Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-77/2010

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-04-06
Bylos Nr.: 2A-77/2010
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė, Kazys Kailiūnas
Ieškovas: A. A., R. A., I. A.
Atsakovas: UAB ,,Žalvaris“, AB ,,Žemaitijos pienas“
Advokatai: Albertas Bandžius, Edita Gruodytė

Kategorijos

44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-77/2010Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1, 44.2.4.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Kazio Kailiūno,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant ieškovams A. A., R. A., ieškovų atstovui advokatui Albertui Bandžiui,atsakovo UAB ,,Žalvaris“ atstovei advokatei Editai Gruodytei,atsakovo AB ,,Žemaitijos pienas“ atstovui M. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. A., I. A., R. A. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Žalvaris“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-106-194/2009 pagal ieškovų A. A., R. A., I. A. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei „Žemaitijos pienas“, uždarajai akcinei bendrovei „Žalvaris“ dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo dėl nelaimingo atsitikimo darbe.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai A. A., I. A., R. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovų AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Žalvaris“ solidariai ieškovei A. A. 4 800 turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o R. A. ir I. A. po 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, jog ieškovės A. A. vyras ir I. A. bei R. A. tėvas – B. A. pagal 1995 m. rugpjūčio 5 d. sudarytą darbo sutartį dirbo AB „Žemaitijos pienas“ vairuotoju. 2006 m. rugpjūčio 23 d., dirbdamas darbdavio teritorijoje ir atlikdamas jam priskirtos darbdavio automašinos remonto darbus, B. A. buvo sužalotas. Nelaimingas atsitikimas darbe įvyko AB „Žemaitijos pienas“ teritorijoje, kurioje metalo laužo demontavimo, pjaustymo ir išvežimo darbus iš AB „Žemaitijos pienas“ teritorijos pagal 2006 m. kovo 30 d. sutartį vykdė UAB „Žalvaris“. Metalo demontavimo ir pjaustymo darbus atlikę darbuotojai teritorijoje buvo palikę neparemtą automobilio ,,Kamaz“ kabiną su priekiniu tiltu, o likusi šios mašinos dalis buvo jau nupjauta ir išvežta. Remonto darbams užbaigti B. A. paliko remonto dirbtuves ir nuėjo nusisukti veržlę nuo metalo supirkėjų palikto ,,Kamaz“ kėbulo. Palindus kaire puse po kėbulu, neparemta ,,Kamaz“ kėbulo dalis pasviro ir traumavo B. A. Nukentėjusiojo B. A. sužalojimas priskirtas prie lengvų sužalojimų, tačiau dėl traumos pasėkoje išsivysčiusios komplikacijos – plautinių arterijų trombinės embolijos B. A. 2006 m. rugpjūčio 27 d. Telšių ligoninės stacionaro traumatologiniame skyriuje mirė. Nelaimingo atsitikimo akte nelaimingo atsitikimo viena iš priežasčių yra nurodytas netinkamas metalo laužo sandėliavimas, pasireiškęs tuo, kad metalo laužo laikymo aikštelė nebuvo aptverta ir nebuvo ribojamas pašalinių asmenų patekimas į ją. Be to, metalo laužo dalis – tai ,,Kamaz“ kėbulas, – buvo palikti stovėti nestabiliai, neparemti. Ieškovai nurodė, jog abiejų atsakovų, tai AB „Žemaitijos pienas“ ir UAB „Žalvaris“, kurie abu vykdė darbus toje teritorijoje, veiksmai yra neteisėti, pasireiškę saugos norminių aktų pažeidimu jie yra priežastiniame ryšyje su nukentėjusio mirtimi, todėl abu atsakovai yra solidariai atsakingi už padarytą žalą. Nukentėjęs B. A. buvo A. A. vyras ir realiai jos pagalbininkas bei maitintojas. A. A. gaunamas darbo užmokestis buvo minimalus, todėl pagrindinis šeimos maitintojas ir šeimos pragyvenimo šaltinis buvo B. A. darbo pajamos ir jo darbas namie šeimos labui. Nukentėjęs B. A. pats pasistatė namą, jį įrengė, remontavo, prižiūrėjo savo darbu ir lėšomis, todėl tai buvo vienintelė ir didžiulė parama ir pragyvenimo šaltinis visai šeimai – žmonai ir dviems vaikams. Sūnus R. buvo išsiskyręs ir gyveno su tėvais, vedė kartu bendrą ūkį. Dukra taip pat neturėjo pastovaus pragyvenimo šaltinio ir buvo išlaikoma tėvo. Žmonai ir dviems vaikams B. A. mirtis buvo laibai didelė netektis moraliniu požiūriu, nes tėvas/vyras nesirgo, buvo darbingas ir darbštus žmogus. Artimo žmogaus staigi, netikėta mirtis sukėlė visiems trims jo šeimos nariams skausmą, stabilumo praradimo jausmą, didelius išgyvenimus, dėl kurių B. A. tapo nedarbinga ir dabar nuolat priversta gydytis, negali išgyventi be nuolatinio medikamentų vartojimo. Sūnus ir dukra neteko artimiausio žmogaus – gero tėvo, patarėjo ir pagalbininko tiek materialiniu, tiek bendravimo – psichologiniu požiūriu, nes buvo labai artimi.