Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-13 · Civilinė byla Nr. e2S-129-619/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-13Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-12-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-13
Bylos Nr.
e2S-129-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17535-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Trečiasis asmuo
Nordea Bank AB, BKB KU Nacionalinė
Ieškovas
I. K.
Atsakovas
A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-129-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17535-2016-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.; 2.6.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi trečiojo asmens Nordea Bank AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl turto padalijimo, pareikštą atsakovui A. K., tretieji asmenys BKB KU Nacionalinė kredito unija, Nordea bank AB Lietuvos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl turto padalijimo, pareikštą atsakovui A. K., tretieji asmenys BKB KU Nacionalinė kredito unija, Nordea bank AB Lietuvos skyrius.Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti jų sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Nurodoma, kad šalims yra žinomos CPK 294 str. 2 d. numatytos pasekmės, jog kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Trečiojo asmens BKB KU Nacionalinė kredito unija atstovas neprieštaravo, kad teismas patvirtintų šalių pasirašytą taikos sutartį. Trečiojo asmens Nordea bank AB Lietuvos skyriaus atstovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Pateikė atsiliepimą į šalių 2016 m. spalio 13 d. taikos sutartį, kuriuo prašė netvirtinti šios taikos sutarties. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės mokėtinos atsakovui piniginės kompensacijos už jo turto dalį dydžiu. Nepagrįstai sumažinama ieškovės mokėtina atsakovui piniginė kompensacija, ir tuo pažeidžiami kreditoriaus trečiojo asmens Nordea bank AB Lietuvos skyriaus interesai, išieškant iš atsakovo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimu priteistą bankui 357 758,34 EUR skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtino ieškovės I. K. ir atsakovo A. K. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:

Žemesnės instancijos teismas

„Ieškovė I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinama „Ieškove", ir atsakovas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), toliau vadinama „Atsakovu", o kartu vadinami „Šalimis", remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d., 140 str. 3 d., 293 str. 5 p., susitarėme taikos sutartimi užbaigti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą e2-24102-726/2016 šiomis taikos sutarties sąlygomis:

59,46 kv. m butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažįstamas asmenine Ieškovės I. K. nuosavybe.Piniginė prievolė pagal 2012 m. birželio 13 d. su Nacionaline kredito unija sudarytą Paskolos sutartį Nr. 70339, kurios neišmokėtas likutis šiai dienai yra 82'357,12 EUR (aštuoniasdešimt du tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt septyni eurai 12 centų) pripažįstama solidaria I. K. ir A. K. prievole.Ieškovė I. K. įsipareigoja atsakovui išmokėti 7 350 EUR (septyni tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt eurų) kompensaciją už Ieškovei tenkančią didesnę turto dalį per 14 dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinta ši taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, pervedant pinigus į Atsakovui A. K. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), SEB bankas, banko kodas 70440.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė atsisako visų ieškinio reikalavimų Atsakovui civilinėje byloje pagal Ieškovės ieškinį dėl turto padalijimo.

Šalys patvirtina, kad nereikalauja viena iš kitos atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Šalys pareiškia, kad jos viena kitai neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl byloje pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų, išskyrus reikalavimus, atsirandančius pagal šią taikos sutartį.

Atsakovas padengia teismo turėtas korespondencijos siuntimo išlaidas.

Ieškovė įsipareigoja padengti trečiųjų asmenų – BKB KU Nacionalinė kredito unija, Nordea bank AB Lietuvos skyriaus, nagrinėjamoje byloje patirtas išlaidas.

