Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2018-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-876-1036/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
1-876-1036/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-61322-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-876-1036/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61322-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.5.4.1; 2.12.1.4
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kroviku, teistas: 2012 m. rugpjūčio 6 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 2 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22.00 val., iki 06.00 val., dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose ar kituose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai bei įgyti, turėti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenimis alkoholinius gėrimus ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. 2014 m. balandžio 18 d., R. K. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro.

kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017 m. lapkričio 24 d., apie 00.26 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2,31 promilių girtumas), namų, esančių (duomenys neskelbtini), virtuvėje, grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo artimui giminaičiui – motinai M. K. – laikydamas savo rankoje peilį, šaukė: „Reikia visas moteris papjauti“, po to, nukreipęs peilį į M. K., puolė ją ir bėgo jai iš paskos į kambarį, šiais veiksmais sudarydamas nukentėjusiajai M. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą vakarą buvo padauginęs alkoholio. Iš pradžių viskas buvo kaip ir gerai, tačiau kai mama pradėjo jam priekaištauti dėl alkoholio vartojimo, jis neiškentė ir ją pavadino įvairiais necenzūriniais žodžiais. Viskas vyko namo virtuvėje. Tuo metu turėjo rankoje peilį, nes pjovė užkandą. Kaip ten taip gavosi, kad su peiliu bėgo motinai iš paskos, negali nurodyti, nes nelabai ką atsimena, bet tikriausiai taip ir buvo, kaip pasakojo mama. Jo mama nevartoja alkoholio, ji nemėgsta, kai namuose yra geriama. Vadindamas motiną įvairiais žodžiais, gal ir pasakė, kad reikia moterys papjauti. Jis tikrai neketino savo motinos žaloti. Jeigu taip pasakė, tai tik tam, kad ji išsigąstų ir daugiau prie jo nelįstų. Po įvykio jis atsiprašė mamos, ši jam atleido, jie susitaikė, gailisi dėl to kas įvyko (57 b. l.).

Kaltinamojo R. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji M. K. parodė, kad jos sūnus nuolat girtauja, o kai yra neblaivus, pradeda elgtis agresyviai. 2017-11-24 jis namuose pradėjo triukšmauti, keikti ją necenzūriniais žodžiais, grasino jai susidorojimu, sakė, kad užmuš. Jis buvo virtuvėje, jo rankoje matė virtuvinį peilį. Kur šiuo metu yra tas peilis, ji nežino, po įvykio jo nerado. Dėl savo sūnaus grasinimų ji prieš kelis metus kreipėsi į policiją. Šio įvykio metu jai sužalojimai nepadaryti, skausmas nesukeltas (3, 10 b. l.);

Liudytojas J. K. parodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d., vakare namo grįžo jo sūnus R. K.. Tuo metu jis buvo neblaivus. Kiek tuo metu buvo laiko, nurodyti negali, gal apie 21.00 val. Kiek pamena, R., su savimi atnešė butelį degtinės. Jie dar būdami virtuvėje kartu išgėrė po 100 ml., degtinės. Po to jis nuėjo į savo kambarį ir žiūrėjo televizorių. Ramūnas liko virtuvėje, tačiau ką jis ten darė, jis nematė. R., vis ateidavo į jo kambarį ir kažką burbėjo, tačiau jis nekreipė dėmesio. Po kurio laiko jam nusibodo ir jis uždarė savo kambario duris iš vidaus. Jis girdėjo, kad R., virtuvėje vis šaukdavo, po to išgirdo savo žmonos M. K. balsą. Kiek suprato, M., drausmino sūnų. Jis nekreipė dėmesio ir po kurio laiko užmigo. Dar prieš užmigdamas girdėjo kaip R., beldėsi į kambario duris. Jis nematė kaip R., su peiliu grasino M. Taip pat negirdėjo, kad R., sakytų M., „visas moteris reikia papjauti". Gal tuo metu buvo užmigęs, be to dar veikė televizorius. Apie tai, kad R., grasino peiliu M., jis sužinojo jau kitą dieną ryte (29-31 b. l.);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio parodymo kvito matyti, kad 2017-11-24 02.14 val., buvo atliktas R. K. asmens blaivumo testas, kuris parodė, kad R. K. patikros rezultatas: 2,31 ‰ (40 b. l.);

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas – dviejų kambarių butas, esantis daugiabučio namo pirmame aukšte. Apžiūros metu bute bendra tvarka nepažeista, nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (3-9 b. l.);

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 5 būrio vyriausiojo patrulio R. G. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017-11-24 apie 00.27 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sūnus kelia triukšmą, agresyvus. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė M. K., (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad sūnus smurtavo prieš savo motiną, kuri buvo susijaudinusi, verkė, akivaizdų sužalojimų nebuvo, medicininės pagalbos nukentėjusiajai nereikėjo. Apžiūrėjus butą, nustatyta, kad aplinka tvarkinga, sūnus akivaizdžiai girtas, agresyviai nusiteikęs, jo elgesys neadekvatus. M. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad grįžęs namo jos girtas sūnus R. K. pradėjo jai grasinti, kad ją užmuš, keikė necenzūriniais žodžiais, daužė duris, stumdėsi, trukdė ilsėtis, rankose buvo paėmęs peilį. Smurtu įtariamas asmuo R. K. buvo girtas, paprašius paaiškinti ką nors apie įvykį, atsisakė (17-18 b. l.);

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji M. K. savo iniciatyva savanoriškai pateikė daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, kuriuo buvo grasinta M. K. (21-22 b. l.);

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais taip kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 20 straipsnyje, teismas laiko nustatyta, kad R. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą savo artimui giminaičiui. Šias išvadas teismas daro įvertinęs pačio kaltinamojo parodymus, nukentėjusios, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis. Aptarti įrodymai yra pakankami kaltinamojo objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo veiksmus teismas kvalifikuoja pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 75- 77).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytas BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – dirbantis, baustas administracine tvarka, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Daiktiniai įrodymai - vokas su laikmena (kompaktiniu disku) su garso įrašu iš BPC, saugomi byloje (1 t.) – paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; uždraudžiant per šį laikotarpį - lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu R. K. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje; uždraudžiant per šį laikotarpį - lankytis kavinėse, baruose ar kitose vietose, kur gali būti vartojami alkoholiniai gėrimai; turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. lapkričio 24 d., vieną laikinam sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti.

Daiktus - voką su laikmena (kompaktiniu disku) su garso įrašu iš BPC – palikti saugoti byloje.

Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir jos dydžiu, kaltinamasis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą, pareikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas BPK 353 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas