinkau medžiagą. Kas nutarė fiksuoti - tai mes visi, nes tai buvo nurodyta žurnale, mes vadovavomės įrašu. Aš nuotraukas dariau kaip atrodo vaikai po M. smurto, jis prie manęs tik kartą buvo smurtavęs, o dėl to buvo 3 val. susirinkimas, man atrodė, kad aš esu atsakinga už vaikus, kurie nekalba ir sėdi vėžimėlyje. Aš nebaigiau filmuoti, nemačiau ar jis iki galo buvo prifiksuotas. Įrašą perdaviau M., nes jis domėjosi vaikais, jis netoli manęs gyveno, aš flešiuką įmečiau jam į pašto dėžutę, tada kai mano darbo sutartis ėjo į pabaigą, tai buvo vasaros metas. Išėjau iš darbo kada nurodyta sutartyje. M. galvojau, kad bandys padaryti ką nors dėl vaikų, tai nėra susijęs su mano išėjimu iš darbo. Buvau surašiusi pastebėjimus apie tai, kad M. skriaudžia kitus vaikus, S. supyko, kad šiuos pastebėjimus ne jai nusiunčiau, o pavaduotojui ir direktoriui.

dirbau Vilijampolės globos namuose, 2014-07-11, dirbau direktoriaus pavaduotoju ūkio dalyje. Liepos 10-11 dienomis M. buvo fiksuotas prie lovos, nes buvo pakankamai agresyvus, kartais reikėdavo pasitelkti pagalbos. Grupės darbuotojai nebuvo kompetentingi asmenys fiksuoti globotinius. Tarp darbuotojų buvo neigiami santykiai dėl vaikų su negalia, kuriems paūmėdavo agresijos protrūkiai. Aš atsakingas už ūkį, mediciną ir maisto tiekimą. 2014-07-10, po pietų pagalbos fiksavimui kas prašė neatsiminsiu, bet kiek atsimenu A. S. arba I. A. prašė pagalbos. S. buvo agresyvus, kai aš atėjau suėjo daugiau žmonių ir suteikėm pagalbą darbuotojoms. Kokie žmonės ten tiksliai buvo neatsiminsiu kai aš atėjau, bet ar buvo kaltinamasis nepasakysiu, senai viskas buvo. Viską ką pasakiau pirminiuose parodymuose yra tiesa. Fiksavimai yra fiksuojami dokumentuose, galima pasižiūrėti tai. Galėjo būti, kad vaikas buvo specialiai suerzintas, ta grupė buvo sunkiai valdoma, joje buvo mažiau globotinių. Pagarsinus mano duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtinu, kad jie yra teisingi yra teisingi, juos tvirtinu pilna apimtimi. M. ant A. D. šaukė, kad jis užmuš A.. Įraše matosi, kaip jis viena ranka prifiksuotas guli po lova, bet kaip tai padaryta tiksliai buvo negaliu pasakyti, toks įvykis pas mus dažnas. Vaikai yra protiškai atsilikę, todėl suleidžiant vaistus juos reikia prifiksuoti, kad jam nepažeisti venų, toks trumpalaikis fiksavimas yra dažnas. Kai reikia pagalbos, šalia esantys darbuotojai turi prieiti ir padėti, toks trumpas fiksavimas dažnas, jis naudojamas tik suleisti vaistus, kaip šiuo atveju buvo neatsiminsiu. Dėl žaislinių šautuvų sunku pasakyti, visokių įvykių yra buvę. Atsimenu, kad yra buvęs toks jo agresinis elgesys, jis labai yra protiškai atsilikęs. Kad S. grasintų esu girdėjęs, tai jam priklauso nuo nuotaikos, autizmo ir epilepsijos proveržiai būdavo. Liepos 11 dieną, kad M. atsigultų į lovą paprašyta buvo, šiaip mes paprastai tokių veiksmų netaikom. Kartais užtekdavo pasišnekėjimo, kad jis paklustu ir atsigultų į lovą, bet kaip tą dieną buvo tiksliai neatsiminsiu. M. jaunuolis yra stiprus, daug valgė, fiziškai stiprus, linkęs fantazuoti pagal savo diagnozę, jis kai fantazuodavo tai būdavo įsitikinęs, kad tai iš tikrųjų vyko.

dirbau Vilijampolės globos namuose pedagogo pareigose nuo 1996 m. iki 2016 m. gegužės mėnesio. Buvau profsąjungos pirmininkas, jos buvo kelios. Kolektyvas nebuvo susiskaldęs. Kad M. buvo prifiksuotas prie lovos sužinojau 2014 m. gruodžio mėnesį, o gal 2015 m. sausio mėnesį, kai rašiau raštą vaikų teisėms, dėl pažeidimų vaikų atžvilgiu, neatsimenu, ar aš rašte įvardinau pavardes, bet pareigybes nurodžiau. Rašte apie S. nurodžiau, nes jo atžvilgiu buvo padaryta daug pažeidimų, turėjau vaizdo įrašą po rašto rašymo, kuri radau pašto dėžutėje, man nebuvo įdomu kas ten tą įrašą įdėjo. Peržiūrėjau įrašą ir supratau, kad I. A. jį padarė. Įrašą pateikiau „Lietuvos Ryto“ televizijai. Kad toks elgesys netinkamas suformavo pati televizija, aš apklausiau darbuotojus ir tokį vaizdą susidariau. Dvi komisijos ir vaikų teisių atstovai konstatavo, kad tuose namuose yra daug pažeidimų, kad vaikai fiksuojami tik norint juos sudrausminti, buvo nustatyta, kad fiksavimas jų artimoje aplinkoje taip pat yra pažeidimas. M. buvo fiksuotas lovoje neturint tam teisės neturint jo fiksuoti ir tai daroma netinkamoje aplinkoje, matant kitiems vaikams. Įraše kiti vaikai matomi, M. fiksuojant. Fiksavimo momentas apskritai yra galimas ir įmanomas. M. esu įsidėmėjęs, su juo dirbau du metus, jis yra tipinis sutrikusio intelekto asmuo, jo elgesį apibrėžia jo diagnoze ir nesiskiria nuo kitu vaikų, elgiasi taip kaip ir turėtų elgtis toks asmuo. Kiti vaikai M. ar skriaudė neatsimenu, nuo mano parodymų praėjo du metai, reikia garsinti juos. Pagarsinus mano duotus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tvirtinu, kad jie yra teisingi, juos tvirtinu pilna apimtimi. Apie tai, kad M. buvo fiksuotas 20 valandų sužinojau iš įrašo žurnale. Mačiau, kad vaikai stebėjo M. prifiksavimą, mačiau ir tramdomus marškinius. Nežinau, kad močiutė pati nenori bendrauti su M. S.. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą supratau, kad M. buvo sukeltas fizinis skausmas, nes man taip pasirodė. D. veiksmai buvo smurtiniai, bet tai suformavo televizija, o aš tai įvardinau kaip perteklinius jo veiksmus. Pagal galiojančius teisės aktus, tokius veiksmu turėjo atlikti psichiatras, o tokio mes globos namuose neturime, medicinos sesuo turi dalyvauti ir tokiems veiksmams specialiai parinkti asmenys. Reikia suprasti, kokiu atveju reikia tokį veiksmą taikyti. Psichiatras esantis neturėjo licencijos, ji negalėjo tame dalyvauti. Įvykį mačiau iš vaizdo įrašo, mačiau tam tikrą tarpą įvykio, reali grėsmė galėjo būti iki įrašo darymo, bet šiuo atveju žiūrint į įrašą iš kurio matyti aiškiai, kad elgesys darbuotojo buvo netinkamas. Trenkimas su šluota nėra nenormalu, bet žinome, kad ten visi vaikai su negalia, M. buvo adekvatus, bendraujantis, jis atsakinėja į klausimus, savarankiškai eina į kitą grupę, todėl nebuvo reikalo fiksuoti jo. Globotinis yra adekvatus, todėl nebuvo galima fiksuoti, fiksavimas nėra bausmės ar auklėjimo priemonė.

direktoriumi dirbau nuo 2013-11-18 iki 2015-09-01. Atmosfera tarp darbuotojų buvo žiauri, ten buvo kolektyvas ir L. M. profsąjunga, visos problemos buvo dėl jo organizuojamos grupės, šmeižiama įstaiga visais būdais. Įstaigoje buvo būtinos pertvarkos, kurias pradėjau, bet nebaigiau, L. man buvo kaip ir visi darbuotojai, nebuvau prieš jį nusiteikęs. Buvo dar viena profsąjunga. Kai sužinojo, kad žadu pašalinti socialinius pedagogus, M. pradėjo aktyviau veikti. Aš iš darbo išėjau, nes dėl sveikatos, kiekvieną rytą atėjus į darbą laukdavo televizijos, neaukojau sveikatos dėl vargano atlyginimo. S. labai gerai man žinomas, jis geras, impulsyvus vaikas, su juo visada susitardavau ir rasdavau būdą jį nuraminti. Važiuojant namo jis prašydavo privežti jį prie vartelių, kitaip nelipdavo iš mašinos, užsispyręs buvo. Jis jautrus išorės veiksniams, jeigu jį kas išerzindavo jis sėdėdavo ir linguodavo, socialinė darbuotoja jam neduodavo skambinti močiutei ir taip labai suerzindavo jį iki priepuolių. Manau tuo metu jis buvo specialiai supykdytas ir tyčia filmuota, daromas suvaidintas filmas. D. prašydavo pagalbos, kad padėtų esant problemoms su šiuo vaiku. Būdavo dažnai smurto atveju, tokiu atveju ir kviesdavom A. D. Įvykio metu aš buvau atostogose, manau kaltinamąjį ir pasikvietė dėl to, kad nesusitvarkė su S.. Kiek mačiau filmą tai jis surežisuotas. Kai ateina A. yra bandoma susitarti, o kitame įraše jis jau pririštas prie lango esančioje lovoje, atkreipkit dėmesį į tai. Norėjau rašyti nuobaudą, kad socialinė padėjėja filmavo, o darbuotoja stovėjo koridoriuje, bet nei viena nepadėjo A., jos darė šuo. D. C. atėjo pašnekėti, pasako yra negražus filmas yra, jeigu L. ir D. K. atleisiu tai įrašas bus paviešintas. Aš su ja nesutikau, kitą dieną atėjo kitą darbuotoja D. K. ir prašė jos neatleisti, nes visai įstaigai bus blogai. Prašiau parodyti tą filmą, bet jie atsisakė tą daryti, o kitą dieną tas vaizdo įrašas atsirado televizijoje. Aš tą filmą gavau iš prokuratūros. Atsiradus viešai filmui, kreipiausi į prokuratūrą, kad atliktu tyrimo dėl galimo smurto, neprisimenu kaip ten rašiau ir kieno atžvilgiu prašiau tyrimo, tas raštas yra prokuratūroje. Darėme dar vidinį tyrimą, filmas gal lapkričio mėnesį pasirodė. Raštą rašiau po įrašo pamatymo. Man kai kurie veiksmai D. neatrodė tinkami, už kaklo ėmimas atrodė neleistinai, o visa kita nėra panaudota netinkamai. Nėra to įrašo pradžios, nieko negalima spręsti. Mes vargome metus laiko įstaigoje su fiksavimo tvarka ir ją labai reikia tobulinti, niekas negalėjo patarti, praktikoje nėra tai plačiai naudojama, sunku be smurto suvaldyti žmogų, kuris elgiasi neadekvačiai. Olandas instruktorius atvyko pas mus ir mokė tos praktikos, Europa yra pažengusi labiausiai šiuo klausimu, jis mokė mus veiksmų būtent kaip reikia suvalgyti tokį asmenį ir jėga leistina, bet negali paversti to smurtu. Aš peržiūrėjęs filmą nepadariau išvadų, yra plona riba tarp jėgos panaudojimo ir smurto tokiu momentu, nes žmogus nėra robotas, jam auga pyktis ir nežinojimas ką daryti. Buvo matyti įraše A. beviltiškumas, nes jį filmuoja ir stovėjo žmonės prie durų ir niekuo nepadėjo. Ant to vaiko nebuvo jokių mėlynių ar kitų sužalojimų. Aš įrodymų, kad A. seksualiai prie ko priekabiavo neturiu ir teisėsauga neturi. S. dėka pažadų ar grasinimų gali šnekėti tik ką reikia, o būdavo, kad iš tų pačių žurnalistų gavęs 10 Lt šnekėdavo ką reikia jiems, tai asmuo labai paveikiamas išorės. Manau, kad viskas buvo surežisuota, kodėl puolė filmuoti ir kviesti A., o pačios nieko nedarė. Su A. nelabai kas sudarė, seniau kai ji buvo padėjėja dirbo gerai, o kai patapo socialinė darbuotoja, tapo visiškai nekompetentinga. Dėl M. prifiksavimo kas priėmė sprendimą aš nežinau. Teisę priimti sprendimą gydytoja psichiatrė, bet kaip ten tada buvo neatsimenu. Kažkas iš tyrėjų davė man įrašą pažiūrėti, man pikta buvo, kad televizija turi, o aš neturiu. Kiek įrašų mačiau nežinau, mačiau kai A. eina prie vaiko lovoje, vaikas iškrito paskui vėl lovoje ir paskui vaizdas kai jis pririštas prie lango esančios lovos. Nežinau, kiek tų įrašų yra, gal du. Įrašo olandam nerodžiau, bet jie matė jį ir sakė, kad ne visi geri veiksmai, jie akcentavo ėmimą su ranka už kaklo, jie sako, kad to daryti nereikėjo. Taisyklės neramių asmenų buvo kurtos, jos taikomos agresyviems vaikams, o kas tai yra, tai yra surašyta taisyklėse, kurias reikia dabar paskaityti. Bet kiek atsimenu, tai būdavo taikoma tada kai kelia grėsmę sau ir kitiems. Ar buvo reikalas jį fiksuoti, negaliu pasakyti, mačiau dalį filmo. Neaišku, kodėl buvo nuspręsta jį fiksuoti, kad jis prieš tai buvo fiksuotas ir tik paleistas praustis ir vėl norima buvo fiksuoti, nežinojau. Jeigu darbuotojai fiksavo visą naktį tai jie pažeidė taisykles, nes fiksavimas turi trukti tik kol suveisk vaistai. D. pakišo, jis yra atpirkimo ožys, pati socialinė darbuotoja turėjo tvarkytis, pagal taisykles kviesti gydytoją ar greitąją pagalbą, kuri dažnai atvykdavo. Socialiniai darbuotojai norėdami turėti ramybę jį fiksavo per ilgai, o to niekur nefiksavo raštu. S. ir aš su juo visada susikalbėdavome, o jos jeigu jį pririšusios laikė tai ir iššaukė jo pyktį, todėl jam buvo priepuolis. Tai visiška nekompetencija yra socialinių darbuotojų, A. ir S.. A. filmavo, o A. vaikščiojo koridoriuje ir nieko nedarė. A. kartą kaip kieme buvo popierinių dėžių patalpa su grotomis, vienas berniukas autistas, mėgstantis plėšydavo tą popierių ten buvo, ir tą popierių plėšė, o ji pamatė tai ir nieko mums nesakiusi nuėjo ir nufotografavo tą vaiką už grotų ir mane šmeižė, tai irgi buvo L. iniciatyva. Šios darbuotojos turėjo pačios tvarkyti, kviesti gydytojus, o ne D.. Tyrimo metu buvau apklaustas ne kartą, apie šantažą ir dabar sakytus faktus gal sakiau, bet nors tarpusavyje apie tai kalbėjo gal to nefiksavo. Apie atmosferą globos namuose manęs klausė, aš atsakiau, kad buvo bloga situacija, buvome sekami per visus kanalus, įtarinėjau, kad ir pasiklausimai buvo daryti mano kabinete, dar posėdžiui nesibaigus L. ateidavo pas sekretorę su pretenzijomis apie tai kas kalbėta susirinkime. Visi šmeižiantys reportažai paleisti per LNK, iki šiol esu šmeižiamas, nors nedirbu jau du metai. D. buvo taip pat jų priešas, todėl buvo pakištas. Olandų specialisto nežinau vardo, L. su juo bendravo, ji žinos. Per televiziją mačiau tą ką man tyrėjas davė, tai buvo kelios minutės įrašo, man krito į akis, kad įrašas yra sumontuotas, lovos padėtys nesueina, ten kur jau jis prifiksuotas D. jau nėra. Yra žinoma, kad iš žurnalo yra dingę lapai, pradėjome iš S. reikalauti pateikti juos atgal, ji rašė pasiaiškinimą. Aš apie įrašą, kuriame parašyta, kad M. laikyti iki kol vaikai išvažiuos į Palangą nežinau, daug lapų su įrašais yra dingę, tai man yra žinoma.

