Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą (kompiuterio operatoriaus specialybę), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 2 metus 6 mėnesius;

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinus su ankstesniu nuosprendžiu, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; bausmės vykdymas atidėtas 2 metus 6 mėnesius;

3) Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 290 straipsnį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirta bausmė subendrinta su Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu skirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 3 metus;

Aprašomoji dalis

nustatė

A. D. 2018 m. gruodžio 24 d. apie 1²⁰ val. ties mediniu ženklu „Juonė Pastuogė“, esančiu netoli Aušros al. 31, Šiauliuose, sudavė kumščiu nukentėjusiajam M. G. vieną smūgį į veido sritį ir taip sulaužė nosies kaulą, padarė kraujosruvas nosies nugarėlėje ir abiejų akių apatiniuose vokuose, kas vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusysis M. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 23, 27-28, 40, 52-58), kad 2018 m. gruodžio 23 d. apie 19 val. jis ir D. G. atėjo į naktinį klubą „Pegasas“. Ten jau buvo A. D. su dviem draugais, jų vardų, pavardžių nežino. Visi gėrė alkoholį. Vėliau, apie 22 val., visi nuėjo į „Juonė Pastuogė“ adresu Aušros al. 31, Šiauliai. Ten vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, linksminosi, su niekuo nekonfliktavo. Maždaug 1 val. M. G. su minėtais asmenimis išėjo iš muzikinio klubo. M. G. ir A. D. šnekėjosi apie senas pinigines skolas. Nei M. G. A. D., nei A. D. jam nėra nieko skolingas, skolos seniai sumokėtos. Šis pokalbis galėjo supykdyti A. D., kažką priminti. Apie 1²⁰ val. netoli medinio ženklo, ant kurio parašyta „Juonė Pastuogė“, A. D., nieko nesakęs, sudavė M. G. vieną smūgį kumščiu į dešinę veido pusę. Smūgis kliuvo M. G. į dešinę akį, nosį. Kadangi M. G. A. D. neprovokavo, jo nestūmė, nenorėjo konflikto, todėl mano, kad A. D. sudavė tyčia. A. D. jo nespardė. M. G. nematė, kur įvykio metu buvo kiti minėti asmenys, negali pasakyti, ar jie matė, kaip A. D. jam trenkė. Nuo smūgio M. G. krito, buvo be sąmonės, pagulėjo ant sniego ir atsipeikėjęs pamatė ant sniego kraują, kvietė policiją. Kadangi M. G. buvo girtas, neprisimena, ką sakė paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą. Per įvykį M. G. lūžo nosies kaulas, nosies nugarėlėje ir abiejų akių apatiniuose vokuose atsirado kraujosruvų.

Liudytojas E. U. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 69-70), kad 2018 m. gruodžio 23 d. tarp 18 ir 19 val. jis, A. D. ir D. J. nuėjo į naktinį klubą „Pegasas“. Ten visi gėrė stipriuosius alkoholinius gėrimus. Paskui prie jų prisijungė M. G. ir D. G.. Jokių konfliktų klube „Pegasas“ jų kompanijoje nebuvo. Klube „Pegasas“ prabuvo maždaug iki 22 val. Iš klubo „Pegasas“ jie ėjo į „Juonė Pastuogė“. Ten taip pat nekilo jokių konfliktų, nebuvo apsižodžiavimų, smagiai leido laiką. Apie 1 val. iš „Juonė Pastuogė“ išėjo M. G. ir A. D.. Po kokių 5 min. išėjo liudytojas E. U., D. G. ir D. J.. Išėjęs liudytojas E. U. matė, kad tolumoje, prie gatvės (Aušros al.) eina A. D., M. G. nematė. Išėjęs parūkyti negirdėjo šūkavimų, muštynių, konflikto garsų, buvo ramu. Nematė sniege gulinčio asmens. Maždaug 10 min. laukė taksi automobilių, paskui liudytojas E. U., D. J. ir D. G. išvažiavo namo. Po 2018 m. gruodžio 24 d. liudytojas E. U. kelis kartus buvo susitikęs su A. D.. A. D. nieko nepasakojo apie 2018 m. gruodžio 24 d. nakties įvykius, nieko neprisiminė, nežinojo, kad M. G. yra sulaužyta nosis. kelis kartus su M. G. po įvykio nebendravo.

Apžiūros 2019 m. sausio 18 d. protokole aprašytas BPC pateiktas 2018 m. gruodžio 24 d. 1³³ val. skambučio garso įrašas. Pranešėjas prisistatė M. G., nurodė, kad jį prieš 10 min. sumušė A. D., kad jam kraujuoja iš nosies (1 t., b. l. 87-89).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje Nr. G 1787/2018(04) (1 t., b. l. 66) teigiama, kad M. G. padaryti šie kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruvos nosies nugarėje ir abiejų akių apatiniuose vokuose. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu į veidą. Sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai. M. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdoma ilgiau negu 10 d.

Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis G. B. 2018 m. gruodžio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodė (1 t., b. l. 19), kad 2018 m. gruodžio 24 d. 1⁴⁰ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS gavo pranešimą, jog prieš 10 min. pažįstamas asmuo sumušė pranešėją. Įvykio vietoje pareigūnus pasitiko pranešėjas, prisistatė M. G. ir paaiškino, kad pažįstamas A. D. trenkė kelis kartus į veido sritį. Pareigūnai apvažiavo aplinkines gatves ir kiemus, bet potencialaus įtariamojo nerado. Aplinkinių žmonių įvykyje nebuvo.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nėra duomenų, jog nukentėjusiojo sveikatai būtų kilusios sunkesnės pasekmės, už kurias baudžiamoji atsakomybė reglamentuota kituose BK XVIII skyriaus straipsniuose. Kaltinamojo veiksmai įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Už nesunkų sveikatos sutrikdymą gali būti baudžiama laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki 3 m. (BK 138 str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikalstamos veikos sudėtis materiali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (33 metų), dirba (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, gauti iš VSDFV). 2 kartus baustas administracine tvarka už smulkius viešosios tvarkos pažeidimus (1 t., b. l. 168-169). Teistas 5 kartus, paskutinius du kartus – už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu prieš asmenį, gyvūną (1 t., b. l. 133-166). Nuo 2010 m. įtrauktas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos pacientų registrą; gydytas dėl adaptacijos sutrikimo, žalingo alkoholio vartojimo, esant ūminei reakcijai į stresą (1 t., b. l. 179). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui; nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9, 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes: eigą, trukmę, nukentėjusių, smūgių skaičių ir dislokaciją, padarinius, kaltinamojo biografinius duomenis, nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Bausmės dydis (trukmė) parenkamas žemesnis nei vidurkis (BK 50 str. 2 d.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė mažinama trečdaliu.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/2012).

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi padaręs nusikaltimą, atsiprašė nukentėjusiojo, teisme nagrinėjant bylą įsidarbino, dirba. Kaip minėta, kaltinamasis teistas 5 kartus, paskutinį kartą už nusikalstamą veiką, padarytą 2015 m. sausį. Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 1 metus, įpareigodamas jį dirbti, o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio) (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 10 p.).

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 118-119, 123-124) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis (BPK 139 str. 3 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, – kompaktinis diskas su garso įrašu, nukentėjusiajam skambinant į BPC, prisegtas voke prie bylos viršelio, – kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 1 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerius) metus, įpareigodamas A. D. bausmės vykdymo atidėjimo laiku dirbti, o netekus darbo, per dvi savaites užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti, bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

A. D. skirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – taikyti tol, kol įsiteisės šis nuosprendis.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką, –kompaktinį diską su garso įrašu – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.