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei A. A. iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo UAB „Žalvaris“, R. A. ir I. A. iš atsakovo AB „ Žemaitijos pienas“ po 6 000 Lt neturinės žalos atlyginimo ir po 1 500 Lt iš atsakovo UAB „Žalvaris“ neturtinės žalos atlyginimo, likusią ieškinio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė, priteisė iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ 1 560 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 51,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, priteisė iš UAB „Žalvaris“ 390 Lt žyminio mokesčio ir 13 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Teismas, remdamasis bylos duomeninis nustatė, kad žuvusysis B. A. dirbo pagal 1995 m. rugpjūčio 5 d. darbo sutartį AB „Žemaitijos pienas“ vairuotoju, kuriam pagal pareigas priklausė atlikti ir jam darbdavio priskirtos transporto priemonės remonto darbus darbdavio teritorijoje. 2006 m. rugpjūčio 23 d. AB „Žemaitijos pienas“ teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu B. A., buvo sužalotas, nes lindo po demontuojama senos automašinos Kamaz kabina, kuri buvo skirta išvežti į metalo laužą ir šios kabinos buvo prispaustas – lūžo kairysis klubikaulis ir kairė ranka. Tą pačią dieną B. A. buvo išvežtas ir paguldytas į Telšių ligoninės traumatologinį skyrių, o 2006 m. rugpjūčio 27 d. mirė dėl traumos kilusių komplikacijų. Teismo teigimu, posėdžio metu buvo išaiškinta, jog B. A. mirtis – plaučių arterinė embolija įvyko būtent dėl patirtos darbe traumos. Sulaužyto B. A. kairio klubikaulio vietoje susidarė bei atskilo trombas, kuris pajudėjo bei užkimšo plaučių arterijas. Būtent tokį mirties fakto tiesioginį priežastinį ryšį su darbe patirta trauma nurodė teisme apklaustas medicinos ekspertas A. S. (CPK 179 str.). Nelaimingo atsitikimo akte yra nustatyta, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi yra – netinkamas metalo laužo sandėliavimas, pasireiškęs tuo, kad metalo laužo aikštelė nebuvo aptverta, nebuvo ribojamas pašalinių darbuotojų patekimas į ją. Be to, metalo laužas – kabina su priekiniu tiltu buvo aikštelėje pastatyta nestabiliai, neparemta. Taip pat, pats darbuotojas, kuris vykdo remonto darbus remonto dirbtuvėse, negali palikti priskirtos darbo vietos ir remontą privalo atlikti tik dirbtuvėse. Pažeisti AB „Žemaitijos pienas“ direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 797, 4.11.1. p. reikalavimai ir 4.11 p. reikalavimai: „Autošaltkalviui, aptarnaujančiam ar remontuojančiam transporto priemones, draudžiama bet kokius darbus dirbti po transporto priemone, kuri pakelta, bet po ja nepadėtos tam tikros atramos“ Darbuotojas paliko savo darbo vietą dirbtuvėse, išėjo į teritoriją, kur laikinai buvo sukrautas metalo laužui skirtas metalas, palindo po kabina ,,Kamaz“, kurio užpakalinė dalis jau buvo nupjauta ir išvežta, rėmėsi kaire ranka į kabiną, siekdamas nusisukti priekinės lingės varžtą, ko pasėkoje ,,Kamaz“ kabina pasviro į priekį ir B. A. prispaudė. Šios faktinės įvykio aplinkybės detaliai nukreipia į įvykio dalyvių konkrečius kaltus, neteisėtus veiksmus ir tuo aspektu yra detalizuotina įvykio dalyvių kiekvieno atskirai kaltės laipsnis bei taikytinos atsakomybės dydis procentine išraiška. Teismas konstatavo, jog paties nukentėjusiojo B. A. didelis neatsargumas, jo paties netinkamu darbo atlikimu padaryti lokalinių norminių aktų pažeidimai sudaro 50 procentų kaltės. Jis paliko savo darbo vietą remonto dirbtuvėse, kas yra draudžiama pagal Autošaltkalvio pareiginę instrukcijos Nr. 04-09 4.11.1p. Savavališkai, be darbdavio žinios, atliko remonto darbus po netinkamai paremta transporto priemone, tuo siekdamas nusukti varžtą nuo ,,Kamaz“ kabinos lingės. Teismo teigimu, tokį remonto darbų atlikimą draudžia lokaliniai norminiai aktai, kas yra detaliai nurodyta nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagoje (t. 1, b. l. 8-71), likusi kaltės ir atsakomybės dalis – tenka abiems atsakovams. Pagal 2003 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 straipsnio 12 punktą, 14 straipsnį, 25 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso normas, darbdavys privalo užtikrinti savo darbuotojams