- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2-2224-797/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00868-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Kavaliauskienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Edita Kavaliauskienė, sekretoriaujant R. S., nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą atstovei B. P., atsakovui D. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui D. L. dėl žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 504,21 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 26 d., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonės T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas apgadino transporto priemonę R. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Po eismo įvykio nustatyta, jog transporto priemonės T. A. valdytojas pasišalino iš įvykio vietos. Tokią informaciją ieškovė gavo iš (duomenys neskelbtini) VPK. Į bylą pateikta (duomenys neskelbtini) VPK medžiaga, kurioje nurodyta, jog atsakovas, kaip T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, padarė eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos, jam buvo paskirta bauda už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Duomenų, kad šis protokolas būtų panaikintas ir dėl įvykusio eismo įvykio nustatytos kitos faktinės aplinkybės, byloje nėra, todėl ieškovė teigia, jog turi teisę žalos atlyginimo regreso tvarka reikalauti iš atsakovo. Nors pats atsakovas su policijos nustatytomis aplinkybėmis nesutinka, tačiau kitokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Yra pateikta vaizdo medžiaga iš įvykio vietos, iš kurios matyti, kaip atsakovo vairuojama transporto priemonė, išvažiuodama iš stovėjimo vietos, kliudė galinį bamperį, o tai, jog atsakovas grįžęs, jau po įvykio, pastatęs automobilį, apžiūrinėja tiek savo automobilį, tiek R. T., galima įžvelgti, kad tikriausiai neatsiminė, kurioje vietoje stovėjo jo automobilis ir iš kurios vietos išvažiavo. Tas apžiūrinėjimas reiškia, kad jis suprato, jog jam išvažiuojant buvo eismo įvykis. Tokie veiksmai patvirtina, jog atsakovas suvokė padaręs eismo įvykį, dėl to turi pareigą atlyginti padarytą žalą. Taip pat iš vaizdo įrašo matyti, jog atsakovas pats pajuto užkliudymą, nes išsukdamas ir atlikdamas manevrą, pasuko vairą į kitą pusę, o išvažiavęs iš stovėjimo vietos aikštelėje sustojo ir stovėjo, iš kiemo nevažiavo. Nors nurodo, jog kalbėjo telefonu, tai laikytina atsakovo gynybine pozicija, kadangi ji niekaip nebuvo pagrįsta. Policijos nutarimai nebuvo apskųsti, ar panaikinti, todėl yra pagrindas ieškinio reikalavimus tenkinti. Be to, sumokėdamas baudą, atsakovas iš esmės pripažino padaręs eismo įvykį. Priežastys, jog nesutikdamas su policijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis negalėjo pateikti skundo, nes buvo išvykęs, yra taip pat tik jo gynybinė pozicija. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu dėl 504,21 Eur žalos atlyginimo, nes mano, jog ieškovė, kaip draudimo bendrovė, turėjo atlyginti žalą transporto priemonės Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui dėl eismo įvykio daugiabučio kieme (duomenys neskelbtini). Toks ir yra privalomojo transporto priemonių draudimo tikslas. Taip pat nesutinka su (duomenys neskelbtini) VPK pateikta medžiaga ROIK: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) VPK teigia, kad jo vairuojama transporto priemonė T. A. atsitrenkė į Renault, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį ir pasišalino iš įvykio vietos. (duomenys neskelbtini) VPK dėl to eismo įvykio buvo pateiktas to vakaro aplinkybių vaizdo įrašas, iš kurio matosi, kad abu automobiliai buvo vienas šalia kito ir jis niekaip negalėjo atsitrenkti į kito automobilio galinį bamperį. Taip pat nesutinka su (duomenys neskelbtini) VPK išvada, kad jis pasišalino iš įvykio vietos, nes vaizdo įraše matosi, kaip automobilis lėtai pajuda iš kiemo, būdamas automobilio Renault šone, todėl apgadinti jo užpakalinio bamperio niekaip negalėjo. Jis tiesiog nepajautė to prasilenkimo, išvažiuodamas iš kiemo nepajuto, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, todėl lėtai išsukdamas išvažiavo toliau, o apie įvykį sužinojo iš policijos.
