Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-13-81/2012

Teisėja L.Kymantienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00377-2010-7

2012 m. kovo 14 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei,Daivai Aliulienei, Aušrinei Kudžmienei, Laimai Grėbliūnienei, Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, nuteistajam M. Č., jo gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. nuteistas už padarymą nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d.,3 d. bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendžiu skirta neatlikta 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant, ir skirta galutinė subendrinta bausmė- laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2011-07-11 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 800 Lt (aštuonis šimtus litų). M. Č. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- 20 MGL, tai yra 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų), įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš M. Č. priteista 5000 (penki tūkstančiai litų) nukentėjusiajam A. V. neturtinei žalai atlyginti, 800 Lt (aštuoni šimtus litų) turtinei žalai atlyginti bei 2000 Lt (du tūkstančiai litų) teismo išlaidų už advokato pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d. nuteistas už tai, kad jis bendrai veikdamas su kitais dviem asmenimis 2010 m. gegužės 22 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sumušė A. V., ne mažiau kaip 15 kartų įspirdami jam bei suduodami smūgius rankomis, tuo padarydami muštinę žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas kaktoje, kairės akies apatiniame voke, nosies nugarėlėje, dešinio peties srityje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, kaktos kairėje, nosyje, apatinėje lūpoje, dešinėje alkūnėje, kairėje alkūnėje, kairio peties srityje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, juosmens dešinėje, kairio smilkinio sumušimą, tai yra nežymiai sutrikdydami jam sveikatą, šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Skunde teigiama, jog nuteistajam paskirta bausmė akivaizdžiai per švelni, ir teismas nepagrįstai taikė LR BK 75 straipsnio nuostatas, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Be to, teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

Prokurorės manymu nuteistajam teisingai parinkta bausmės rūšis, tačiau visiškai neatsižvelgta ir neįvertinta tai, kad M. Č. teisiamas jau trečią kartą, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teistumui neišnykus. Teismas taip pat neteisingai atsižvelgė į nukentėjusiojo elgesį, konstatuodamas viktimologinį nukentėjusiojo elgesio aspektą, t.y. kad nukentėjusysis panaudojo dujinį pistoletą nesant tam būtinumui. Apeliantės teigimu ginklas iš automobilio buvo paimtas tik tuo metu, kai buvo kilusi baimė ir grėsmė, o panaudotas, t.y. pradėta šaudyti, buvo dar vėliau - kilus tiesioginiam konfliktui ir grėsmei. Šias aplinkybes patvirtinto nukentėjusysis bei liudytojas O. Ž., todėl teismo išvados dėl nukentėjusiojo viktimologinio elgesio neatitinka bylos aplinkybių.

Prokurorės teigimu teismas neįvertindamas visų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų bei klaidingai atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes, išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, paskyrė per švelnią bausmę ir rado galimybę kaltinamojo neizoliuoti nuo visuomenės, bausmės vykdymą dar kartą atidėti. Teismas nenurodė ir nemotyvavo, dėl ko tiki, kad kaltinamąjį galima taisyti ir be realios laisvės atėmimo bausmės. Prokurorė skunde pažymi, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, sprendžiant dėl galimybės taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, ypač svarbu įvertinti nuteistojo asmenybę bei vadovautis LR BK 41 st. 2 d. numatytais bausmės tikslais.

Taip pat prokurorė atkreipė dėmesį į tai, kad teismas atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nenumatyta LR BK 67 str. 3d., taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: prokurorės, prašiusios skundą dėl jame išdėstytų motyvų tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo veikos kvalifikavimas, todėl vadovaujantis LR BPK 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šie skundo argumentai pagrįsti. Bausmė nuteistajam skirta per švelni ir tuo pažeistos bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, nustatytos LR BK 41, 54, 61 str. 2d.