sveikas ir saugias darbo sąlygas, užtikrinti saugiai organizuotą darbo vietą. AB „Žemaitijos pienas“ teritorijoje esančio metalo laužui skirto metalo saugus sandėliavimas, tai, kad į šią aikštelę nepatektų pašaliniai asmenys, buvo tiesioginė darbdavio pareiga. Teismas nurodė, kad netinkamas metalo laužo atviras sandėliavimas, neužtikrinimas saugių darbo sąlygų, sandėliavimui skirto laužo neatskyrimas specialia apsaugine juosta – šių saugumo reikalavimų pažeidimas yra atsakovo AB „Žemaitijos pienas“, su kuriuo B. A. siejo darbo teisiniai santykiai ir darbo sutartis, – neteisėti veiksmai, kurių pasėkoje buvo sužalotas, o vėliau mirė dirbantysis B. A., ir tai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala, todėl AB „Žemaitijos pienas“ pripažintinas iš dalies kaltu dėl nelaimingo atsitikimo (CK 6.250 str.). Teismas sprendė, kad atsakovas UAB „Žalvaris“ pripažintinas kaltu iš dalies dėl nelaimingo atsitikimo su B. A. dėl 2006 m. kovo 30 d. sutarties 4.3 p, 4.5 p. pažeidimo – atlikdami metalo laužo demontavimo, pjaustymo, išvežimo darbus, paliko dalį metalo, – tai ,,Kamaz“ kabiną, kurios negalėjo išsivežti vienu metu, nesaugiai jos neparėmė, apie iš dalies demontuotą metalą ir likusį nebaigtą darbą neinformavo AB „Žemaitijos pienas“, ko pasėkoje nesaugiai paliktas metalas prispaudė bei traumavo darbuotoją. Kadangi UAB „Žalvaris“ atliko AB „Žemaitijos pienas“ teritorijoje metalo laužo demontavimo, pjaustymo, išvežimo darbus minėtos sutarties pagrindu ir už 2006 m. rugpjūčio mėn. išsivežtą metalą tos pat sutarties pagrindu atliko apmokėjimus, tai jam tenka ir visa atsakomybė už „ Kuusakoski“ žmonių netinkamai atliktus darbus bei to pasekmes, nes tai buvo atliekama tik UAB „Žalvaris“ pavedimu, būtent vykdant 2006 m. kovo 30 d. sutartį. Teismas nurodė, kad nepriklausomai, kas ir kieno darbo sąnaudų dėka buvo vykdoma minėta pirkimo-pardavimo 2006 m. kovo 30 d. sutartis, atsakomybė dėl netinkamai atlikto darbo pagal šią sutartį tenka pirkėjui – UAB „Žalvaris“. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, padarė išvadą, kad dėl 2006 m. rugpjūčio 23 d. nelaimingo atsitikimo yra paties nukentėjusiojo B. A. kaltė, pasireiškusi dideliu neatsargumu. B. A. kaltės laipsnį teismas vertino 50 procentų, likusią 50 procentų kaltės dalį priskyrė abiem atsakovams – tai darbdaviui AB „Žemaitijos pienas“, kuriam priskyrė 40 procentų ir atsakovui UAB „Žalvaris“ – 10 procentų. Visi trys ieškovai yra mirusiojo B. A. šeimos nariai. Visi jie mirties dieną bei daugiau kaip metus laiko iki nelaimingo atsitikimo gyveno kartu su juo, vedė bendrą ūkį. Todėl teismas pripažino, jog ir pilnamečiai mirusiojo vaikai yra tinkami ieškovai neturtinės žalos ieškinio reikalavimams teikti. Teismo manymu, mirusiojo sutuoktinei A. A. vyro mirtis dėl darbe įvykusios traumos, be abejonės sukėlė didžiausius išgyvenimus, kas įtakojo ir jai kilusias sveikatos problemas, prarastą galimybę dirbti ir užsidirbti pargyvenimui (t. 2, b. l. 65, 176). Teismas nurodė, kad A. A. prašomos priteisti žalos dydis nėra per didelis nuo tenkančios abiem atsakovams atsakomybės laipsnio, todėl būtent A. A. priteistina iš atsakovo AB „Žemaitijos pienas“ 40 000 Lt neturtinės žalos (nuo šiam atsakovui tenkančios bendros 52 000 Lt sumos), ir iš atsakovo UAB „Žalvaris“ priteistina neturtinės žalos suma – 10 000 Lt (nuo jam tenkančios bendros 13 000 Lt sumos), o atitinkamai vaikams R. A. ir I. A. priteistina iš AB „Žemaitijos pienas“ – po 6 000 Lt, iš atsakovo UAB „Žalvaris“ – priteistina vaikams po 1 500 Lt. Bendra abiejų atsakovų atlygintinos neturtinės žalos tenkanti suma yra 65 000 Lt( ir 40 procentų tenkanti arba 52 000 Lt suma – AB „Žemaitijos pienas“ ir 10 procentų tenkanti atlyginti suma UAB „Žalvaris“ – 13 000 Lt). Teismas nurodė, kad ieškovės A. A. reiškiamas turtinės žalos atlyginimo reikalavimas netenkintinas, nes yra nustatyta, jog A. A. vyro mirties atveju VSDFV Telšių skyrius skyrė bei išmokėjo 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio vienkartinę išmoką (121 200 Lt) kuri kompensuoja ieškovės patirtas kapo sutvarkymo 4 800 Lt išlaidas, todėl šios išlaidos įskaitomos, nes neviršija draudimo išmokos dydžio. Be to, AB „Žemaitijos pienas“ 2006 m. rugpjūčio 28 d. direktoriaus įsakymu išmokėjo A. A. 21 MGL dydžio pašalpą laidotuvėms, šios išmokos įskaitytinos į patirtą turtinę žalą, todėl papildomai nekompensuojamos (CK 6.290 str. 1 d.)

Šalies argumentai

Ieškovai A. A., I. A., R. A. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pagrindas sumažinti žalos atlyginimą ar net visai atmesti reikalavimą atlyginti žalą yra paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas (CK 6.248 str. 4 d., 6.282 str. 1 d., DK 247 str.). Teismas nepagrįstai nukentėjusiojo veiksmus vertino kaip didelį neatsargumą. Nelaimingo atsitiki tyrimo medžiagoje surašytame paaiškinime nukentėjusysis nurodė, kad iš remonto dirbtuvių nukentėjusysis išėjo ne savavališkai, o siekdamas tinkamai atlikti darbdavio pavestą darbą (nusukus varžtą, juo prisukti remontuojamo automobilio lingės įvorę). VDI Telšių skyriaus 2008 m. rugpjūčio 28 d. surašytame įvykio vietos apžiūros akte nurodyta ,,Kamaz“ markės automobilio metalo laužo kabina neatitinka transporto priemonės apibūdinimo. Nukentėjusysis ,,Kamaz“ kabinos neremontavo, todėl teismo argumentas, jog nukentėjusysis pažeidė Autošaltkalvio pareiginės instrukcijos Nr. 04-09 4.11.1 p. reikalavimus remontuodamas pakeltą transporto priemonę be po ja padėtų atramų, yra neteisingas. Nukentėjusiojo veiksmai galėjo būti vertintini kaip neatsargumas dėl nerūpestingumo, t. y. paprastas neatsargumas, neatleidžiantis kaltų dėl nelaimingo atsitikimo asmenų pilnos atsakomybės taikymo.

2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti laidojimo išlaidas. Laidojimo išlaidos, kurių atlyginimą reglamentuoja CK 6.291 straipsnis, negali būti prilyginamos negautoms pajamoms, kurių įskaitymo į išmokėtas socialinio draudimo išmokas tvarką reglamentuoja CK 6.290 straipsnį, todėl jos turi būti atlyginamos nepriklausomai nuo to, ar asmeniui gyvybės atėmimo atveju buvo skirta ir išmokėta socialinio draudimo išmoka ar ne, o tokios išmokos neįskaitytinos į atlygintinos žalos dydį pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį.

