Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams R. A. ir V. B. dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

4. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono CMB V. B. ir A. B. sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono teismo sprendimu V. B. ir A. B. santuoka buvo nutraukta. Sprendime nurodyta, kad dėl A. B. nuolatinio girtavimo ir smurtavimo atsakovė buvo priversta jį palikti ir gyvena atskirai. Ištuoka civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) – t. y. praėjus beveik 3 metams po teismo sprendimo priėmimo. Po teismo sprendimo priėmimo sutuoktiniai kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir nepalaikė jokių santykių. 1992 m. birželio 3 d. ieškovė įsigijo 2 kambarių butą su kitais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Butas su priklausiniais buvo įgytas ieškovės asmeninėmis lėšomis, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu. Įgytas turtas nuo pat pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo viešajame registre įregistruotas ieškovės vardu. Kai įsigijo nekilnojamąjį turtą ieškovė su buvusiu sutuoktiniu jokių santykių nepalaikė, gyveno atskirai nuo 1990 m. pradžios. A. B. mirė (duomenys neskelbtini). Jo įpėdiniai yra vaikai R. A. ir V. B.. A. B. mirė neturėdamas jokio turto, todėl po jo mirties dėl paveldėjimo niekas į notarą nesikreipė ir paveldėjimo bylos užvestos nebuvo.

5. Pagal sutuoktinių santuokos nutraukimo metu galiojusį Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. O pagal tuo metu galiojusią šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe (Šeimos ir santuokos kodekso 21 straipsnis). Vadinasi ieškovė butą su priklausiniais įgijo formaliai dar būdama santuokoje, nes ištuoka įregistruota buvo tik 1993 metų kovo 9 d., t. y. praėjus beveik trejiems metams po priimto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo.

6. CK 3.87 straipsnyje yra įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos sudarymo. Tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra aktualus CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuris nustato, kad sutuoktinio turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, gali būti pripažintas sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

7. Kitaip tariant, tam, kad nagrinėjamu atveju būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) turtas turi būti įgytas už asmenines lėšas; ir 2) tuo metu buvo aiškiai išreikšta jo valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis 15 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

8. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad V. B. ir A. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono teismo sprendimo matyti, kad V. B. ir A. B. santuoka buvo nutraukta. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus santuokos nutraukimo įrašo matyti, kad santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad nuo pat teismo sprendimo priėmimo jie gyveno atskirai, nevedė bendro ūkio ir nepalaikė jokių ryšių. Iš 1992 m. birželio 3 d. sutarties, patvirtintos Anykščių apylinkės viršaičio pavaduotojos, matyti kad ieškovė už savo asmenines lėšas įsigijo 2 kambarių butą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta ieškovės vardu. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad įgytas turtas nuo pat pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo viešajame registre įregistruotas ieškovės vardu. Iš VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad A. B. (duomenys neskelbtini). Vaikai R. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. B., gim. (duomenys neskelbtini).

9. Teismo vertinimu, aukščiau išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą apie aiškią V. B. valią įgyti butą su priklausiniais išimtinai savo asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamojo turto pirkimo metu V. B. bendro ūkio su A. B. nevedė, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms yra pagrindas ieškovės pareikštą ieškinį tenkinti pilnai (CK 3.89 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu įsigytas 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/16 dalis kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.