4. Atsakovas teismo posėdyje nesutiko su ieškinio reikalavimais ir paaiškino, jog kaltas šitoje situacijoje nesijaučia, kadangi nepasišalino iš įvykio vietos. Nepajautė, kad būtų apgadinęs kažkokį automobilį. Tuo metu, kai buvo surašytas protokolas, jis turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), neturėjo laiko apskųsti, ginčyti įvykio aplinkybių, todėl tiesiog sumokėjo baudą. Nurodo, jog jeigu buvo apgadinta transporto priemonė, tada neaišku, kodėl nebuvo nustatyti jo transporto priemonės apgadinimai, palyginus transporto priemonių aukštį, kuris turėjo būti vienodas, o jo transporto priemonė net nebuvo tikrinta. Reikalavimai jo atžvilgiu grindžiami tik vaizdo įrašais, su kuriais jis nesutinka. Paaiškino, jog išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, kelis kartus taisėsi, kad galėtų saugiai išvažiuoti iš aikštelės. Pastebėjo, kad mažiau vietos išvažiuoti, pasilygino ir išvažiavo, kad būtų įsitikinęs, jog nekliudys šalia esančios transporto priemonės. Atsimena, kad išvažiavęs iš stovėjimo vietos dar buvo sustojęs, sėdėjo ir neišvažiavo iš kiemo, nes jam paskambino, todėl jis kalbėjo telefonu ir sustojo. Nurodo, jog įvykio metu nebuvo išgėręs. Nepajuto, jog būtų kliudęs transporto priemonę R. T.. Jam žinoma, kad kieme yra įrengtos kameros, filmuojama, todėl iš įvykio vietos pasišalinti būtų nelogiška. Jei taip būtų įvykę, būtų skambinęs policijai, ar palikęs savo telefono numerį, žino, kad už pasišalinimą iš įvykio vietos yra numatyta atsakomybė. Be to, ant jo transporto priemonės jokio įbrėžimo nebuvo. Aiškindamas, kodėl grįžęs į stovėjimo aikštelę ir išlipęs ėjo apsižiūrėti savo transporto priemonės dešinę pusę ir ją valė, nurodė, jog nepajuto, kad kažką galėjo kliudyti, tačiau išvažiavęs iš aikštelės mintyse pagalvojo, kad galbūt kažkur galėjo kliudyti, ir todėl pirma savo automobilį apžiūrėjo, pavalė, tačiau nebuvo jokio įbrėžimo. Akivaizdžių sugadinimų ant jo automobilio nesimatė. Kadangi jo automobilis nebuvo apgadintas, transporto priemonės neremontavo. Atsakovo nuomone, ieškovė pati nėra tikra, ar jo transporto priemonė kliudė R. T.. Peržiūrint (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašus, teismo posėdyje paaiškino, jog grįžęs ir išlipęs iš transporto priemonės ėjo į dešinę pusę, apžiūrėjo savo transporto priemonę, ar tikrai nekliudė. Neįtarė, kad galėjo kliudyti, tiesiog buvo didelis vėjas, pasiūbavo mašiną. Pagalvojo gal buvo kažkas, bet nieko nebuvo. G. R. Talisman buvo tokia atvažiavusi su nubrozdinimais. Nubrozdinimas baltas buvo, jo mašina mėlyna, taigi negalėjo būti nuo jo mašinos paliktas nubrozdinimas. Nesutinka su medžiaga (nuotraukomis), nėra tikras, ar iš šono čia jo transporto priemonė, transporto priemonės numerio nesimato, ratai panašūs, bet čia tik galimai jo transporto priemonė. Nubraukimų jis tose mėgėjiškai padarytose nuotraukose nematė. Transporto priemonė gal ir jo, galas, bet šonas ne, galbūt panaši. Tai ne policijos, tai kito asmens darytos foto. Policija neatliko jo transporto priemonės tyrimo. Mano, jog nuotraukos nesusijusios su jo transporto priemone. Sutinka tik su tomis nuotraukomis, kur jo numeris matosi. Nesutinka, jog pasišalino iš įvykio. Kontakto su kita mašina nepajuto. Jo nuomone, aplinkybė, jog grįžęs ėjo apžiūrėti savo transporto priemonės dešinės pusės durelių – neįrodo jo kaltės dėl įvykio, čia tik prielaida, jis gali daryti ką nori - gali savo transporto priemonę