Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-09-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-21095-986/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-18
Bylos Nr.
e2YT-21095-986/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-01444-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pareiškėjas
D. D.
Suinteresuotas asmuo
M. V., L. K., R. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-21095-986/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01444-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.10, 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 18 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. V., L. K. ir R. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja M. V. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. po savo sutuoktinio A. G. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėdama jo paliktą turtą valdyti. Nurodė, kad A. G. K. ir G. K. buvo sutuoktiniai, susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra A. G. K. ir G. K. vaikai. Po G. K. mirties pareiškėja su kitais pirmosios eilės įpėdiniais, įstatymo nustatytu terminu kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos po motinos mirties užvedimo. Paveldėjimo byla buvo užvesta, tačiau vykstant paveldėjimo procesui paaiškėjo, kad notaras negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į pareiškėjos motinos registruotą nekilnojamąjį turtą. Mirusios G. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai yra pastatyti periodu nuo 1962 m. iki 1970 m., t. y. santuokos su A. G. K. metu, o po A. G. K. mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo, tačiau jo sutuoktinė faktiškai priėmė savo vyro palikimą – asmeninius daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, laikrodį, rūpinosi ir prižiūrėjo aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą, gyveno tame turte iki savo mirties. Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali gauti.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys M. V., L. K. ir R. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad jie yra pareiškėjos brolis ir seserys. A. G. K. jų visų tėvas, o G. K. jų motina. Pareiškime nurodytos aplinkybės visiškai atitinka tikrovę, pareiškimas pagrįtas ir turi būti tenkinamas (el. b. l. 31).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. K. (miręs (duomenys neskelbtini) ir G. K., a. k. (duomenys neskelbtini), (mirusi (duomenys neskelbtini), buvo sutuoktiniai, susituokė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 4, 5, 6). Pareiškėja D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoti asmenys M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), L. K., a. k. (duomenys neskelbtini), bei R. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra A. G. K. ir G. K. vaikai (el. b. l. 9, 14. 15. 16, 31). Iš Kauno regiono valstybės archyvo 2018-04-06 rašto dėl A. G. K. paveldėjimo bylos matyti, kad Kėdainių rajono valstybės notarinės kontoros 1974-1992 metų dokumentuose žinių apie A. G. K. palikimo paveldėjimo bylos sudarymą nėra (el. b. l. 7). Mirusios G. K. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas: pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėti statiniai yra pastatyti periodu nuo 1962 m. iki 1970 m., t. y. santuokos su A. G. K. metu (el. b. l. 10-13). Iš 2018-02-20 Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro rašto matyti, kad mirus A. G. K. paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo po jo mirties niekas nesikreipė (el. b. l. 8). Iš notarės L. G. 2009-09-18 liudijimo matyti, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys priėmė palikimą mirus jų motinai G. K. (el. b. l. 9).

Pareiškėjos pareiškime bei suinteresuotų asmenų atsiliepime nurodytais paaiškinimais, bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad G. K. po sutuoktinio A. G. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti: rūpinosi ir prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, gyveno likusiame name iki mirties, priėmė sutuoktinio asmeninius daiktus, relikvijas, namų apyvokos daiktus, knygas, baldus, laikrodį. Taigi, ji su palikėjo turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).

Iš pareiškėjos valstybei priteistina 4,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Be to, pareiškėja už pareiškimą, nagrinėtiną ypatingosios teisenos tvarka, sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, nors turėjo būti mokamas 38 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis). Vadovaujantis proceso koncentracijos ir operatyvumo principais (CPK 7 straipsnis), pareiškėja šio trūkumo neįpareigota pašalinti, o šis klausimas iš esmės spręstinas šiuo sprendimu. Atsižvelgus į išdėstytą, iš pareiškėjos taip pat priteistinas trūkstamas 7 Eur žyminis mokestis, iš viso 11,41 Eur (4,41 Eur + 7 Eur) bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po jos sutuoktinio A. G. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti mirusiajam A. G. K. priklausiusį turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 11,41 Eur (vienuolikos eurų 41 ct) bylinėjimosi išlaidas (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas (pasirašyta elektroniniu parašu) Mindaugas Nekrašas