Atsakovas UAB ,,Žalvaris“ apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo patenkinti ieškovų reikalavimai atsakovui UAB ,,Žalvaris“. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Civilinė atsakomybė už asmens padarytą žalą atsiranda tik tuo atveju, jei ši žala yra asmens neteisėtų veiksmų pasekmė. Neteisėti veiksmai konstatuotini, jeigu asmuo pažeidžia jam nustatytą teisinę pareigą arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti arba nesilaiko tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Nelaimingo atsitikimo tyrimo apraše viena iš nelaimingo atsitikimo priežasčių nurodoma netinkamas metalo laužo sandėliavimas. Tą faktą, kad metalo laužą sandėliavo AB ,,Žemaitijos pieno“ darbuotojai patvirtino abiejų atsakovų apklausti liudytojai. Teismas sprendime nenurodė, kad UAB ,,Žalvaris“ būtų sandėliavęs metalo laužą ar kad būtų turėjęs tokią pareigą ir ją būtų pažeidęs. Pareigos atsakovui UAB ,,Žalvaris“ sandėliuoti metalo laužą nenumato ir 2006 m. kovo 30 d. pirkimo-paradavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų. Metalo laužo sandėliavimo darbus vykdė tik AB ,,Žemaitijos pienas“ darbuotojai, kurie už tai yra atsakingi. Liudytojų parodymai dėl ,,Kamaz“ priekabos supjaustymo laiko ir kas ją supjaustė prieštaringi. Atsakovo UAB ,,Žalvaris“ į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad nei asmenys, nei automobilis, kuriems buvo išduoti leidimai vykdyti metalo laužo išvežimo darbus iš UAB ,,Žemaitijos pienas“ nelaimingo atsitikimo išvakarėse, nepriklausė UAB ,,Žalvaris“. Vien to fakto, kad įvykio išvakarėse yra išrašytos sąskaitos UAB ,,Žalvaris“ vardu nepakanka, kad būtų preziumuojama UAB ,,Žalvaris“ kaltė. Be to, remiantis tarp atsakovų sudaryta 2006 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 ir 3.3 punktais, sąskaitų išrašymo ir faktinės metalo laužo išvežimo datos nesutampa, kadangi visų pirma įvyksta apmokėjimas už ketinimą paimti metalo laužą, o tik vėliau įvyksta metalo laužo išvežimas. Ieškovai nepagrįstai atsakovo UAB ,,Žalvaris“ atsakomybę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo sieja su tarp atsakovų sudaryta sutartimi. 2006 m. kovo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 punkto tikslas buvo siejamas su pirkėjo konkrečiai vykdomais darbais (t. y. metalo laužo išvežimu, pakrovimu, demontavimu), kuriuos atsakovo UAB ,,Žalvaris“ darbuotojai atlikdavo tik epizodiškai, gavę atskirus pranešimus iš UAB ,,Žemaitijos pienas“, griežtai vykdydami ir laikydamiesi AB ,,Žemaitijos pieno“ instrukcijų, prieš tai gavę raštiškus leidimus dėl patekimo į teritoriją. Tuo tarpu tai nereiškė, kad atsakovas UAB ,,Žalvaris“ turėjo pastoviai saugoti ir prižiūrėti AB ,,Žemaitijos pienas“ teritoriją, kurioje AB ,,Žemaitijos pienas“ savo nuožiūra sandėliavo metalo laužą.

2. Priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių nuostolių faktui nustatyti ieškovai turėjo įrodyti, kad: UAB ,,Žalvaris“ turėjo teisę pareigą ir ją pažeidė; šiuo pažeidimu padarė žalą; nėra kitų įvykių, galėjusių nutraukti priežastinio ryšio grandinę. Tačiau ieškovai neįrodė ir neatskleidė nei vienos iš nurodytų būtinų sąlygų priežastiniam ryšiui egzistuoti.

3. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Žalvaris“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių atlikimas būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su ieškovams padaryta žala, konstatuotina, kad UAB ,,Žalvaris“ nėra ir negali būti kalta dėl tokių veiksmų. Be to, kaltės prezumpcija gali ir turi būti taikoma pačiam nukentėjusiajam, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ir galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet elgdamasis labai neatsargiai jų lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. B. A. elgėsi lengvabūdiškai, akivaizdžiai pažeisdamas darbų saugos reikalavimus ir instrukcijas ir tik pats kaltas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Žalvaris“ atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą nurodo, kad nesutinka su ieškovų apeliaciniu skundu prašo jį atmesti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovų argumentu, kad nukentėjusiojo elgesys buvo paprastas nerūpestingumas. Byloje esančių faktų ir įrodymų visuma leidžia padaryti priešingą išvadą, kad nukentėjusysis buvo labai neatsargus, ignoruodamas elementarius saugumo ir protingumo reikalavimus, jokių įrodymų, pateisinančių tokį jo elgesį byloje nėra. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens darbo stažą, patirtį bei instrukcijas, B. A. didelis neatsargumas šalina atsakovų atsakomybę. Nepagrįstas ieškovų reikalavimas atlyginti patirtas laidojimo išlaidas. Patirtos kapo sutvarkymo išlaidos yra tiesioginiai nuostoliai patenkantys į žalos apibrėžimą ir socialinės draudimo išmokos turi būti įskaitytos.

Atsakovas AB ,,Žemaitijos pienas“ atsiliepimu į atsakovo UAB ,,Žalvaris“ apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas AB ,,Žemaitijos pienas“ nebuvo susitaręs su atsakovu UAB ,,Žalvaris“ dėl metalo laužo sandėliavimo, tačiau buvo sutarta, kad kiekvieną kartą UAB ,,Žalvaris“ baigus pjaustymo, demontavimo darbus, darbų vietą atsakovas privalės palikti saugią (Sutarties 4.3 p.). Akivaizdu, kad ,,Kamaz“ kabina, kuri prispaudė nukentėjusį, nelaimingo atsitikimo metu, buvo prieš tai UAB ,,Žalvaris“ žinioje, nes ji buvo pradėta pjaustyti. UAB ,,Žalvaris“ neatlikęs pakankamų veiksmų, užtikrinančių paliktos darbo vietos saugą, elgėsi nerūpestingai. Asmenys, vykdę darbus 2006 m. rugpjūčio mėnesį AB ,,Žemaitijos pienas“ teritorijoje, prisistatė UAB ,,Žalvaris“ atstovais. Išvežtas metalo laužas buvo nuolat UAB ,,Žalvaris“ apmokamas, joks kitas asmuo tuo metu iš AB ,,Žemaitijos pienas“ metalo laužo nepirko, taip pat tuo metu jokiam kitam asmeniui AB ,,Žemaitijos pienas“ nebuvo pavedusi metalo laužo demontavimo ir gabenimo darbų savo teritorijoje. Faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra visos atsakovo UAB ,,Žalvaris“ civilinės atsakomybės sąlygos dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo.

Atsakovas AB ,,Žemaitijos pienas“ atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad nukentėjęs asmuo buvo supažindintas su darbo saugos reikalavimais. Kadangi nukentėjusiam asmeniui buvo nustatytas draudimas nepalikti darbo vietos be vadovo žinios ir remontą atlikti tik remonto dirbtuvėse, šis draudimas apima ir draudimą atlikti bet kokius su remontu susijusius veiksmus ne remonto dirbtuvėse. Nukentėjęs asmuo pažeidė ne tik draudimus numatytus lokaliniuose aktuose, bet ir pats buvo neatsargus. Teismas pagrįstai nukentėjusiojo veiksmus vertino kaip didelį neatsargumą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovai, kreipdamiesi į teismą, prašė priteisti iš atsakovų dėl nelaimingo atsitikimo įvykusio darbo metu vyro/tėvo mirties patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju reglamentuojamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir 6.263 straipsnyje. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimu atsiradusią žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Be turtinės, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatyme nustatyta piniginė kompensacija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti dėl nukentėjusiojo mirties patirtą neturtinę žalą jo sutuoktiniui, vaikams arba tėvams, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie tikrai palaikė draugiškus šeiminius santykius iki pat mirties (CK 6.284 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, įvertintas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų (neveikimo) jo pareigos užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas vykdymo aspektu bei kilusių neigiamų pasekmių.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Taigi Konstitucija įtvirtina žmogaus teisę turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas. Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbo ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra darbo santykių teisinio reguliavimo principas. Šio principo įgyvendinimas yra darbdavio pareiga. Darbo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje bei 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Taigi šiose darbo įstatymų normose imperatyviai įtvirtinta darbdavio pareiga užtikrinti darbuotojui saugias ir sveikas darbo sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio 23 d. AB „Žemaitijos pienas“ teritorijoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu B. A., kuris dirbo pagal 1995 m. rugpjūčio 5 d. darbo sutartį AB „ Žemaitijos pienas“ vairuotoju, buvo sužalotas. 2006 m. rugpjūčio 27 d. dėl patirto sužalojimo komplikacijų B. A. mirė. Nelaimingo atsitikimo darbe 2006 m. rugsėjo 21 d. akte yra konstatuotos nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas metalo laužo sandėliavimas, pasireiškęs tuo, kad metalo laužo aikštelė nebuvo aptverta, nebuvo ribojamas pašalinių darbuotojų patekimas į ją, automobilio ,,Kamaz“ metalo laužas – kabina ir priekinė rėmo dalis bei priekinis tiltas aikštelėje buvo pastatyta nestabiliai, neparemta; tuo buvo pažeisti Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 5.1 p. reikalavimai; 2) darbuotojams privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio akto reikalavimų pažeidimas; pažeisti AB „Žemaitijos pienas“ direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 797, 4.11.1 p. reikalavimai ir 4.11 p. reikalavimai: „Autošaltkalviui, aptarnaujančiam ar remontuojančiam transporto priemones, draudžiama bet kokius darbus dirbti po transporto priemone, kuri pakelta, bet po ja nepadėtos tam tikros atramos“. Iš nelaimingo atsitikimo darbe 2006 m. rugsėjo 21 d. akto, liudytojų parodymų, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagos (t. 1, b. l. 10-11, 16-65) matyti, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ne tik darbdavio AB ,,Žemaitijos pienas“, bet ir darbuotojo B. A. įvykdyti teisės aktų pažeidimai. Bylos duomenimis nustatyta, kad darbuotojas B. A. paliko savo darbo vietą dirbtuvėse, išėjo į teritoriją, kur laikinai buvo sukrautas metalo laužui skirtas metalas, palindo po kabina ,,Kamaz“, kurio užpakalinė dalis jau buvo nupjauta ir išvežta, rėmėsi kaire ranka į kabiną, siekdamas nusisukti priekinės lingės varžtą, dėl ko ,,Kamaz“ kabina pasviro į priekį ir B. A. prispaudė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paties nukentėjusiojo B. A. didelis neatsargumas, jo paties netinkamu darbo atlikimu padaryti lokalinių norminių aktų pažeidimai laikytini dideliu neatsargumu, turėjusiu arba galėjusiu turėti tiesioginę įtaką įvykti nelaimingam atsitikimu ir sudaro 50 procentų kaltės. Tai, kad darbdavys neužtikrino saugių darbo sąlygų, savaime nelėmė darbuotojo sužalojimo. Tiesioginės neigiamos pasekmės kilo ir dėl nukentėjusiojo veiksmų. Nukentėjusiajam asmeniui buvo draudžiama palikti darbo vietą be tiesioginio vadovo leidimo, visus remonto darbus jis privalėjo atlikti tik remonto dirbtuvėse, buvo draudžiama dirbti po transporto priemone, kuri pakelta ir po ja nepadėtos tam skirtos atramos (Vidaus darbo tvarkos taisyklių 7.8 p., pareigybinių nuostatų 2.18 p., Autošaltkalvio, darbuotojo remontuojančio ir techniškai aptarnaujančio transporto priemones saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 04-09 4.11 p.). Nukentėjęs asmuo ne tik pažeidė draudimus numatytus vidaus darbo tvarkoje, pareigybiniuose nuostatuose ir darbuotojo remontuojančio ir techniškai aptarnaujančio transporto priemones saugos ir sveikatos instrukcijas, bet ir pats buvo nedėmesingas ir nesiėmė minimalių atsargumo reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, kad B. A. buvo gavęs nurodymą arba leidimą palikti darbo vietą, to nenurodė ir pats nukentėjusysis savo paaiškinime dėl nelaimingo atsitikimo. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis būtų kreipęsis į darbdavį prašydamas trūkstamų detalių. Bylos įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis ignoravo tiek lokalinis teisės aktus, tiek ir darbų saugos reikalavimus. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis atmestinas ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiojo veiksmus reiktų vertinti kaip paprastą neatsargumą.

Atmestinas ieškovų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog minėtais B. A. veiksmais buvo pažeistos 2004 m. rugpjūčio 20 d. AB ,,Žemaitijos pienas“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 797 patvirtintos Autošaltkalvio pareiginės instrukcijos. Byloje esantis 2006 m. rugsėjo 21 d. (N-)1 formos aktas, surašytas asmeniui, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta darbe, nustatyta tvarka nenuginčytas, o jame esantys sprendimai dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežasčių patvirtina, kad nelaimingą atsitikimą darbe lėmė akte konstatuoti darbo saugos reikalavimų pažeidimai. Šis aktas, kaip specialus dokumentas, kuriuo nustatomos nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybės ir priežastys, turi lemiamą reikšmę vertinant, buvo ar nebuvo pažeistos darbo saugą ir sveikas darbo sąlygas reglamentuojančios teisės normos ir ar tie pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi. Kaip minėta, nelaimingo atsitikimo darbe 2006 m. rugsėjo 21 d. akte viena iš nelaimingo atsitikimo priežastimi nurodyta, tai kad darbuotojas pažeidė privalomo vykdyti saugos ir sveikatos norminio akto reikalavimus, t. y. AB „Žemaitijos pienas“ direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 797, 4.11.1 p. reikalavimus.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad darbo vietoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, yra AB ,,.Žemaitijos pienas“ teritorijos dalis, kurioje buvo sandėliuojamas, apdorojamas ir išvežamas metalo laužas. Metalo laužo savininkas yra AB ,,Žemaitijos pienas“. Atsakovas AB ,,Žemaitijos pienas“ 2006 m. kovo 30 d. buvo sudaręs su atsakovu UAB ,,Žalvaris“ metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 111-115), kuria šalys susitarė, kad UAB ,,Žalvaris“ iš AB ,,Žemaitijos pienas“ perka metalo laužą. Šalys sutartimi aptarė ir darbo saugos klausimus, t. y. kad UAB ,,Žalvaris“ yra atsakinga už darbų saugą, priešgaisrinę, ekologinę ir gamtos apsaugą bei darbo higieną darbo vietoje, taip pat gretimos aplinkos apsaugą ir greta dirbančiųjų ir judančių žmonių apsaugą nuo demontavimo darbų sukeliamų pavojų ir nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir interesų, baigus darbą sutvarko aikštelę (sutarties 4.3 p.). Pagal sutarties 3.4 punktą UAB ,,Žalvaris“ metalo laužą demontuoja, supjausto ir išsiveža, vykdydamas šį sutarties įsipareigojimą privalo užtikrinti, kad vykdomi darbai bus atliekami laikantis saugaus darbo taisyklių, užtikrina, kad dėl nesaugaus darbo ar dėl kitų veiksmų padaryta žala bus atlyginama. Sutarties sąlygos patvirtina, kad AB ,,Žemaitijos pienas“ teritorijos dalyje, kur ši bendrovė sandėliavo metalo laužą, metalo laužo darbus vykdė UAB ,,Žalvaris“. Atmestinas atsakovo UAB ,,Žalvaris“ apeliacinio skundo argumentas, kad metalo laužo sandėliavimo darbus vykdė tik AB ,,Žemaitijos pienas“, todėl ši bendrovė yra atsakinga dėl netinkamo metalo laužo sandėliavimo. Kaip minėta, šalių sudarytos sutarties 4.3 punktu UAB ,,Žalvaris“ įsipareigojo, kad kiekvieną kartą baigęs darbą aikštelę palieka saugią. Bylos duomenimis, ,,Kamaz“ kabina, kuri traumavo nukentėjusįjį, buvo pradėta pjaustyti, todėl likusi metalo laužo dalis arba turėjo būti išgabenta, arba užtikrintas jos saugus palikimas. Tačiau UAB ,,Žalvaris“ nesiėmė jokių veiksmų užtikrinančių paliktos darbo vietos saugumą, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas. Atmestinas apelianto argumentas, kad metalo laužo išvežimo darbus iš AB ,,Žemaitijos pienas“ nelaimingo atsitikimo išvakarėse atliko ne UAB ,,Žalvaris“. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepriklausomai, kas ir kieno darbo sąnaudų dėka buvo vykdoma 2006 m. kovo 30 d. sutartis, atsakomybė dėl netinkamai atlikto darbo pagal šią sutartį tenka pirkėjui UAB „Žalvaris“.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje numatyta, kad du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirbo. Remiantis Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis bei susiklosčiusia teismų praktika ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2008),

neatsižvelgiant į tai, kad nukentėjusįjį B. A. darbo teisiniai santykiai siejo tik su atsakovu AB ,,Žemaitijos pienas“, už saugaus darbo organizavimą yra atsakinga UAB ,,Žalvaris“, atlikusi darbus UAB ,,Žemaitijos pienas“ teritorijoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, pažeidusi saugaus darbo organizavimo reikalavimus ir šie pažeidimai buvo susiję priežastiniu ryšiu su įvykusiu nelaimingu atsitikimu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovų kaltę ir tiesioginį priežastinį ryšį su ieškovams padaryta žala.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tačiau jų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. UAB „Vilniaus troleibusai“; bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Ranga IV“; bylos Nr. 3K-3-450/2006; 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. įmonė v. J. S.; bylos Nr. 3K-3-210/2007). CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į žalos atlyginimą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, nedarbingiems tėvams ir kitiems nedarbingiems asmenims, kuriuos žuvusysis išlaikė; teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje normoje nustatyti asmenys turi neatsižvelgiant į darbingumą, t. y. teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir žuvusiojo pilnamečiai vaikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A., G. A. v. N. J., AB ,,Lietuvos draudimas“; bylos Nr. 3K-3-86/2005). Neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, tačiau nagrinėjamos bylos atveju ji priteisiama ne pačiam nukentėjusiajam asmeniui, bet jo artimiesiems (tretiesiems asmenims), t. y. pilnamečiams asmenims, tačiau turintiems teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovų ir mirusiojo ryšys buvo artimas, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovai turi reikalavimo teisę dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į tai, jog ieškovai dėl tėvo ir sutuoktinio netekties patyrė sunkių išgyvenimų.

CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad B. A. kaltės laipsnis vertinamas 50 procentų, pagrįstai likusią kaltės dalį paskirstė atsakovams AB ,,Žemaitijos pienas“ – 40 procentų, o UAB ,,Žalvaris“ – 10 procentų, bei atitinkamai paskirstė ieškovų ieškiniu prašomos priteisti neturtinės žalos dydį.

Bylos duomenimis, ieškovė A. A. ieškiniu taip pat prašė priteisti 4 800 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro laidojimo išlaidos. Pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį į atlygintiną žalą yra įskaitomos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė apdrausta, sveikatos ar gyvybės atėmimo atveju mokamos socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa, vienkartinė kompensacija, periodinė kompensacija, laidojimo pašalpa ir pan.). Iš bylos duomenų matyti, kad VSDFV Telšių skyrius ieškovei A. A. išmokėjo 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio vienkartinę išmoką (121 200 Lt). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėta išmoka kompensuoja ieškovės patirtas kapo sutvarkymo 4 800 Lt išlaidas, todėl šios išlaidos įskaitomos, nes neviršija draudimo išmokos dydžio (t. 3, b. l. 39, 40). Taip pat AB „Žemaitijos pienas“ 2006 m. rugpjūčio 28 d. direktoriaus įsakymo pagrindu išmokėjo A. A. 21 MGL (2625 Lt) dydžio pašalpą laidotuvėms, todėl teismas turėjo pagrindą šias išmokas įskaityti į patirtą turtinę žalą (CK 6.290 str. 1 d.).

Netenkinant apeliacinių skundų, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš apeliantų priteistinos išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 str.).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentais neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2009 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovų A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)), R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo UAB ,,Žalvaris“ (į. k. 120504795) po 3 (tris) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Alė BukavinienėVirginija ČekanauskaitėKazys Kailiūnas