Liudytojų parodymai analizuojami toliau, - kartu su kaltinamajame akte išdėstytais įrodymais, kuriais yra grindžiamas A. D. pareikštas kaltinimas.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad kaltinimas grindžiamas nukentėjusiojo M. S. parodymais. Jie teisiamajame posėdyje aptarti anksčiau – byloje nėra jokių duomenų, kad 2014-07-11 įvykio metu M. S. būtų sukeltas fizinis skausmas, kurio sukėlimu yra kaltinamas A. D..

Kaltinimas A. D. buvo grindžiamas ikiteisminio bylos tyrimo metu apklaustų liudytojų L. M., L. B., P. A., I. A., L. S., A. S., J. K., V. P., K. M. parodymais.

Teisiamajame posėdyje liudytojais apklausus šiuos proceso dalyvius nebuvo surinkta jokių duomenų, kad nukentėjusiajam M. S. 2014-07-11 kaltinamasis A. D. savo veiksmais būtų sukėlęs fizinį skausmą. Liudytojas L. M. parodė, kad tokią nuostatą suformavo „televizija”. Iš kitų liudytojų parodymų matyti, kad ne kaltinamasis A. D. davė nurodymą prifiksuoti nukentėjusįjį M. S. prie lovos, jis tik padėjo tai padaryti kitų darbuotojų, turinčių teisę tai nuspręsti (galimai pažeidusių čia aptariamo veiksmo inicijavimo ir atlikimo taisykles), prašymu. Pats kaltinamasis atlikti tokius veiksmus turėjo teisę. Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, kad fiksavimas prie lovos paprastai visada yra susijęs su jėgos panaudojimu.

Kaltinimas taip pat buvo grindžiamas duomenimis, nurodomais kaltinamajame akte ir ištirtais teisiamajame posėdyje.

Vilijampolės socialinių globos namų pateikta M. S. ambulatorinės kortelės kopija, iš kurios matyti, jog 2014-07-10 K. M. ambulatorinėje kortelėje padarė įrašą apie tai, kad M. S. buvo suleisti papildomi vaistai, nes buvo duomenų, kad berniukas agresyvus (2 t., b.l. 99).

Vilijampolės socialinės globos namų atvejo aptarimo 2014-02-06 protokolo kopija, kurioje užfiksuota, jog aptarimo metu buvo nutarta M. S., tapus psichomotoriškai sujaudintam, trumpalaikę galūnių imobilizaciją atlikti jo lovos ribose, o į pagalbą kviestis olandų specialisto apmokytus globos namų darbuotojus, kol nebus išspręstas atskiro kambario klausimas ir toks kambarys įrengtas, bei kol nebus išspręstas asmenų, galinčių padėti grupės darbuotojams prižiūrint (suvaržant) neramiai, agresyviai besielgiantį M., klausimas (2 t., b.l. 166-170).

Vilijampolės socialinės globos namų pateikto 2013-11-21 prašymo taikyti M. S. trumpalaikį fizinį suvaržymą ar trumpalaikę fiksaciją lovos ribose kopija, iš kurios matyti, kad gydytoja K. M. savo parašu bei antspaudu patvirtino savo sutikimą (2 t., b.l. 180, 186, 192, 3 t., b.l. 121).

Vilijampolės socialinės globos namų pamainos priėmimo -perdavimo žurnalo kopija, kur yra užfiksuota, jog 2014-07-11 J. K. pažymėjo: „M. nuo ryto neramus, prašė jį atfiksuoti, nes pats išsilaisvins ir tada užmuš visus ir sukarpys diržus, šantažavo su savo arba, arba. Pusryčių valgyti atsisakė, siūliausi pamaitinti, bet sakė aš nevalgysiu, bet apskųsiu jus visas, kad neduodat valgyti. Man yra nesaugu M. atfiksuoti, nes jis vis dar sudirgęs, agresyvus, vis derisi, nepavykus išsiderėti, iš kart grasina. Man nėra saugu jį atlaisvinti tiek dėl savo saugumo, tiek dėl kitų grupės gyventojų“. I. A. 2014-07-11 rašė: „M. buvau atfiksavusi, nes jis buvo paguldytas grupėje, o ten jį trikdė, su A. nusprendėm perfiksuoti į jo lovą. Tačiau M. sukėlė neramumą, buvo agresyvus, grasino darbuotojams, bandė trenkti A.. Vėliau apie 17 val., kai norėjau atfiksuoti, sakė, kad išdaužys vaikus, nes jie mato, kad jis prifiksuotas. Dėl gyventojų ir darbuotojų saugumo, pasitarus su (neįskaitomas žodis) neatfiksavome. Atėjus naktinei darbuotojai, M. pašėlo, kad ji jį išlaisvintų, ėmė jai grasinti, kad prasiskels galvą ir kad reiks lydėt į ligoninę. Verkė, isterikavo, rėkavo, keikėsi“. A. S. pažymėjo 2014-07-11: „ I. susiskambino su pav. Pauliumi, jis pasakė, kad ateis A. padėti ir kad jį prifiksuos miegamajame. Aš nuėjau maitinti vaikų į virtuvėlę, prieš tai pernešiau M. patalynę į jo miegamąjį. Po kurio laiko išgirdau šaukiančią I., kad reikalinga pagalba. Skambinau iškviesti pavaduotoją Paulių. Kol P. atėjo, A. bandė susitvarkyti su M. vienas, bet M. labai priešinosi“ (1 t., b.l. 118-119).

2015-02-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame pažymėta, kad L. M. savo iniciatyva pateikė 3 vaizdo įrašų failus (IMG_0979; Movie1; Movie2); Agresyvių ir neramių globos namų gyventojų priežiūros tvarkos dokumento kopiją, 3 lapai; perdavimo užrašų įrašų kopija, 3 lapai (3 t., b.l. 4).

Apžiūros protokolu, kuriame pažymėta, kad buvo atlikta vaizdo įrašų, kuriuos pateikė L. M. ir K. K., apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, jog:

1) vaizdo įraše, pavadinimu „1 mpg“, matosi vyriškos lyties vaikas/paauglys, gulintis pririštas lovoje, t.y. ant riešų ir ant juosmens uždėtais diržais. Vaikas linguoja, lyg spyruokliuoja. Vaikas apsirengęs trumpomis rankovėmis marškinėliais, pilkos ir baltos spalvos juostomis bei žydros spalvos šortais. Toliau įraše matosi, kaip kitoje patalpoje prie vaiko/paauglio, sėdinčio ant lovos, apsirengusio juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais ir šortais, prieina vyras ir atsistoja priešais. Paauglys sėdėdamas ant lovos linguoja. Tuomet vyras stveria paauglį už kaklo srities ir paguldo ant lovos. Paauglys bando priešintis, pradeda muistytis ir pakyla nuo lovos, atsistoja. Tuomet vyriškis vėl griebia vaiką už kaklo srities paguldo jį ant lovos, stveria už galvos. Paauglys iškrenta iš lovos ir tuomet vyras bando jį sutramdyti. Įraše matyti, kad vaiko kairė ranka pririšta fiksacijos diržu prie lovos. Vyriškis vaiką suima už kojos, bando galimai pakelti, o vaikas, rankomis įsikabęs į lovos kraštą, guli ant žemės. Įrašas baigiasi, įrašo trukmė 1 min 49 sek.

2) vaizdo įraše, pavadinimu „2 mpg“, matosi tas pats paauglys, apsirengęs juodos spalvos, trumpomis rankovėmis marškinėliais. Vaikas guli lovoje, jo kairė ranka (dešinės rankos nesimato) ties riešu surišta fiksacijos diržu, ant juosmens uždėtas kažkoks baltos spalvos diržas, galimai fiksacijos. Vaikas guli, tačiau atsirėmęs alkūnėmis į lovą, todėl galva pakelta, galimai kažką kalba. Tada padeda galvą ant lovos, vėl pakelia. Įrašas baigiasi. Įrašo trukmė 1 min 03 sek.

3) vaizdo įraše, pavadinimu ,,M..mpg“, matyti kažkokia metalinė tvora ar vartai. Vienoje pusėje matyti galimai vaiko kūnas iki pečių. Vaikas apsirengęs tamsios spalvos striuke ir kelnėmis, avi batus, o kitoje pusėje matyti dalis kūno, galimai žurnalistės. Girdisi moters ir vaiko/paauglio pokalbis, kuris detaliai aprašytas protokole.

4) vaizdo įraše, pavadinimu „IMG_0979“, matosi patalpa, kurioje įjungtas televizorius, mėlynos spalvos kėdė, ant kurios sėdi asmuo ir linguoja. Taip pat matyti stovintis vienas asmuo, galimai darbuotojas, apsirengęs baltos spalvos chalatu ir melsvos spalvos kelnėmis. Vaizdo įraše pasigirsta moters balsas. Toliau vaizdo įraše girdimas pokalbis, iš kurio suprantama, kad kalbama su vaiku, vardu M., protokole yra pateikiama pokalbio stenograma. Pokalbio metu vaikas pats nueina link lovos. Vaizdo įraše matosi, kaip vyras pasiima diržą ir vaikui juo riša ranką prie lovos, prieš darydamas šį veiksmą, vyras vaikui pasako: „... tingiu aš, M., supranti, tave dabar laužti. Tau pasisekė, penktadienis (krizena) ...“. Toliau vaizdo įraše vaikas prašo jo nefiksuoti, atsikalbinėja, vyras, su juo kalbėdamas, sako „...nu kaip, aš kaip suprantu, kad tu nori, kad aš su tavim blogai... ar nenori galvą į sieną paduoti sau? Nu, davai, pabandyk. ... kentėsi, nu tai paliubomu... vienas, du, trys... iki penkių skaičiuoju. Keturi, penki. Buvo šansas...“. Tada vyras rankomis griebia vaiką už gerklės ir paguldo, sakydamas „...šansas baigėsi.“ Girdisi, kaip vaikas, uždusęs, rėkia. Vaikas pradeda priešintis , tada vyras vėl jį griebia už kaklo, jėga paguldo, bando sutramdyti vaiką, naudodamas fizinį jėgą, paguldo jį ant žemės (3 t., b.l.13-19).

Vilijampolės socialinės globos namų pateikta „Agresyvių ir neramių globos namų gyventojų priežiūros tvarka“, patvirtinta direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. 26, kur yra numatyta, jog, siekiant užtikrinti gyventojų ir darbuotojų saugumą, kai kyla reali grėsmė, kad agresyviai besielgiantys ar neramūs asmenys savo veiksmais gali padaryti žalą savo ir/ar aplinkinių sveikatai, ar gyvybei, jų elgesys gali būti koreguojamas, taikant prevencines ir/ar suvaržymo priemones. Fizinio suvaržymo priemonės taikomos tik tada, jeigu neįmanoma suvaldyti gyventojo agresijos protrūkio kitais būdais, kurie padėtų jam susitvardyti, nusiraminti, prieš tai išsiaiškinant visas neadekvataus elgesio priežastis ir išbandžius alternatyvius būdus joms šalinti. Šiose taisyklėse įtvirtinamos agresijos pasireiškimo formos: šiurkštus elgesys - pagarbos kitiems trūkumas; ketinimas įžeisti/sužeisti; užpuolimas; ketinimas sužaloti save; nuosavybės gadinimas, daiktų svaidymas. Kaip viena iš tinkamų darbuotojo reakcijų į gyventojo pykčio ir/ar agresijos priepuolį yra nurodyta, tai, jog darbuotojas vengia konfrontacijos, t.y. nekelia balso, nesiginčija, negrasina, nekelia ultimatumų, bet tuo pačiu ir neignoruoja agresyviai besielgiančiojo (3 t., b.l. 29-32, 126-128, 4 t., b.l. 147-149). A. D. su „Agresyvių ir neramių globos namų gyventojų priežiūros tvarka“ pasirašytinai supažindintas buvo 2012-04-03 (4 t., b.l. 146).

