Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Petraitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

U. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu esanti motinystės atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji U. Š. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 20.40 val. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą su stiklo šuke įpjovė kaklą savo sugyventiniui M. M., padarydama pjautinę kaklo žaizdą, ir tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui nukentėjusiajam M. M..

Kaltinamoji U. Š. ikiteisminio tyrimo metu kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji 2015 m. gruodžio 25 d., apie 20.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), turėjo svečių, o šiems išvykus susipyko su sugyventiniu M. M.. Sugyventinis M. M. išvijo ją iš namų ir užrakino namo duris. Tada ji ranka išdaužė lango stiklą, o M. M. išbėgęs į lauką, šaukė ant jos. Ji jautėsi pažeminta, todėl paėmė lango šukę ir pjovė sau kaklą. Kai atbėgo M. M., ji su šuke įpjovė kaklą jam. Kur pjovė nematė, nes nesitaikė. Ji nenorėjo M. M. nužudyti, tiesiog norėjo, kad jis paliktų ją ramybėje. Išgirdusi, kad iškviesta policija, nubėgo ir už namo pasislėpė. Šiuo metu vaikai gyvena pas M. M., nes teismo nutartimi ten yra nustatyta jų gyvenamoji vieta. M. M. ji atsiprašė ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi (b. l. 119 - 121).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais – byloje pateiktais kaltinamosios apklausos protokolais, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis M. M. parodė, kad jis 2015 m. gruodžio 25 d., apie 20.40 val., buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tarp jo ir U. Š. kilo žodinis konfliktas, kadangi ji neblaivi ruošėsi važiuoti į šokius. Jis neįsileido jos į namus, kadangi ji nurodė, kad važiuoja į šokius. Kai jis užsidarė namų duris, U. Š. išdaužė šalimais buvusį langą ir visi stiklai krito ant jo. Tada jis išėjęs į lauką pradėjo klausinėti U. Š., ką ji daranti. Netrukus pajuto nudeginimą kaklo srityje, nes ji iš dešinės pusės su kažkuo perbraukė jam per kaklą. Pastebėjo, kad U. Š. dešinėje rankoje laikė stiklą. Sugriebęs ją už apykaklės nustūmė tolyn nuo savęs ir spruko į namo vidų. Iš karto paskambino pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Kraujas iš kaklo nebėgo. Namuose buvo du mažamečiai vaikai, tačiau jie konflikto nematė (b. l. 51 - 53).

Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2015-12-25, apie 19.00 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nes gyvena pas M. M.. M. M. su sugyventine U. Š. ir abiem savo mažamečiais vaikais buvo namuose. Kaip suprato, U. Š. buvo neblaivi. U. Š. minėjo, kad važiuos į klubą su M. M. draugais. Tuo metu liudytojas nuėjo į katilinę užmesti malkų, kai išgirdo stiklo dūžį. Jis katilinėje užtruko apie 5 minutes. Išgirdęs stiklo dūžį nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Išėjęs iš katilinės, prie lauko durų sutiko M. M., kuris atsikabino iš vidaus duris ir išėjo į lauką. Jis tuo metu užlipo į antrą namo aukštą, nes girdėjo verkiančius vaikus. Matė, kad koridoriaus abu stiklai išdaužti, ant laiptų buvo sukritę stiklo duženos. Kaip suprato, M. M. ėjo į lauką žiūrėti, kas atsitiko. Už 4-5 min. atėjo M. M., kurio kaklas buvo perpjautas, tai yra kakle buvo žaizda, oda buvo atvėpusi ir kraujuota. M. M. pagriebęs rankšluosčiu užspaudė kaklą. Jis iš karto paskambino M. M. tėvui. Už 10 min. atvažiavo M. M. tėvas, o paskui policijos pareigūnai (b. l. 60 - 62).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 25, apie 20.50 val. jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino R. Š. ir pranešė, jog M. M. reikalinga medicinos pagalba, nes pastarajam perpjauta gerklė. Po to jis iš karto skambino pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Jis iš karto, maždaug po 10-15 min. nuvažiavo pas sūnų M. M. į namus. Užėjęs į namo vidų rado sūnų M. M., kuris rankšluosčiu buvo užsispaudęs kaklą. Matė, kad M. M. kaklas kairėje pusėje skersai perpjautas apie 15 cm, žaizda buvo išsižiojusi. Netrukus atvažiavo policija ir medikai, kurie M. M. išvežė į ligoninę (b. l. 64- 66).

Liudytoja G. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2015 m. gruodžio 25 d., apie 21.00 val., iš mamos A. M. sužinojo, jog M. M. sugyventinė U. Š. perpjovė jos broliui gerklę. Važiuojant pas brolį M. M., pakeliui paėmė ir mamą. Nuvykus pas brolį į namus, M. M. jau buvo išvežtas į ligoninę. Policijos pareigūnų jau taip pat nebuvo. Kažkuriuo metu jas pašaukė R. Š., kuris nurodė, kad atėjo U. Š.. U. Š. veidas ir rankos buvo kruvinos. U. Š. nurodė, kad tai ji pasidarė sau su stiklo šuke. Tada ji iškvietė policijos pareigūnus ir medikus (b. l. 68-70).

2015-12-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad M. M. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 20.40 val., namuose (duomenys neskelbtini), stiklo šuke sužalojo kaklą neblaivi sugyventinė U. Š.. Buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), matomas išdaužtas namo lango stiklas, ant žemės stiklai (b. l. 1 - 6).

2015-12-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad M. M. užfiksuotas sužalojimas kaklo srityje (b. l. 15 - 16).

2015-12-28 specialisto išvada Nr. G3540/2015 (02) patvirtina, kad M. M. nustatyta žaizda kaklo priekyje, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galėjo būti padarytas įvairias savybes turinčiu daiktu ar daiktais, vieno ar daugiau kontaktų su kaklu metu. Sužalojimo vaizdas, aprašymas medicininiuose dokumentuose, parinkta gydymo taktika rodo, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimo vaizdas, vieta rodo, kad jis būdingas daiktui ar daiktams judant bei kontaktuojant su kaklu ir jis galėjo būti padarytas stiklu (b. l. 49).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, kaltinamosios U. Š., nukentėjusiojo M. M., liudytojų R. Š., A. M. ir G. R. ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji U. Š. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 20.40 val. Kauno rajone, Ringaudų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu tyčia vieną kartą su stiklo šuke įpjovė kaklą savo sugyventiniui M. M., padarydama pjautinę kaklo žaizdą, ir tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui nukentėjusiajam M. M..

Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji U. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.

Kaltinamosios U. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad kaltininkė prisipažino padariusi įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, kad ji nusikalstamą veiką padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 125 - 129).

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į pastarosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į tai, kad nustatyta jos atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, į tai, kad kaltinamoji neteista (b. l. 88), administracine tvarka bausta (b. l. 87), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b.l. 95), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 94), todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajai laisvės apribojimo bausmę, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka – surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą panaikintina.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

U. Š. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metamas, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.