apžiūrėti, valyti, taip pat ir apžiūrėti, čiupinėti kitus automobilius, jam to nei įstatymas, niekas nedraudžia. Grįžus kieme stovėjo panaši į jo pažįstamo transporto priemonė, todėl priėjo prie jos, įsitikino, kad ne jo ir grįžo namo. Valė purvą tik nuo dešinės savo transporto priemonės pusės, kairės nevalė, nes taip tą vakarą norėjo. Jo transporto priemonė nesugadinta, nėra tokių faktų. Mano, jog nėra kaltas dėl įvykio, nemokės nei vieno cento. Mano, jog įrodymų, pagrindžiančių, kad jis atsitrenkė, nėra, ieškovė remiasi prielaidomis, teigia sau priimtinus dalykus. Transporto priemonės apžiūrinėjimas nėra įrodymas, kad jis apgadino automobilį. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tarp ieškovo (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo ir N. L. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria vieneriems metams, t. y. nuo 2023-02-23 iki 2024-02-22, buvo apdrausta transporto priemonės T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Iš į bylą pateikto (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 22:00 val. – (duomenys neskelbtini) 10:00 val., (duomenys neskelbtini), atsakovas, vairuodamas automobilį T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų ir jų turto saugumui, ir, važiuodamas iš stovėjimo vietos atsitrenkė į stovėjusį automobilį R. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino, o po eismo įvykio nepranešęs nei policijai, nei automobilio savininkui T. V., iš eismo įvykio vietos pasišalino, padarydamas žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovas, vadovaudamasis 2024-01-16 žalos dydį įrodančiu dokumentu – žalos sąmata, žalą patyrusiam automobilio R. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui išmokėjo 504,21 Eur draudimo išmoką (išlaidas dėl automobilio R. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurią jis patyrė (duomenys neskelbtini) d. autoįvykio, kurio kaltininku pripažintas transporto priemonės T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Ieškovas (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovui pretenziją dėl išmokėtos 504,21 Eur draudimo išmokos, žalos atlyginimo regreso tvarka, kurios atsakovas neatlygino.
6. (duomenys neskelbtini) VPK 2023 m. gruodžio 26 d. vaizdo įraše užfiksuota namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas, stovėjimo aikštelė. Iš jo matyti, kaip 1 val. 16 min. 35 sek. iš namo išeina vyras, vilkintis chalatą, ir eina link mėlynos spalvos transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įsėdęs į ją 1 val. 16 min. 20 sek. šiek tiek pavažiuoja atgal, tuomet pradeda važiuoti į priekį. 1 val. 16 min. 42 sek. vairą pasuka į dešinę pusę, bando išvažiuoti iš stovėjimo vietos. Priekyje jo stovi tamsios spalvos transporto priemonė, iš dešinės stovi pilkos spalvos transporto priemonė. Matyti, jog 1 val. 16 min. 50 sek. atstumas nuo pilkos spalvos transporto priemonės, stovinčios važiuojančios mėlynos transporto priemonės dešinėje pusėje, labai nedidelis, tačiau transporto priemonė juda į priekį, dešiniau. Tuomet mėlynos spalvos transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 val. 16 min. 51 sek. stabteli ir vairuotojas suka vairą į kairę pusę, pajuda šiek tiek į priekį ir 1 val. 16 val. 56 sek. suka vairą į dešinę pusę, išvažiuoja iš stovėjimo vietos. Tuomet sustoja ir neišjungęs variklio tam tikrą laiką stovi automobilių stovėjimo aikštelėje, vėliau išvažiuoja. Kitame vaizdo įraše užfiksuota ta pati automobilių stovėjimo aikštelė, matyti, jog į ją 1 val. 44 min. 44 sek. grįžta ta pati prieš tai išvažiavusi mėlynos spalvos transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pamatęs laisvą vietą, mėlynos transporto priemonės vairuotojas 1 val. 44 min. 56 sek. stabteli, tačiau vėl pajuda į priekį ir 1 val. 45 min. 15 sek. sustoja šalia kitos tamsios spalvos transporto priemonės. 1 val. 45 min. 55 sek. mėlynos spalvos automobilio vairuotojas bando atidaryti dureles, tačiau vietos išlipti nepakanka, todėl dureles uždaro ir vėl bando pastatyti transporto priemonę, pavažiuodamas atgal ir susukdamas vairą į dešinę pusę. Tuomet 1 val. 46 min. 43 sek. tas pats mėlynos spalvos automobilio vairuotojas sustoja ir išlipa iš savo transporto priemonės, apeina savo transporto priemonę iš galo, prieina prie galinio savo dešinės pusės bamperio, 1 val. 47 min. 7 sek. pasilenkęs žiūri, pavalo jį ranka, tuomet tą patį padaro ir dešinės pusės keleivio pusės durelėms. Vėliau žiūri į kitoje pusėje stovinčias transporto priemones, ten, iš kur išvažiavo anksčiau ir 1 val. 47 min. 55 min. prieina prie vienos iš jų, pasilenkęs pažiūri į priekinį tamsios transporto priemonės kairės pusės priekinį bamperį, ranka pavalo, pažiūri į lygiagrečiai stovinčią pilkos spalvos transporto priemonę ir nueina. Duomenų, kad atsakovas būtų pranešęs apie įvykį, ar kvietęs policiją, ar pildęs deklaraciją, byloje nėra (CPK 178 str.).
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.
8. Siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar pagal protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartą, galėjo ir turėjo suvokti, kad buvo eismo įvykis, ir tai suvokęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog eismo įvykis buvo, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis byloje Nr. e3K-650-686/2015).
9. Atsakovas yra baustas administracine tvarka už šį įvykį. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų skundęs (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolą. Pats atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad tuo metu, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, jis turėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), neturėjo laiko jo apskųsti, ginčyti įvykio aplinkybių, todėl tiesiog sumokėjo baudą, nors savo kaltės ir neįžvelgia, su protokolu nesutinka. Teismas posėdžio metu peržiūrėjo į bylą (duomenys neskelbtini) VPK pateiktus vaizdo įrašus ir nuotraukas, kurie, teismo vertinimu, patvirtina, kad atsakovo vairuojama mėlynos spalvos transporto priemonė T. A., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė kitą pilkos spalvos transporto priemonę R. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. 2023-12-26 vaizdo įraše matyti, jog atsakovas po to, kai išvažiavo iš kiemo aikštelės ir po tam tikro laiko grįžo į kiemo automobilių stovėjimo aikštelę, išlipęs iš automobilio, prieina prie galinio savo dešinės pusės bamperio, 1 val. 47 min. 7 sek. pasilenkęs žiūri, pavalo jį ranka, tuomet tą patį padaro ir dešinės pusės durelėms. Vėliau žiūri į kitoje pusėje, iš kurios anksčiau išvažiavo, stovinčias transporto priemones, 1 val. 47 min. 55 min. dvejodamas ir dairydamasis prieina prie vienos iš jų, pasilenkęs pažiūri į priekinį tamsios transporto priemonės kairės pusės bamperį, pavalo ranka, taip pat pažiūri į lygiagrečiai stovinčią pilkos spalvos (R. T.) transporto priemonę ir nueina.
10. Teismas atsakovo paaiškinimus, kad jis nepajuto susidūrimo su transporto priemone R. T., taip pat tai, kad sumokėjo baudą, jam skirtą (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokolu, ir protokolo neskundė tik dėl to, kad neturėjo laiko, buvo išvykęs, vertina kaip bandymą išvengti atsakomybės. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo nesivadovauti (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo protokole nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikta vaizdo medžiaga ir fotonuotraukomis. Atkreiptinas dėmesys, jog, duodamas paaiškinimus teisme, atsakovas buvo nenuoseklus. Teismo posėdyje teigė, jog jo vairuojama transporto priemonė T. A. nekliudė transporto priemonės R. T., ant jo transporto priemonės jokio įbrėžimo nėra ir nebuvo. Vėliau paklaustas apie priežastis, dėl kurių po įvykio valė savo transporto priemonę, nurodė, jog išvažiavęs iš automobilių stovėjimo aikštelės buvo lyg ir suabejojęs, ar negalėjo kliudyti kitos transporto priemonės. Tačiau dar vėliau teismo posėdyje nurodė, jog tiesiog valė dulkes nuo savo transporto priemonės, gali daryti ką nori, o kitą transporto priemonę apžiūrinėjo ir valė, nes to daryti įstatymas nedraudžia, be to, galvojo, kad transporto priemonė priklauso jo pažįstamam asmeniui, tačiau apsiriko. Aplinkybę, kad atsakovas vis tik galėjo ir turėjo suvokti ir suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, patvirtina ir minėti vaizdo įrašai, iš kurių aiškiai matyti, kad jis, grįžęs į stovėjimo aikštelę, iš automobilio išlipęs tuojau pat eina prie savo automobilio galo ir dešinės pusės durelių, apžiūri automobilio dešinę pusę, ranka braukia per automobilio dureles, tikrindamas, ar jis neapgadintas. Toks atsakovo elgesys po įvykio, kad jis apžiūrinėjo ir valė būtent tą savo transporto priemonės vietą - dešinį galinį bamperį ir dešinės pusės automobilio dureles ir patvirtina, kad atsakovas suprato, kad išvažiuodamas iš stovėjimo vietos pro R. T. galėjo kliudyti ir kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino, tačiau apie įvykį nieko neinformavo, grįžęs į stovėjimo aikštelę, automobilį pastatė kitoje vietoje, todėl laikytina, kad jis pasišalino iš įvykio vietos (CPK 178, 185 str.).
11. Atkreiptinas dėmesys į atsakovo atsiliepimo turinį, kuriame jis nurodo, jog nesutinka su E. I. ieškiniu dėl patirto eismo įvykio daugiabučio kieme, nes pati draudimo bendrovė turėjo padengti žalą automobilio Renault savininkui, kadangi dėl to atsakomybė ir buvo drausta. Tai leidžia teismui spręsti, jog atsakovas pripažįsta eismo įvykį, tik nesutinka su atsakomybės jam taikymu. Kad eismo įvykio metu buvo sugadinta ne tik R. T., bet ir atsakovo vairuojamas automobilis T. A., patvirtina byloje esančios policijos pateiktos nuotraukos, kurias teismas išreikalavo atsakovo prašymu (CPK 178, 185 str.).
12. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog atsakovas turėjo suvokti ir suvokė, kad buvo eismo įvykis. Atsakovas, suvokdamas, kad eismo įvykis buvo, bet, pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė, išmokėjusi apgadintos transporto priemonės savininkui išmoką už šio eismo įvykio metu padarytus transporto priemonės apgadinimus, patyrė 504,21 Eur turtinę žalą, todėl egzistuoja atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos priežastinis ryšys.
13. Ieškinys pagrįstas ir įrodytas, ieškovė pagrįstai išmokėjo transporto priemonės R. T., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui 504,21 Eur sumą už eismo įvykio metu padarytą žalą, todėl teisėtai jų reikalauja regreso tvarka iš atsakingo už eismo įvykį asmens, pasišalinusio iš įvykio vietos – atsakovo. Atsakovas žalos dydžio neginčijo. Teismui pateikti dokumentai, įrodantys atliktų remonto darbų ir sunaudotų medžiagų vertę, todėl žalos dydis yra pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais. Esant nustatytoms visoms sąlygoms atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei kilti, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 504,21 Eur žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249, 6.263, 6.280 str., CPK 178, 185 str.).
14. Kadangi iš atsakovo yra priteistas žalos atlyginimas, todėl atsakovas privalo mokėti ieškovės prašomas 5 proc. metines palūkanas už priteistą 504,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2025-01-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).
15. Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl iš atsakovo D. L. ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais - 22 Eur žyminis mokestis (CPK 93 str.).
16. Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, kurios yra 23,79 Eur (jas mokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5662) (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270, 307 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. L. ieškovei (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialą, 504,21 Eur (penkių šimtų keturių eurų 21 cento) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 504,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo D. L. valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.