Priteisė iš ieškovės I. K. trečiajam asmeniui BKB Nacionalinei kredito unijai, bylinėjimosi išlaidas 718,31 EUR. Priteisė iš ieškovės I. K. trečiajam asmeniui Nordea bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių bylinėjimosi išlaidas 455,57 EUR. Civilinę bylą Nr.e2-24102-726/2016 pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl turto padalijimo, pareikštą atsakovui A. K., tretieji asmenys BKB KU Nacionalinė kredito unija, Nordea bank AB Lietuvos skyrius, nutraukė.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių 2016 m. lapkričio 7 d. sudaryta patikslinta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai, nepažeidžia nė vienos iš šalių, kreditorių interesų. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad ieškovės mokėtinos atsakovui piniginės kompensacijos suma dirbtinai sumažinta, siekiant apeiti atsakovo kreditorių interesus. Šalių paaiškinimais bei byloje pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad šalys turtą pasidalija lygiomis dalimis, pagal jų pasirinktą pasidalijimo būdą, ieškovei atitenka turtas natūra, o atsakovui išmokama jo dalies piniginė kompensacija, atsižvelgus į tai, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos iš savo asmeninių lėšų (Povedybinės sutarties 1.2.6 p.) mokėjo kredito, panaudoto dalijamo turto įsigijimui, grąžinimo įmokas bei palūkanas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Nordea bank AB prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį ir atsisakyti patvirtinti šalių pateiktą sutartį, kadangi ji pažeidžia kreditoriaus interesus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apelianto nuomone, teismas skundžiama nutartimi leido šalims piktnaudžiauti ir pažeidinėti atsakovo kreditorių interesus, kadangi atsakovas netenka buto, tuo pačiu negavęs kompensacijos ir nustačius nepagrįstai mažą kompensaciją. Paaiškino, jog ieškovui ir atsakovei nuosavybės teise priklausantis butas, įkeistas apeliantui, siekiant užtikrinti teismo sprendimą, kuriuo apeliantui iš atsakovo priteista 357758,34 EUR skola ir 16 proc. metinės palūkanos. Taikos sutartimi ieškovės naudai perleidžiamas visas butas, tuo tarpu ji nuosavybės įgijimo momentu nebus sumokėjusi kompensacijos, be to taikos sutartyje neaptartos teisinės pasekmės, jei ieškovė kompensacijos nesumokėtų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino ir nepasisakė, dėl trečiojo asmens argumento, jog nustatyta kompensacijos suma yra 7350 EUR neatitinka CPK 1.5 str., įtvirtintų principų ir yra dirbtinai sumažinta. Teismas deklaratyviai nurodė, jog neva ieškovė UBAB „Nacionalinė kredito unija“ pagal šalių po vedybinės sutarties 1.2.6 p. iš savo asmeninių lėšų mokėjo įmokas. Ieškovės pateikta vedybų sutartis ir jos sąskaitos išrašas savaime nesudaro pagrindo teigti, jog tai asmeninės ieškovės lėšos, kadangi nėra pagrįstas lėšų šaltinis. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad įmokos buvo mokėtos ir iki povedybinės sutarties sudarymo. Ieškovės pateiktais duomenimis jau yra sumokėta 29540,47 EUR, tačiau ieškovei neįrodžius, jog tai asmeninės jos lėšos, apelianto nuomone, šios sumos padalijimas taip pat turi būti išspręstas, kadangi galioja bendro sutuoktinių turto prezumpcija. Apelianto paskaičiavimais ieškovė patvirtinus tokią taikos sutartį gautų 20642,88 EUR finansinės naudos. Todėl pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis mokėtina kompensacija turi sudaryti ne 7500 EUR, bet 25091,68 EUR.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. K. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pažymėjo, jog trečiasis asmuo Nordea Bank, AB byloje nereiškė jokių reikalavimų dėl atsakovui priklausančios turto dalies sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Ginčo butas yra įkeistas trečiajam asmeniui BKB „Nacionalinė kredito unija“, užtikrinant įsipareigojimus pagal 2012 m. birželio 13 d. su Nacionaline kredito unija sudarytą Paskolos sutartį Nr. 70339. Taigi, netgi esant priverstiniam išieškojimui iš Buto, pirmiausia būtų padengti finansiniai įsipareigojimai BKB „Nacionalinė kredito unija“. Mokėjimus pagal Paskolos sutartį vykdo išimtinai ieškovė. Šią aplinkybę pripažino ir BKB „Nacionalinė kredito unija“ atsiliepime į ieškinį. Pagal 2013 m. liepos 4 d. povedybinę sutartį, sudarytą tarp šalių dėl sutuoktinių nuosavybės turtinio režimo, šalys turtui ir finansiniams įsipareigojimams, kuriuos įgijo po povedybinės sutarties sudarymo, numatė atskirą turto režimą. Trečiasis asmuo Nordea Bank, AB, prieštaraudamas taikos sutarties patvirtinimui, piktnaudžiauja savo teisėmis, nes siekia, kad paskolos sutartis būtų išmokėta iš ieškovės asmeninių lėšų, o vėliau nukreiptas išieškojimas į atsakovui tenkančią buto dalį. Niekuo nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismo nutartis naikintina, nes joje nenumatyta kompensacijos priverstinio išieškojimo iš ieškovės tvarka, kadangi tretieji asmenys, kaip atsakovo kreditoriai, turi įstatyme numatytas teises ir realias galimybes nukreipti išieškojimą tiesiogiai į ieškovės mokėtinas sumas atsakovui. Ieškovė visus mokėjimus atliko iš savo banko sąskaitos. Vadovaujantis Povedybinės sutarties 1.3.2 punktu, indėliai, piniginės lėšos bankuose ar kitose kredito įstaigose laikomi to sutuoktinio nuosavybe, kieno vardu jie padėti. Nesuprantama, kodėl ieškovė turėtų kompensuoti atsakovui iki povedybinės sutarties sumokėtas įmokas, nes iki to laiko tiek sutuoktinių turto teisinis režimas buvo bendras.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria patvirtina šalių taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo.Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog šalys 2008 m. rugpjūčio 19 d. sudarė santuoką. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padalinti šalių santuokoje įgytą turtą bei prievoles – butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) ir 83373,54 EUR paskolą pagal 2012 m. birželio 13 d. paskolos su Nacionaline kredito unija sutartį. Bylos nagrinėjimo metu šalys sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, jog minėtas butas pripažįstamas asmeniniu ieškovės turtu, atsakovei sumokant 7350 EUR kompensaciją atsakovui, o prievolė pagal paskolos sutartį pripažintina solidaria sutuoktinių prievole.Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį, konstatuodamas, jog ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, nepažeidžia šalių kreditorių interesų, kadangi remiantis bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad ieškovės mokėtinos kompensacijos suma dirbtinai sumažinta, siekiant apeiti atsakovo kreditorių interesus, kadangi ieškovė nuo povedybinės sutarties sudarymo (2013 m. liepos mėn.) iš savo asmeninių lėšų mokėjo kredito įmokas ir palūkanas.Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį motyvuodamas tuo, jog teismas tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų, formaliai apsiribodamas konstatavimu, jog šalių pateikta taikos sutartis nepažeidžia kreditorių interesų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.Pažymėtina, jog remiantis CK 3.116 straipsnio 2 dalimi, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo (šiuo atveju – taikos sutarčiai), CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, netaikytinos. Tai reiškia, kad sutuoktiniai, sudarydami savarankišką susitarimą dėl bendro turto padalijimo ar aptardami turto padalijimo turi teisę susitarti, koks turtas ir kokiomis dalimis kiekvienam jų tenka. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl įstatyme įtvirtintos tam tikros procesinės kreditorių teisės. Taigi, sutuoktinių susitarimą, nepaisant to, kad nagrinėjamu atveju turtas dalijamas nenutraukiant santuokos, riboja imperatyviosios įstatymo ir viešosios tvarkos nuostatos bei reikalavimas apsaugoti nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių ar jų kreditorių teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas prieš tvirtindamas šią sutartį turėjo pareigą įvertinti ar šalių pateikta sutartis nepažeidžia byloje dalyvaujančio kreditoriaus interesų.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, jog teismas iš esmės nevertino šalių sutartos kompensacijos pagrįstumo, kurį ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovui už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Neįvertino ar ieškovės pateiktų banko sąskaitų išrašų pakanka konstatuoti faktą, kad kreditas buvo mokamas tik iš ieškovės asmeninių lėšų. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino ar šalys dalintiną nekilnojamąjį turtą įsigijo vien iš skolintų lėšų, kaip sutuoktiniai dengė kreditą iki povedybinės sutarties sudarymo ir ar atsakovas turi kito turto, iš kurio galėtų būti patenkinti kreditorių reikalavimai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas patvirtino šalių pateiktą taikos sutartį iš esmės nevertindamas taikos sutarties atitikties kreditoriaus interesams.Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas spręstinas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė