Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, Rasai Sabonienei, dalyvaujant ieškovei D. P., atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui, atsakovui Z. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui Z. P. dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoju apklaustas A. G., gyvenantis (duomenys neskelbtini), atsakovo kaimynystėje parodė, kad su atsakovo laikomais šunimis buvo ne vienas incidentas, tik niekas nedrįso kreiptis į teismą. Atsakovas nesilaiko šunų priežiūros ir laikymo taisyklių, nesupranta, kad jo laikomi šunys kelia grėsmę ir yra pavojingi aplinkiniams, gąsdina praeivius. Paaiškino, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. įvykio, kai buvo sužalotas ieškovės šuo, nematė. Žinoma, kad jo kieme buvęs statybininkas padėjo išskirti šunis, tačiau praėjus tiek laiko, nepavyko rasti statybininko, apgynusio ieškovės šuniuką. Pažymėjo, kad atsakovo šuo anksčiau buvo užpuolęs jo augintą anglų vestuko šunį, sudraskė sutuoktinės striukę. Dėl incidento niekur nesikreipė, atsakovui pastabų nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, liudytojo parodymai nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 27 d. apie 18.45 val. atsakovas neužtikrino jam priklausančio auksaspalvio retriverio veislės šuns tinkamos priežiūros, dėl ko buvo apkandžiotas ieškovei priklausantis mažųjų pudelių veislės šuo (b. l. 10). Atsakovas už netinkamą šuns priežiūrą ir sukeltą grėsmę ieškovės sveikatai administracine tvarka 2012 m. lapkričio 12 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 3 dalį (b. l. 10). 2012 m. rugsėjo 27 d. 20.58 val. ieškovė dėl skausmų kairio peties sąnaryje kreipėsi į VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių, nustatytas kairio peties sąnario sumušimas, taikytas gydymas – 3 sav. imobilizacija gibso longete/įtvare, rekomenduota 3 sav. riboti galūnės apkrovimą, analgetikai (Dolmen 25mg) (b. l. 11-12, med. kortelė: 2012 m. rugsėjo 27 d. medicininių dokumentų išrašas forma Nr. 027/a). 2012 m. spalio mėn. dėl patirtų sužalojimų gydytas ieškovei priklausantis mažųjų pudelių veislės šuo (b. l. 16, 17). Ieškovė, siekdama turtinės ir neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovui priklausančio šuns elgesio, atlyginimo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.267 straipsnio 1 dalies pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Pagal CK 6.267 straipsnio 1 dalies nuostatas naminių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnyje numatytos aplinkybės, t. y. žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Naminio gyvūno savininko deliktinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga nenustatinėjama, daroma prielaida, kad asmuo yra kaltas (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Duomenų apie tai, žala buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo asmens tyčios ar neatsargumo, byloje nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas už netinkamą naminio gyvūno, t. y. šuns, priežiūrą nubaustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo (b. l. 9-10, 34, 38-39, 56). Atsakovas neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, neginčijo, juolab, procesiniuose dokumentuose ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tai pripažino. Faktas, kad ieškovei priklausantis šuo buvo sužalotas ir gydomas, ieškovė patyrė sužalojimus, t. y. padaryta žala, nustatytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 11-12, 13, 14, 15, 16). Taigi, yra visos būtinos sąlygos atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.267 str.), todėl ieškovė įgyja teisę reikalauti, atitinkamai atsakovas pareigą atlyginti netinkamai prižiūrėto šuns padarytą žalą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ribotą atsakomybę (CK 6.251 str.). Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 79 Eur turtinę žalą, t. y. 13,03 Eur (45 Lt) už specialisto išvados parengimą, 6,63 Eur (22,88 Lt) už medikamentus, 57,92 Eur (200 Lt) už šuns gydymą, ir 1 000 Eur neturinę žalą. Patirtai turtinei žalai pagrįsti ieškovę pateikė rašytinius įrodymus (b. l. 13-19 (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neginčijo prašomos priteisti turtinės žalos dydžio, sutiko kompensuoti patirtas išlaidas, teismas papildomai reikalavimo priteisti turtinę žalą nenagrinėja, pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu.

Neturtinės žalos atlyginimo atvejai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymu nustatytais atvejais, o visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymu nustatytais atvejais. CK 6.267 straipsnis, numatantis atsakomybę už naminių gyvūnų padarytą žalą, tiesiogiai nenumato neturtinės žalos atlyginimo galimybės. Neturininės (moralinės) žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013), todėl ieškovė gali reikalauti neturinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į pasekmes, padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju, prašoma priteisti 1 000 Eur dydžio neturtinė žala, grindžiama dėl įvykio patirtais neigiamais padariniais (stresu, baime, sužalojimu). Nors medicininiuose dokumentuose nėra fiksuota apie ieškovės patirtus dvasinius išgyvenimus, akivaizdu, kad ieškovei priklausančio šuns užpuolimas ir sužalojimas turėjo įtakos emocinei būklei, sukėlė dvasinius išgyvenimus, stresą, baimę ir išgąstį, tai pripažino pats atsakovas. Atskirsdamas į reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, atsakovas akcentavo, kad įvykio metu ieškovė nebuvo sužalota šuns, patirtas sužalojimas (kairio peties sąnario sumušimas) nėra susijęs su įvykiu. Nustatyta, kad įvykio metu ieškovė savo šunį laikė rankose, atsakovo šuo įkandęs šuneliui, išplėšė jį iš rankų ir voliojo gatvėje. Įvertinus atsakovo šuns veislę – auksaspavalvis retriveris (svoris apie 30 kg, ūgis vidutiniškai apie 56-61 cm), specialisto išvadą, kad ieškovės sužalojimas (kairio peties sąnario sumušimas, poodinė kraujosruva kairio peties sąnario srityje) galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje (b. l. 11-12), tikėtina, kad atsakovo šuo puldamas galėjo stumtelti ir netiesioginio kontakto metu padaryti ieškovei nustatytus sužalojimus (CPK 178, 185 str.). Byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad į gydymo įstaigą buvo kreiptasi iškarto po įvykio (įvykis 2012 m. rugsėjo 27 d. 18.45 val., į gydymo įstaigos priėmimo skyrių kreiptasi – 20.58 val.) (b. l. 11-12). Nustatytas nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ieškovės sužalojimas yra įvykio pasekmė.

Atsižvelgiant į atsakovo neteisėtais veiksmais pažeistas neturtines vertybes (turtas (šuo), sveikata), pasekmes (šuns sužalojimai buvo trumpalaikiai, ieškovės sužalojimas – nežymus sveikatos sutrikdymas, rekomenduotas gydymas 3 sav., nesudaręs ypatingai didelio nepatogumo kasdieninėje ir profesinėje veikloje), atsakovo kaltę (netyčinis elgesys), jo turtinę padėtį (dirba, gaunamos mėnesio pajamos yra apie 322 Eur neatskaičius mokesčių), padarytos turtinės žalos dydį (79 Eur), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, pripažintina, kad 150 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra reali ir pakankama, atitinka konstitucinį teisingos žalos atlyginimo principą ir formuojamą teismų praktiką tokios kategorijos byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013). Pažymėtina, kad neturinės žalos atlyginimu siekiama ne nubausti dėl žalos padarymo kaltą asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti neteisėtų veiksmų atsiradusias pasekmes.

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatas iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 229 Eur, nuo ieškinio padavimo teisme dienos – 2015 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas iš dalies.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. dėl turtinės žalos visiškai, neturtinės žalos – iš dalies (15 proc.). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo esant reikalavimui dėl neturinės žalos atlyginimo, priteistinos bylinėjimosi išlaidos negali būti siejamos su patenkintų ar atmestų reikalavimų apimtimi. Teismui nustačius ir priteisus neturtinės žalos atlyginimą, laikoma, kad ieškinys toje dalyje patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 100 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atstovavimą teisme (b. l. 84). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, analizuojamas faktines bei teisines aplinkybes, advokato dalyvavimą bylos nagrinėjime, bei įvertinus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) maksimalaus dydžio 8.18 punkte nurodytus maksimalius dydžius, pripažintina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai už atstovavimą teisme yra aiškiai per didelės. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų 8.18 punktu ir atsižvelgiant į 2.1, 2.7.punktuose nurodytais kriterijus laikytina, kad nagrinėjamu atveju pakankamos ir pagrįstos išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra 52,50 Eur ((~1,5 val. x 0,1 koef. x 350 Eur)), todėl iš atsakovo priteistina 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p.) ir 52,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.), viso 93,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,20 Eur, valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 79 Eur turtinę žalą, 150 Eur neturtinę žalą, 93,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 322,50 Eur (tris šimtus dvidešimt du eurus 50 ct).

Priteisti iš atsakovo Z. P. atsakovei D. P. 5 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos – 229 Eur, nuo ieškinio padavimo teisme dienos – 2015 m. rugsėjo 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,20 Eur (tris eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.