Vilijampolės socialinės globos namų direktorės Z. V. 2016-03-02 raštu Nr. 3.5-287, kuriame nurodyta, jog 2013-11-21 dirbusi soc. darbuotoja R. G. gydytojai psichiatrei K. M. pateikė prašymą dėl leidimo taikyti suvaržymo priemones M. S., gydytoja psichiatrė ant šio prašymo pasirašė, atskiras leidimas (dokumentas) pagal tuo metu galiojusią tvarką nebuvo reikalingas; M. S. asmens sveikatos istorijoje yra šie gydytojos psichiatrės K. M. įrašai apie leidimą taikyti trumpalaikę imobilizaciją: 2013-12-17 (34 psl.), 2014-01-10 (34 psl.) ir 2014-07-10 (52 psl.). 2014 m. įrašai apie globotinių elgesį, įvykusius incidentus ir kt. informacija buvo fiksuojama tik grupės pamainos perdavimo - priėmimo užrašuose, kuriuose buvo reikalinga pažymėti, nuo kada iki kada buvo taikoma imobilizacija, tačiau grupės užrašai po įvykusių incidentų dingo. A. D. buvo supažindintas su Vilijampolės socialinės globos namų direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. 26 patvirtinta „Agresyvių ir neramių globos namų gyventojų priežiūros tvarka“ ir Vilijampolės socialinės globos namų direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 59 pavirtintu „Vilijampolės socialinės globos namų reagavimo į ypatingus atvejus tvarkos aprašu“. Vilijampolės socialinės globos namai nuo 2012-06-18 bendradarbiavo su Olandijos neįgaliųjų organizacija „Reinaerde“, kurios specialistai pagal bendravimo sutartį vedė teorinius ir praktinius mokymus Vilijampolės socialinės globos namų darbuotojams. Viena iš mokymo sričių/ temų - agresyvaus elgesio valdymo mokymai, kuriuose dalyvavo ir A. D. (3 t., b.l. 119-120).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėta M. S. asmens sveikatos istorija. Apžiūros metu buvo nustatyta, jog asmens sveikatos istorijos 21 lape pažymėta, kad M. S. atvyko 2013-11-14 į LSMU ligoninę Všį Kauno Klinikas. 36 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-02-12 vaikinas vaikšto, kalba, soc. darb. skundžiasi neprognozuojamu vaiko elgesiu. Buvo sumušęs soc. darbuotoją. 45-46 lape Vilijampolės socialinės globos namų rašte pateikiama informacija apie M. S. (pridedama kopija). 50 lape pažymėta, kad 2014-05-26 yra neramus, laksto po aukštus į lauką, keikiasi, mėto daiktus, stumdo, tąso vaikus. Elgesys neprognozuojamas. Obj.: sąmoningas, į kontaktą sunkiai (neįskaitomas žodis), nesukaupia dėmesio. 51 lapo antrame puslapyje pažymėta, kad 2014-07-10 iš vyr. soc. darbuotojos sužinota (telefonu), kad berniukas neklauso (neįskaitomas žodis), tapo agresyvus (neįskaitomi 2 žodžiai). Papildomai suleisti (nurodyti galimai vaistai ir jų dozės, kurių pavadinimai neįskaitomi). Taikyti trumpalaikę imobilizaciją paciento ir aplinkinių saugumui, papildomai suleista 14.30 (nurodyti galimai vaistai ir jų dozės, kurių pavadinimai neįskaitomi), užmigo 15.15 (pridedama kopija). Po tekstu matomas gyd. K. M. antspaudas su parašu. 52-53 lapuose 2014-05-21 Vilijampolės socialinės globos namų rašte M. S. netinkamo elgesio aptarimo protokolas (pridedama kopija). 66-68 lapuose 2014-07-14 ir 2014-07-16 Vilijampolės socialinės globos namų rašte atvejo aptarimo protokolas (pridedama kopija) (3 t., b.l. 136-139).

Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas asmens sveikatos priežiūros padalinio budėjimų perdavimo žurnalas. Apžiūros metu buvo nustatyta, jog žurnalo 11 lape pažymėta, kad 2014-03-20/21 M. S. labai neramus, miegojo tik 3 valandas, miega paviršutiniškai – budėjimo režime. Vaikas piktas (pridedama kopija). 20 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-04-17 M. S. neramus, neranda sau vietos (pridedama kopija). 36 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-05-26 M. S. siautėja nuo pat ryto. Iškviesta GMP, išvežtas į U. P. (pridedama kopija). 42 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-06-15/16 M. S. nuo ryto neramus, blaškosi, atiminėja maistą, stumdosi su globotiniais. Po suleistų vaistų tapo ramus, taikus (pridedama kopija). 43 lape pažymėta, kad 2014-06-16 M. S. labai įkyriai lindo (pridedama kopija). 44 lape pažymėta, kad 2014-06-20 M. S. 11 valandą atėjo į procedūrų kambarį pasisakyti, kad susimušė su globotiniu Valdu, šis trenkė M. per galvą ir ranką. Apžiūrėjus, galvoje sumušimo nėra, paraudimų nematyti, nubrozdinimų nėra (pridedama kopija). 48 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-07-10 M. S. buvo pabėgęs iš globos namų, tapo neprognozuojamas, atgal grąžintas su policija. 13:35 val. taikytos laisvės suvaržymo laikinos priemonės. Prieš vakarienę buvo labai neramus, reikalavo, kad išleistų į lauką. Išgėrus vakarinius vaistus, po vakarienės nurimo ( pridedama kopija). 49 lape pažymėta, kad 2014-07-10/11 M. S. buvo ramus, prifiksuotas 21:30 jau miegojo. Nakčiai papildomai vaistų neduota. Užmigus, M. atfiksuotas (pridedama kopija). 52 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-07-22 M. S. apie 17 valandą buvo pabėgęs iš grupės, soc. darbuotojai labai skundėsi vaiko elgesiu, sakė, kad skriaudžia kitos grupės mergaites. Vakarienės metu rastas valgykloje, sugėrė jam skirtus vaistus. Papildomai nieko neduota (pridedama kopija). 54 lape pažymėta, kad 2014-07-25 M. S. sujaudintas neklausė soc. darbuotojų, buvo pabėgęs iš grupės, suduoti vakariniai ir naktiniai vaistai, nes vėlai grįžo į grupę (pridedama kopija). 55 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-07-30 M. S. keistas psich. gydymas. Darbuotojai sako, kad M. simuliuoja, gaunamus vaistus slepia po liežuviu, žandais, stebėti (žodis pabrauktas) (pridedama kopija). 60 lape pažymėta, kad 2014-08-11/12 M. S. pasišalina iš globos namų apie 17 valandą su E. L.. Policijai nepranešta (pridedama kopija). 60 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-08-13 M. S. 16 val. pavaduotojas atvedė į procedūrinį kažką papildomai suleisti, nes nesuvaldomas, su visais mušasi. Nurimo tik po 2 val. 18 valandą, kaip visada buvo sugirdyti vakariniai vaistai (pridedama kopija). 66 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-08-29 M. S. 15:15val. sujaudintas, neramus, sugirdytas pagal psichiatrės perskyrimus paskirtas vaistas (pridedama kopija). 72 lape pažymėta, kad 2014-09-14/15 M. S. lauke K. su akmeniu pataikė į kaktą, įspyrė į ranką, dėtas šaltis (pridedama kopija). 86 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-10-30 M. S. 09:25 val. atbėgo į procedūrinį verkdamas balsu, kruvina dešinė plaštaka. Obj.: dešinėje plaštakoje matomos smulkios kraujuojančios žaizdelės. Kairiosios akies apatinis vokas patinęs, melsvas. Gydytojos psichiatrės paskyrimu suleisti vaistai, sutvarstyta ranka. Tą pačią dieną apie 17 val. paskambino soc. darbo padalinio vadovė L. S. ir skundėsi, kad M. agresyvus sau ir kitiems; puolė G. su žirklėmis, ruošėsi žudytis, nuspręsta kviesti GMP. M. buvo jautrus, verkė, sakė, kad nenori čia būti. Sugirdyti vakariniai vaistai, kviesta GMP. Įdėjo į įtvarą d. ranką, lūžio nėra ir paguldė į KK Psichiatrinį skyrių (pridedama kopija). 89 lape pažymėta, kad 2014-11-07 M. S. grįžo iš ligoninės 12 val. Paskirti psich. vaistai, žiūr. paskyrimuose (pridedama kopija). 91 lapo antroje pusėje pažymėta, kad 2014-11-13 M. S. po susirinkimo nutarta griežtai vaistus sugirdyti tik grupėje, neduoti maisto, jei pas medikus ateina vienas, informuoti darbuotojus (pridedama kopija) (3 t., b.l. 136-139).

2008-04-14 darbo sutarties Nr. 1385 kopija, iš kurios matyti, jog A. D. Vilijampolės socialinės globos namuose nuo 2008-04-14 buvo priimtas dirbti masažuotoju (4 t., b.l. 152-157).

Vilijampolės socialinės globos namų masažuotojo pareigybės aprašymo, patvirtinto direktoriaus 2014-05-26 įsakymu Nr. 106, kopija, iš kurios matyti, jog masažuotojas privalo vykdyti prevencinę veiklą (4 t., b.l. 158-160).

Aprašęs šiuos duomenis teismas daro išvadą, kad jie negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.: aprašyti duomenys tik patvirtina kaltinamojo, liudytojų parodymus, taip pat ir paties nukentėjusiojo parodymus dėl fizinio skausmo sukėlimo, kurio sukėlimu nukentėjusiajam kaltinamasis yra kaltinamas. Teismas taip pat konstatuoja, kad šie duomenys patvirtina faktą, kad nukentėjusysis turi tam tikrų asmenybės vystimosi sutrikimų, būna agresyvus, būna piktas, „siautėja“.

Reziumuodamas visus aptartus duomenis, surinktus byloje, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad kaltinamasis A. D. 2014-07-11 savo veiksmais būtų sukėlęs nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą. 2014-07-11 jis buvo pakviestas pagalbai prifiksuoti M. S. prie lovos, kuris tą dieną ir dieną prieš tai elgėsi agresyviai bei neprognozuojamai, šią pagalbą jis ir suteikė. Fiksavimo metu vadovavosi įstaigos nustatyta „Agresyvių ir neramių gyventojų priežiūros tvarka“, veikė kartu su grupės darbuotojais. Kaltinamojo parodymus patvirtina bylos medžiaga. Kaltinamasis A. D. Viljampolės socialinės globos namuose dirbo nuo 2008-04-14 masažuotoju, tai patvirtina byloje esanti darbo sutartis Nr.1385 (4 t. 152-157 b.l). Nustatyta, kad dauguma VSGN gyventojų turi rimtų psichikos ir kitų sveikatos sutrikimų, dažnai konsultuojami psichiatrų, jiems skiriami vaistai. VSGN direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. 26 buvo patvirtinta „Agresyvių bei neramių globos namų gyventojų priežiūros tvarka“, kurioje nurodoma, kad siekiant užtikrinti gyventojų ir darbuotojų saugumą, kai kyla reali grėsmė, jog agresyviai besielgiantys ir neramūs asmenys savo veiksmais gali padaryti žalą savo bei aplinkinių sveikatai ar gyvybei, jų elgesys gali būti koreguojamas, taikant prevencines suvaržymo priemones. Darbuotojų tikslas tokiose situacijose visada yra nuraminti gyventoją, sudaryti saugias sąlygas jam ir aplinkiniams. Tik tada, kai neįmanoma susitarti žodžiu, imamasi kraštutinių saugumo priemonių – imobilizavimo (4 t. b.l.146). M. S. buvo diagnozuoti psichinės sveikatos sutrikimai, dėl kurių jam buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. M. S. byloje charakterizuojamas kaip asmenybė, kuri psichomatiškai susijaudinusi gali kelti grėsmę sau ir aplinkiniams. Kalbantis jaunuolis, tačiau jo atveju žodinė išraiška nebūtinai atitinka realybę. Jis meluojantis, manipuliuojantis, išsigalvojantis nebūtų istorijų. Gali sakyti nebūtus dalykus arba fantazijas, norėdamas išsisukti. Esant sunkiai kontroliuojamai situacijai M. S. sako „būsiu geras, prižadu klausyti ir pan.“, tačiau šių pažadų nevykdo, o net atvirkščiai – priešinasi personalui, rėkia, barasi, grasina; turėdamas galimybę, per agresijos protrūkį gali pulti su buities įrankiu (peilis, šakutė), trenkti, spirti ir t.t., tuo keldamas realią grėsmę sau ir aplinkiniams. Tiek iš byloje esančios M. S. charakteristikos, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad M. S. skriausdavo kitus globos namų gyventojus, jiems padaryti sužalojimai užfiksuoti byloje esančiose nuotraukose (3 t b.l.111), jis buvo panaudojęs fizinį smurtą ir prieš socialinę darbuotoją (3 t b.l.136). Dėl jo elgesio buvo sušauktas ne vienas komandinis darbuotojų susirinkimas, jo bijodavo net globos namų darbuotojos. Iš Vilijampolės socialinės globos namų 2013-11-21 d prašymo taikyti globos namų gyventojui M. S. trumpalaikį fizinį suvaržymą ar trumpalaikę fiksaciją lovos ribose matyti, kad gydytoja – psichiatrė K. M. savo parašu bei antspaudu buvo patvirtinusi savo sutikimą dėl šių priemonių taikymo (2t b.l. 180, 186, 192, 3 t. b.l.121, 3 t.b.l.119). Vilijampolės socialinės globos namų atvejo aptarimo 2014-02-06 protokole užfiksuota, jog aptarimo metu buvo nutarta globos namų gyventojui M. S., tapus psichomotoriškai sujaudintam, trumpalaikę galūnių imobilizaciją atlikti jo lovos ribose, o į pagalbą kviestis olandų specialisto apmokytus globos namų darbuotojus, kol nebus išspręstas atskiro kambario klausimas ir toks kambarys įrengtas, bei kol nebus išspręstas asmenų, galinčių padėti grupės darbuotojams prižiūrint (suvaržant) neramiai, agresyviai besielgiantį M., klausimas (2 t. b.l. 166-170). A. D. šiame protokole minimas kaip asmuo, kurį galima kviesti į pagalbą dėl trumpalaikės imobilizacijos M. taikymo, jei šis elgsis neramiai ar agresyviai. Globos namuose buvo ne viena situacija, kad, gyventojo būklei paūmėjus, grupės darbuotojos kvietė į pagalbą A. D., visų pirma, kaip specialistą, kuris dalyvavo olandų kursuose „Agresijos valdymas. Teorija ir praktika“, antra - dėl to, kad jis yra medikas (kineziterapeutas) ir išmano anatomiją bei fiziologiją ir trečia, kad jis buvo retas vyras moterų kolektyve. Pagalba taikant saugią imobilizaciją globos namuose buvo vykdoma tik su VSGN administracijos leidimu. Seminare „Agresyvaus elgesio valdymas: teorija ir praktika“ instruktorius iš Olandijos globos namų darbuotojus mokino fiksuoti globotinio galvą (atremiant į krūtinę ar lovą), jei reikia palenkti globotinio galvą žemyn (o taip pat prispausti prie grindų, čiužinio, kilimėlio ar pan.), stipriai laikyti rankas, jei reikia, užlenkti globotinio rankas už nugaros, jei priešinasi, sukelti skausmo, kad globotinis nurimtų/paklustų, esant staigiai kintančiai situacijai, neaiškinti kiekvieno savo atliekamo judesio, o operatyviai veikti. Mokymuose buvo mokoma panaudoti fizinę jėgą. Mokymai buvo taikomi konkrečiai VSGN darbuotojams, tai yra esant reikalui, skirti pritaikymui globos namų aplinkoje. Buvo suformuota šešių geriausiai apmokytų grupė, į kurią buvau įtrauktas ir A. D. (šio seminaro vaizdo įrašai 4t b.l.186 ). Pažymėtina, kad Vilijampolės socialinės globos namuose 2014 m. pradžioje buvo priimtas sprendimas naikinti pedagogų etatus, dėl ko šie specialistai buvo atleidžiami iš darbo. Vienos iš globos namuose veikusių prof. sąjungų pirmininkas L. M. ėmė rašyti skundus į skirtingas instancijas, neva globos namuose netinkamai elgiamasi su globotiniais. To pasėkoje 2015 m. vasarį televizijoje buvo paviešinta dalis vaizdo medžiagos IMG_0979, kuri filmuota globos namuose (3 t. b.l.12). Reikia pažymėti tai, kad medžiaga nufilmuota 2014 m. liepą, o paviešinta praėjus 7 mėnesiams. Per šį laikotarpį vaizdo medžiagoje užfiksuotas globotinis, o tai yra M. S., neišsakė, kad globos namuose su juo buvo netinkamai elgiamasi, o net priešingai per susirinkimą (2014-11-19) su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais, kuriame dalyvavo ir I. Š., minėjo, kad džiaugiasi, gyvendamas šiuose globos namuose, ir nusiskundimų neturi (2 b.l. 159 psl.). Teismo posėdyje apklaustas liudytoju direktorius B. parodė, kad jam buvo grasinama, jog jei jis atleis L. M., tuomet minėtas vaizdo įrašas bus paviešintas, Byloje nustatyta, kad vaizdo įrašą IMG_0979 liudytoja I. A. perdavė L. M.. Dėl šių aplinkybių liudytojo L. M. ir I. A. parodymai kelią abejonių dėl jų objektyvumo. 2014 m. liepos 11 d. kaltinamasis A. D. buvo pakviestas pagalbai prifiksuoti M. S., kuris tą dieną ir dieną prieš, tai yra 2014-07-10, elgėsi agresyviai bei neprognozuojamai. Po iškvietimo atėjęs į aukštą iš socialinės darbuotojos A. S. ir socialinio darbuotojo padėjėjos I. A. kaltinamasis sužinojo, kad M. įniršęs, smurtauja prieš darbuotojus bei kitus globotinius, žaloja save, grasina. Agresyvų jo elgesį kaltinamasis matė ir pats, užėjęs į kambarį, kuriame buvo M.. Taip pat iš grupės darbuotojų jis sužinojo, kad dėl M. fiksavimo buvo pasitarta su direktoriaus pavaduotoju P. A., psichiatre K. M. bei slaugytoja V. P., kurie pritarė grupės darbuotojų sprendimui perfiksuoti M.. Apie tai, kad M. 2014-07-11 buvo agresyvus patvirtina ir įrašai pamainų perdavimo žurnale, medikų budėjimo žurnale ir globos namų darbuotojų žodžiai, užfiksuoti vaizdo medžiagoje IMG_0979, kuri buvo filmuojama 2014-07-11 Vilijampolės socialinės globos namuose. Vaizdo įrašas IMG_0979 patvirtina, kad 2014 m. liepos 11 dieną globos namų darbuotojų veiksmai M. S. atžvilgiu buvo atlikti vadovaujantis „Agresyvių ir neramių globos namų gyventojų priežiūros tvarka“. Šiame įraše matyti, kad visą filmavimo laiką iki bandymo prifiksuoti antrą ranką M. nebuvo ramus - jis lingavo arba stipriai lingavo, nuolat derėjosi, neketino paklusti darbuotojų prašymams (pvz., adresuoti M. žodžiai „gulti“, „pagulėti“, „gulkis“ „lovoj“ buvo sakyti daugiau nei 30 kartų.), M. vis kėlė naujas sąlygas, buvo suirzęs, rodė priešiškumą, kažko reikalavo. Nuo pirmos iki dešimtos minutės šios filmuotos medžiagos buvo įgarsinti keturi liudijimai apie M. agresyvų elgesį (vaizdo įrašo 0'39), (6'41), (8'58), (10'52) bei pasakyta apie nepasitikėjimą šio globotinio pažadais. Pačioje pradžioje M. suprantamai buvo paaiškinta, kokiu tikslu buvo pakviestas A. D. (vaizdo įrašo 0'50). Po dešimt minučių įkalbinėjimų trijų darbuotojų pastangomis pavyko prifiksuoti M. vieną ranką (kairę). Būtų prifiksuota ir dešinė ranka, bet ramaus fiksavimo metu netikėtai išgirsti atėjusios slaugytojos žodžiai, galima tvirtinti išprovokavo M. neigiamas stiprias emocijas (10'40). A. D. ramiu tonu sakydamas: ar nenori galvą į sieną paduoti sau?.. Klausyk, lyg tai protingas vaikas... (12'21), tokiu būdu bandė pasakyti globotiniui, kad jo veiksmas nėra protingas. Tuo pačiu metu kaltinamasis taisė M. pagalvę lovoje. M. akivaizdžiai nelaikė šių žodžių provokacija. 2) kai M. (12'43) pašoko nuo lovos, ramiai buvo sakyta: ...pasieksiu... o ne „kentėsi“, kaip klaidingai nurodyta vaizdo įrašo apžiūros protokole (3 t b.l.13-19). Trijų darbuotojų bandymai įkalbinti M. atsigulti bei nežaloti sau rankos rezultato nedavė. (11'10-11'35). A. D. priimdamas sprendimą panaudoti fizinę jėgą fiksacijai, atsižvelgė į visas aprašytas aplinkybes (12'55). Tuo metu papildomos fizinės pagalbos nėra (2'29-2'47; 3'53-4'00) (pvz., dir. pav. P. A. nebus). Darbuotojos nepasitiki M., jaučiasi nesaugios (6'23-6'27; 9'10). M. grasina darbuotojoms (0'39), ketina sužaloti darbuotojus ir save (06'41), skriaudžia kitus gyventojus (8'58). Prifiksavus vieną ranką, M. piktas bando ištrūkti iš fiksacijos diržo, tokiu būdu žaloja save (12'51). Todėl į M. buvo kreiptasi vardu (13'10-13'25), aiškiai suformuluotas reikalavimas „skaičiuoju iki penkių“ ir turi atsigulti, po to, kaip M. nepakluso (13'26), staigiu judesiu ranka M. buvo pastumtas link pagalvės ties viršutine krūtinės sritimi, kad atsigultų bei buvo priremtas prie lovos. M. tuo momentu buvo itin agresyvus, stipriai priešinosi, dešine ranka smūgiavo A. D. į veidą, pataikė (vaizdo įrašo 13'31). Taip pat būtina akcentuoti antrą guldimo momentą: po to, kai M. (13'38) pašoko nuo lovos, po dviejų sekundžių (13'40) jis jau vėl priremtas prie lovos. Pats guldimo veiksmas vaizdo įraše nėra užfiksuotas. Bandant toliau tęsti fiksavimą, M. besimuistydamas išslydo iš lovos ant kilimo, patiesto šalia lovos, pats nesikėlė, į A. D. ištiestą ranką padėti atsistoti nereagavo. (13'51-13'59) Darbuotoja drausmino M., kad nesipriešintų; jokiu būdu nestabdė D. veiksmų, nepasakė, kad reikia nebetęsti fiksavimo; o, net atvirkščiai, kvietė dar ką nors padėti pabaigti fiksaciją, kuri ir buvo užbaigta tik pagalbon atėjus direktoriaus pavaduotojui P. A.. Tai, kad 2014-07-11 gyventojo M. S. elgesys buvo neprognozuojamas bei kontroliuojamas, o situacija nebuvo rami, patvirtina įrašai grupės pamainų priėmimo - perdavimo užrašų žurnale bei įrašai situacijų aprašymų žurnale, kurie prijungti prie bylos (11., b.l. 118-119). Sprendimai imobilizuoti inicijuojami ir priimami tiktai grupės darbuotojo (socialinio darbuotojo ir socialinio darbuotojo padėjėjo, arba tik socialinio darbuotojo padėjėjo, nesant socialinio darbuotojo darbo vietoje) ir tik informavus slaugytoją bei gydytoją, arba tik slaugytoją, nesant gydytojos, tačiau jokiu būdu ne kaltinamojo A. D. sprendimu. A. D., adekvačiai įvertinęs situaciją (darbuotojų prašymą, globotinio manipuliacinį elgesį, grasinimus, išsakytus tą dieną iki filmavimo, pavojų aplinkiniams), ėmėsi veiksmų – trumpalaikės, saugios globotiniui, imobilizacijos, kuri leistina esant reikalui bei psichiatrės rašytiniam leidimui. Nei iki filmavimo pradžios, nei per filmavimą, nei po to iki pat imobilizavimo pabaigos, kuris įvyko tik dalyvaujant direktoriaus pavaduotojui P. A., nei socialinė darbuotoja S., nei jos padėjėja A., kuri tuo metu filmavo procesą, jokiais žodžiais, veiksmais ar kitais būdais neatšaukė kviestos pagalbos, todėl, imobilizavęs kairę ranką, A. D. vykdė tolesnius veiksmus, kurių teismas nevertina neteisėtais ar sukūrusiais pasekmes, kurių sukūrimu kaltinamasis yra kaltinamas (fizinio skausmo sukėlimu). Pažymėtina, jog po kaltinime nurodomo 2014-07-11 M. S. imobilizavimo nei VSGN grupės pamainų priėmimo - perdavimo užrašuose, nei medicinos personalo budėjimo žurnale įrašų, fiksuojančių M. S. skundus dėl skausmų, sumušimų, kraujosruvų ar kitų sužalojimų pilvo srityje arba kitose kūno vietose, nėra. Teismas pastebi, kad 2016-02-04 buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl seksualinio prievartavimo (LR BK 150 str. 1 d.) įtariamojo A. D. atžvilgiu. 2016-02-04 nutarimas motyvuojamas tuo, kad „jog A. D. seksualiai prievartavo E. P. ar kitus asmenis, tiesiogiai nurodo tik nukentėjusysis M. S.. Vertinant šiuos nukentėjusiojo parodymus, darytina išvada, kad M. S., kaip aprašyta anksčiau, yra linkęs fantazuoti, meluoti. Liudytoja A. S. patvirtino, jog po to, kai buvo paviešinta M. fiksavimo istorija, M. pradėjo pasakoti, kad A. jį muša, prievartauja, kad apskritai M. yra linkęs meluoti, siekdamas savo tikslų. Atsižvelgiant į šias visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusiojo M. S. parodymai vertintini neatitinkančiais objektyvios tikrovės. Byloje duomenų, kad kaltinamasis būtų netinkamai taikęs suvaržymo priemones, nėra. Nukentėjusiojo fiksacija prie lovos buvo taikoma įvertinus situaciją (darbuotojų prašymą, nukentėjusiojo elgesį, grasinimus, išsakytus tą dieną iki filmavimo, pavojų aplinkiniams, siekiant apsaugoti globos namų gyventojus, darbuotojus ir kitus aplinkinius nuo galimų sužalojimų ar paties nukentėjusiojo susižalojimo. Tai numato „Agresyvių bei neramių globos namų gyventojų priežiūros tvarka“, kuri patvirtinta Direktoriaus 2012-03-29 įsakymu Nr. 26. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad taikyti trumpalaikį suvaržymą M. S. nebuvo pagrindo. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad A. D. Vilijampolės socialinės globos namuose 2014-07-11 M. S. smaugė ir ne mažiau penkių kartų koja sudavė M. S. į pilvo sritį. Nei 2014-07-11, nei ankščiau, nei vėliau – A. D. niekada neturėjo tikslo nuskriausti ar kitaip pakenkti M. ar kitam VSGN gyventojui, o ir pats nukentėjusysis M. S. niekada ir niekam nėra pasakęs, kad 2014-07-11 jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurio sukėlimu yra kaltinamas A. D.. Kaltinamasis išteisintinas, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

Kartu teismas pastebi, kad kaltinamajame akte nėra aptariamos ir įvertinamos aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 31 str. (būtinasis reikalingumas), 33 str. (įsakymo vykdymas), 34 str. (pateisinama profesinė rizika) straipsniuose. Kiekviename iš šių straipsnių yra numatyta, kad esant juose numatytoms aplinkybėms asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą.

Teismas šias aplinkybes vertina ne pagrindinėmis, nulemiančiomis teismo apsisprendimą išteisinti kaltinamąjį, - byloje nėra surinkta jokių duomenų, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Dėl daiktinių įrodymų.

1) DVD+R laikmena su nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo bei garso įrašu (1 t., b.l. 55); 2) DVD+R laikmena su liudytojo L. M. ir K. K. pateiktais vaizdo įrašais (3 t., b.l. 12); 3) CD+R laikmena su nuotraukomis, pateiktomis liudytojo P. A. elektroniniu paštu (3 t., b.l. 111) 4) CD+R laikmena su seminaro „Agresyvaus elgesio valdymas. Teorija ir praktika“ vaizdo įrašu (4 t., b.l. 186), saugomos byloje, paliktinos saugoti byloje. 5) DVD laikmenos Nr. 2015-523(199), 2015-524(200), 2015-522(201), 2015-1953(202), CD+R laikmena su pokalbio Nr. 508 įrašo kopija, saugomos atskirame voke, paliktinos saugoti prie bylos (LR BPK 94 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (LR BPK 139 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. D. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. išteisinti nenustačius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p.; 2 d.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento kaltinamajam palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti (LR BPK 139 str. 3 d.).

1. DVD+R laikmeną su nukentėjusiojo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo bei garso įrašu (1 t., b.l. 55); 2) DVD+R laikmeną su liudytojo L. M. ir K. K. pateiktais vaizdo įrašais (3 t., b.l. 12); 3) CD+R laikmeną su nuotraukomis, pateiktomis liudytojo P. A. elektroniniu paštu (3 t., b.l. 111) 4) CD+R laikmeną su seminaro „Agresyvaus elgesio valdymas. Teorija ir praktika“ vaizdo įrašu (4 t., b.l. 186), saugomas byloje, palikti saugoti byloje. 5) DVD laikmenas Nr. 2015-523(199), 2015-524(200), 2015-522(201), 2015-1953(202), CD+R laikmeną su pokalbio Nr. 508 įrašo kopija, saugomas atskirame voke, palikti saugoti prie bylos (LR BPK 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.