Baudžiamojo kodekso 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat, įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Visais atvejais teismas skirdamas bausmę, parinkdamas jos rūšį bei nustatydamas dydį pirmiausia vadovaujasi LR BK 41 straipsnyje įtvirtintais bausmės tikslais, nes bausmė turi būti pakankama pasiekti šiame straipsnyje numatytus bausmės tikslus, t.y. : 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę turi būti laikomasi visų šių reikalavimų nei vienam nesuteikiant išskirtinės prioritetinės reikšmės.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas parinkdamas M. Č. bausmės rūšį tinkamai įvertino LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei kiekvienos iš jų reikšmę ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantė.

LR BK 61 str. 2 d. įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas nustatydamas bausmės dydį netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę ir numatytas LR BK 54 str. 2 d., todėl skyrė per švelnią bausmę. Tuo buvo pažeistos LR BK 54 str. 2 d. bei 61 str. 2 d. nuostatos.

Nustatant bausmės dydį vertinamos ne tik atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, tačiau ir kitos LR BK 54 str. 2 d. numatytos aplinkybės, o taip pat turi būti vadovaujamasi LR BK 41 str. įtvirtintais bausmės tikslais.

Pažymėtina, jog teismas visiškai nemotyvavo skirtinos bausmės dydžio, nenurodė LR BK 54 str. ir 61 str. 2 d. nurodytų aplinkybių vertinimo, todėl šis trūkumas ištaisytinas, M. Č. apeliacinės instancijos teisme nustatant naują bausmės dydį.

Pažymėtina, jog M. Č. padarytas šis konkretus tyčinis nusikaltimas nors ir nėra priskiriamas sunkių ar apysunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau yra pavojingesnis, lyginant su rūšiniu šių veikų pavojingumu, nes padarytas bendrai veikiant su kitais asmenimis. Be to, turi būti vertinamas ir nuteistojo pavojingumas (nuteistasis nusikalto jau trečią kartą, neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), bei tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Šiuo atveju būtent šios aplinkybės nei tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, veika nesukėlė sunkių padarinių, turi didesnę reikšmę nustatant didesnę bausmę savo dydžiu. Nustatant bausmės dydį M. Č. šiuo atveju konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, konkretus šios veikos pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas tai yra tai, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus, nesitaiso, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, vadovaujantis bausmės tikslais, lemia žymiai didesnės bausmės, nei sankcijos minimumas, bei artimos sankcijos vidurkiui, skyrimą. Nors nusikaltimas ir nesunkus, sunkių pasekmių nesukėlė, tačiau visos kitos anksčiau nurodytos aplinkybės rodo, jog teismo paskirtoji bausmė, kuri yra vos didesnė nei sankcijos minimumas, akivaizdžiai nepakankama pasiekti LR BK 41 str. numatytus tikslus, neatitinka nuteistojo pavojingumo, o taip pat ir veikos pavojingumo todėl yra neteisinga ir turi būti griežtinama.

Įvertinusi visas aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti M. Č. skirtina artima straipsnio sankcijos vidurkiui bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Teisėjų kolegijos manymu nuteistojo asmenybė, pavojingumas, tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, lemia griežtesnės bausmės, nei nustatė apylinkės teismas, skyrimą, tačiau šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į konkrečias veikos padarymo aplinkybes, nėra pakankamos skirti didesnę nei straipsnio sankcijos vidurkis bausmę, kaip to prašoma skunde, nes tokia bausmė savo dydžiu būtų aiškiai neproporcinga veikos pavojingumui ir tuo būtų pažeistas teisingumo principas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes bendrinat LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pagrindu M. Č. naujai skirtą laisvės atėmimo bausmę su ankstesniu Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendžiu skirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taip pat didinama ir pridedamos naujai skirtos bausmės dalis.

Pagrįstas prokurorės skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas LR BK 75 str. taikymą nepagrįstai argumentavo viktimologiniu nukentėjusiojo elgesiu, nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybės pavojingumą, o taip pat ir M. Č. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-P-549/2007 pabrėžė, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų LR BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.(Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga , 2008-02-15, 3p.)

Pažymėtina, kad, pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, jog nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslų, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą, teismas gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.(Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalga , 2008-02-15, 3.4p.)

Šiuo atveju teismas bausmės vykdymo atidėjimą motyvavo vien tik nepagrįsta bei neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių išvada dėl viktimologinio nukentėjusiojo elgesio ir visiškai nenurodė motyvų, kuo remiantis tiki, jog nuteistąjį galima pataisyti be realaus bausmės atlikimo, todėl konstatuojama, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (LR BK 75 str.) ir nepagrįstai taikė bausmės vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis ginklą panaudojo nesant tam būtinumui. Pažymėtina, jog byloje nebuvo keliamas būtinosios ginties ar jos ribų peržengimo klausimas vertinat nuteistojo veiksmus ir ginklo panaudojimo būtinumo klausimas nebuvo nagrinėjamas. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis buvo mušamas jam jau neturint ginklo, liudytojas O. Ž. parodė, jog M. Č. A. mušė su pistoleto rankena. Be to, M. Č. nenurodė, kad būtų gynęs save ar draugą, nenurodė, kad būtų manęs, jog iškilo pavojus jam ar jo draugams, priešingai, teigė, jog A. B. ir O. K. mušė nukentėjusįjį (nuteistasis teigė tik norėjęs juos išskirti). Be to, nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad pirmą kartą iškilus grėsmei dėl O. K. veiksmų, šovė į orą, tai patvirtino ir liudytoja G. D.. Kadangi, O. K. nekreipė dėmesio, artėjo prie nukentėjusiojo, pastarasis teigia šovęs į O. K.. Byloje nukentėjusiojo bei liudytojų G. D., O. Ž., K. R. parodymais nustatyta, jog konfliktą pradėjo būtent nuteistasis su draugais. Esat šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog teismo išvada dėl viktimologinio nukentėjusiojo elgesio neatitinka faktinių aplinkybių, todėl apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusysis be reikalo panaudojo ginklą-šalintina iš nuosprendžio.

Sprendžiant dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą atsižvelgiama į tai, kad M. Č. naują tyčinį nusikaltimą, kuris padarytas bendrai veikiant su kitais asmenimis, vartotas fizinis smurtas, padarė būdamas anksčiau teistas du kartus, neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo už tyčinius nusikaltimus, o taip pat ir už tyčinį smurtinį nusikaltimą. Dar daugiau, naują tyčinį nusikaltimą M. Č. padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo jo polinkį daryti nusikaltimus, visuomenės normų nepaisymą ir patvirtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo pakankama priemonė realizuoti bausmės tikslus. Be to, M. Č. kaltės nepripažino, dėl savo elgesio nesigailėjo, žalos neatlygino, neatsiprašė. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę bei rodo nuteistojo didesnį pavojingumą.

Įvertinusi šių aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, jog jos neduoda pagrindo spręsti, kad LR BK 41 str. numatyti tikslai sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį, kad jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų, nubausti jį gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog taikant bausmės vykdymo atidėjimą esant aptartoms aplinkybėms akivaizdžiai būtų pažeistas teisingumo principas bei atsirastų prielaida formuotis nebaudžiamumo nuostatoms, būtų paneigta baudžiamosios teisės esmė bei paskirtis, todėl laikytina, jog bausmės vykdymas M. Č. atidėtas nepagrįstai, tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant LR BK 41, 54 str. nuostatomis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BK 54 str. 2 d., 61 str. 2 d., 75 st.) ir todėl neteisingai paskirtos bausmės. ( LR BPK 328 str. 1p., 2p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija

nusprendžia:

-Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria M. M. už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei galutinė su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendžiu subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieniems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, panaikinti;

-M. Č. už nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

-vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d., šią bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo bausme 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę- laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

-panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria bausmės vykdymas M. Č. vadovaujantis LR BK 75 str. atidėtas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei skirti įpareigojimai be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2011-07-11 atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą – 800 Lt (aštuonis šimtus litų), o taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė - 20 MGL, tai yra 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

-M. Č. paskirti laisvės atėmimo bausmę atlikti Pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį. Į bausmės laiką įskaičiuoti 1 parą/laikinas sulaikymas-2009-07-29 nuosprendis- 1t. b.l.141-142/;

-pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, jog nukentėjusysis ginklą panaudojo be reikalo.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.