Vilniaus apygardos teismo sprendimas

treciojo asmens BUAB „Kamintras“ atstovei I. J.,treciojo asmens UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atstovei adv. G. N.,

Teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo UAB „Kamintro investicija“ ieškini atsakovui „Swedbank lizingas“, UAB del lizingo sutarties pripažinimo negaliojancia, statybos rangos sutarties salygu pakeitimo ir nuostoliu priteisimo, tretieji asmenys BUAB „Kamintras“, UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

pripažinti negaliojancia nuo sudarymo momento 2008-04-14 tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta lizingo sutarti Nr. LT071166 kaip prieštaraujancia imperatyvioms istatymo normoms ir lizingo sutarties esmei;pripažinti negaliojancia tarp ieškovo, atsakovo ir treciojo asmens BUAB „Kamintras“ 2008-04-14 sudarytos statybos rangos sutarties 4 str. 2 d. ir 2.1. d. nuostatas, numatancias, jog šalys susitare ieškovo treciajam asmeniui BUAB „Kamintras“ pagal šia sutarti sumoketas sumas iskaityti kaip dali ieškovo mokejimo atsakovui pagal finansinio lizingo sutarti Nr. LT07166.priteisti ieškovui iš atsakovo 3 794 396,4 Lt nuostoliu.

Reikalavima pripažinti lizingo sutarti negaliojancia ieškovas grindžia šiais argumentais: 1) lizingo sutartyje šalys susitare del neegzistuojancio sutarties dalyko, kas faktiškai reiškia, jog visiškai nesusitare del dalyko, kaip vieno iš esminiu lizingo sutarties salygu. Lizingo sutartyje nurodytas lizingo dalykas - statomas pastatas, neegzistavo, kadangi jis pradetas statyti gerokai veliau po sutarties sudarymo; 2) „Swedbank lizingas", UAB, neperduodamas ieškovui dar net nepradeto statyti pastato valdyti ir naudotis verslo tikslais, prieštarauja imperatyviai istatymo nuostatai del privalomo lizinguojamo daikto perdavimo lizingo gavejui; 3) „Swedbank lizingas", UAB prievole igyti nuosavybes teise iš treciojo asmens toki nekilnojamaji daikta ir perduoti ji lizingo gavejui valdyti ir naudoti neatitinka imanomumo reikalavimo; 4) tiketina, jog lizingo sutarti lydincioji pirkimo-pardavimo sutartis apskritai nebuvo sudaryta tarp „Swedbank lizingas" UAB ir treciojo asmens, o „Swedbank lizingas", UAB iš pastarojo neisigijo jokio daikto, kas velgi leistu konstatuoti prieštaravima CK 6.567 str. 1 d. nustatytam imperatyvui lizingo davejui igyti iš treciojo asmens lizingo gavejo nurodyta daikta.

Pripažinus lizingo sutarti negaliojancia, laikytina, jog ieškovas niekada neturejo prievoles, o atsakovas niekada neturejo reikalavimo teises i ieškova del periodiniu imoku mokejimo pagal lizingo sutarti, todel restitucija negalima. Ieškovo sumoketi 2 214 744,79 Lt laikytini kaip partnerio inašas pagal jungtines veiklos sutarti, kuris buvo sumoketas treciajam asmeniui už statybos darbius.

Šaliu sudaryta rangos sutartis iš esmes yra neatskiriama lizingo sutarties dalis, kadangi rangos sutarties pagrindu buvo sukurtas lizingo sutarties dalykas bei ieškovo pagal rangos sutarti mokamos sumos už darbu atlikima buvo iskaitomos kaip mokejimai pagal lizingo sutarti. Todel šiuo konkreciu atveju atskleidžiant tikruosius šaliu ketinimus sudarant rangos sutarti, turetu buti vadovaujamasi sudarytu lizingo, rangos bei ankstesniu finansavimo sutarciu visetu. Tokia praktika formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2009 m. rugsejo 28 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-288/2009; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2009 m. spalio men. 6 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-392/2009).

Taip pat atsakovas atkreipe demesi i tai, kad „Swedbank lizingas", UAB, sudarydamas rangos sutarti, neturejo ketinimu ir tikslo igyti bendrosios dalines nuosavybes teise i pagal rangos sutarti ieškovo interesais statoma nekilnojamaji turta, nes tai paprasciausiai prieštarautu „Swedbank lizingas", UAB, veiklos specifikai bei su ieškovu sudarytu lizingo ir rangos sutarciu salygoms.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinejimo metu nustatyta, kad 2008-04-14 ieškovas ir atsakovas sudare lizingo sutarti Nr. LT071166 su priedais (toliau – lizingo sutartis) (1 t., 146-200 b.l.), taip pat 2008-04-14 šalys ir tretysis asmuo BUAB „Kamintras“ sudare statybos rangos sutarti (toliau – rangos sutartis) (1 t., 20-28 b.l.).

Lizingo objektas yra pagal rangos sutarti ieškovo interesais statomas sandeliavimo paskirties pastatas (toliau – turtas arba sandelis), esantis adresu Savanoriu pr. 174A, Vilniuje (lizingo sutarties specialiosios salygos, priedo Nr.1 prie lizingo sutarties 1 p., rangos sutarties 1 str. 4 d.). Šalys susitare, kad atsakovas finansuos turto statyba, pastatytas turtas nuosavybes teise bus perduotas atsakovui, atsakovas pastatyta turta perduos ieškovui valdyti ir naudoti verslo tikslais su teise periodiniais mokejimais per lizingo sutarties termina turta išpirkti, ieškovui sumokejus visas turto išpirkimo imokas ir kitus mokejimus pagal lizingo sutarti, taip pat ivykdžius kitas lizingos sutarties salygas, turtas nuosavybes teise bus perduotas ieškovui.

Lizingo sutartimi, priedu Nr.1 ir rangos sutartimi šalys susitare del tokios turto išpirkimo ir statybos darbu finansavimo tvarkos: rangovui (treciajam asmeniui BUAB „Kamintras“) atlikus eilini turto statybos darbu etapa ir rangovui bei ieškovui pasirašius atliktu darbu priemimo – pardavimo akta, rangovas išrašo atsakovui PVM saskaita faktura atliktu darbu sumai. Ieškovas sumoka i atsakovo saskaita 38,40 procentu PVM saskaitoje fakturoje nurodytos sumos, ši suma yra iskaitoma kaip ieškovo mokejimas atsakovui pagal lizingo sutarti turto vertei išpirkti. Gaves šia suma, atsakovas sumoka rangovui visa PVM saskaitoje fakturoje nurodyta suma. Atlikus eilini turto statybos darbu etapa, pasirašomas pakeistas imoku grafikas, kuriame nurodoma ieškovo sumoketa imoka turto vertei išpirkti ir likusi neišpirkta turto verte. Pastacius turta, likusi neišpirkta turto verte yra sumokama pagal imoku grafikus.

Priedu Nr.2 prie lizingo sutarties šalys susitare, kad pirmoji turto išpirkimo imoka yra 2 492 395 Lt, ši imoka sumokama priede Nr.1 nustatyta tvarka ir salygomis, t.y. sumokant atsakovui 38,740 procentu PVM saskaitoje fakturoje nurodytos statybos darbu vertes.

Rangos sutartimi šalys ir tretysis asmuo BUAB „Kamintras“ susitare, kad tretysis asmuo ieškovo interesais pastatys sandelio paskirties pastata, esanti adresu Savanoriu pr. 174A, Vilniuje, ir perduos nuosavybes teise i ši pastata atsakovui, statomas sandelis yra tarp šaliu sudarytos lizingo sutarties objektas, atsakovas pastatyta turta perduos ieškovui valdyti ir naudoti verslo tikslais su teise periodiniais mokejimais per lizingo sutarties termina turta išpirkti.

Šalys vykde lizingo ir rangos sutartyje numatytus isipareigojimus (1 t., 156-195 b.l., 2 t. 23-32 b.l.), turtas 2009-01-22 aktu buvo pripažintas tinkamu naudotis (1 t., 29-32 b.l.), 2009-02-18 susitarimu šalys patikslino lizingo objekta, t.y. kad lizingo objektas yra sandelis, unikalus Nr.4400-1645-1697, esantis adresu Savanoriu pr. 174A, Vilnius (1 t., 198 b.l.).

Ieškovui netinkamai vykdant isipareigojimus pagal lizingo sutarti, atsakovas 2009-06-15 pranešimu nuo 2009-06-15 vienašališkai nutrauke lizingo sutarti (1 t., 210 b.l.).

Del lizingo sutarties pripažinimo negaliojancia del prieštaravimo imperatyvioms istatymo normoms ir lizingo sutarties esmei

Pagal lizingo (finansines nuomos) sutarti viena šalis (lizingo davejas) isipareigoja igyti nuosavybes teise iš treciojo asmens kitos šalies (lizingo gavejo) nurodyta daikta ir perduoti ji lizingo gavejui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokesti su salyga, kad sumokejus visa lizingo sutartyje numatyta kaina daiktas pereis lizingo gavejui nuosavybes teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Lizingo (finansines nuomos) santykius reglamentuojancio CK XXX skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tais atvejais, kai lizingo davejas yra nuomojamo turto savininkas (CK 6.567 str. 1 d.). Lizingo sutarties dalyku gali buti bet kokie nesunaudojami kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, išskyrus žeme ir gamtos išteklius (CK 6.568 str. 1 d.). Taigi, lizingo sutarties esme yra lizingo gavejui reikalingo daikto isigijimo nuosavybes teise finansavimas, kai ši daikta (lizingo objekta) iš pradžiu lizingo gavejo interesais nuosavybes teise isigyja (arba jau turi nuosavybes teise) lizingo davejas, kuris perduoda daikta valdyti ir naudoti lizingo gavejui, o šis per lizingo sutarties termina sumoka lizingo davejui daikto kaina ir igyja nuosavybes teise i daikta. Šio ginco atveju ieškovas turejo tiksla nuosavybes teise isigyti sandeli, bet neturejo tam pakankamai lešu. Lizingo sutartimi šalys susitare, kad ši sandeli nuosavybes teise isigis atsakovas, perduos sandeli ieškovui valdyti ir naudoti, o, ieškovui per lizingo sutartyje numatyta termina sumokejus atsakovui sandelio kaina, atsakovas perduos sandeli ieškovo nuosavyben.

CK 6.567 str. 1 d. nera numatytas imperatyvus reikalavimas, kokiu pagrindu lizingo davejas turi igyti nuosavybes teise i lizingo objekta. CK 4.47 str. 4 p. numatyta, kad nuosavybes teises igijimo pagrindas yra naujo daikto pagaminimas. Atsakovas lizingo objekta isigijo šiuo pagrindu, t.y. lizingo objektas buvo pastatytas ir perduotas atsakovo nuosavyben pagal rangos sutarti. CK 6.567 str. 1 d. taip pat nera numatytas imperatyvus reikalavimas, kad lizingo davejas nuosavybes teise i lizingo objekta butu igijes iki lizingo sutarties pasirašymo ar igytu šios sutarties pasirašymo metu. Priešingai, CK 6.567 str. 1 d. numatyta, kad lizingo davejas isipareigoja igyti nuosavybes teise lizingo objekta, t.y., šis isipareigojimas nukreiptas i ateiti.

Nors lizingo sutarties sudarymo metu lizingo objekto nebuvo, lizingo objektas yra aiškiai apibrežtas rangos sutarties 1 str. 1 d., prieduose Nr.1 ir Nr.2 prie rangos sutarties (1 t., 205, 206-207 b.l.). Pastacius lizingo objekta ir pripažinus ji tinkamu naudoti, atitinkamai buvo pakeista lizingo sutartis, nurodant konkrecius lizingo objekto duomenis (1 t., 198 b.l.).

Ieškovas yra rangos sutarties šalis, pagal rangos sutarties 1 str. 4 d. ieškovas be atskiro igaliojimo atlieka užsakovo (turto statytojo) funkcijas, tai patvirtina, kad ieškovas pasirinko, koks turtas bus lizingo objektu.

Neirodytas ieškovo teiginys, kad turtas nebuvo perduotas ieškovui naudoti ir valdyti. Kaip jau nurodyta, ieškovas pagal rangos sutarti atliko visas turto statytojo funkcijas, organizavo turto pripažinima tinkamu naudoti, taigi, ieškovas faktiškai valde turta. Irodymu, kad atsakovas turta perdave valdyti ir naudoti ne ieškovui, o kitam asmeniui, taip pat, kad ieškovui buvo trukdoma valdyti ir naudoti turta, nepateikta. Turto nuomos teise ieškovo vardu yra iregistruota Nekilnojamojo turto registre (1 t., 17-18 b.l.). Atsakovas turto valdyma ir naudojima iš ieškovo pereme 2009-08-26 turto gražinimo – priemimo aktu (1 t., 208, 290 b.l.), nors ieškovas ši akta atsisake pasirašyti, irodymu apie atsisakymo pasirašyti priežastis nera.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, nera pagrindo pripažinti lizingo sutarties negaliojancia kaip prieštaraujancios imperatyvioms istatymo normoms ir lizingo sutarties esmei. Nesant pagrindo pripažinti lizingo sutarties negaliojancia, atmestinas ir reikalavimas pripažinti negaliojanciomis rangos sutarties 4 str. 2 d. ir 4 str. 2.1 d. salygas apie ieškovo sumoketu imoku iskaityma kaip dalini mokejima pagal lizingo sutarti.

Del faktiniu jungtines veiklos santykiu

Jungtines veiklos sutartimi du ar daugiau asmenu, kooperuodami savo turta, darba ir žinias, isipareigoja veikti tam tikram, neprieštaraujanciam istatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Esminiai jungtines veiklos sutarties požymiai yra keliu asmenu turtiniu, intelektiniu ar darbiniu ištekliu kooperavimas; isipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyviu tikslas ir interesas – tam tikros veiklos vystymas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-03-18 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-181/2008 ir kt.).

Nepagristas ieškovo teiginys, kad tarp šaliu susikloste teisiniai santykiai turi buti kvalifikuojami kaip jungtines veiklos santykiai.

Esant gincui del sutarties turinio ir jos salygu, sutartys turi buti aiškinamos nustatant tikruosius šaliu ketinimus (CK 6.193 str. 1 d.). Visos sutarties salygos turi buti aiškinamos atsižvelgiant i ju tarpusavio ryši, sutarties esme ir tiksla bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 str. 3 d.). Sutarties šaliu susitarimas gali buti išreikštas ne tik vienu sutarties tekstu, bet ir keliais bendra valia susietais sandoriais. Kai tos pacios šalys vienu metu arba per trumpa laika sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo paciu dalyku, šie sandorai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali buti atskleista tikroji šaliu valia, išreikšta susitarimu visetu (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilineje byloje Nr.3K-3-392-2009 ir kt.).

Kaip jau nurodyta, tarp šaliu 2008-04-14 buvo sudarytos dvi sutartys: rangos ir lizingo, abieju sutarciu objektas yra tas pats – sandelis, esantis Savanoriu pr.174A, Vilniuje. Lizingo sutartimi atsakovas isipareigojo ieškovo interesais igyti nuosavybes teise sandeli, perduoti ji ieškovui valdyti ir naudoti, o, ieškovui per lizingo sutarties termina sumokejus atsakovui sandelio kaina, perduoti sandeli ieškovui nuosavybes teise. Rangos sutartimi buvo susitarta del lizingo objekto (sandelio) isigijimo (pastatymo) atsakovo nuosavybes teise. Rangos sutartyje aiškiai nurodyta, kad statomas sandelis yra lizingo sutarties objektas, pastacius sandeli, jis bus iregistruotas atsakovo nuosavybes teise ir perduotas valdyti iš naudoti ieškovui, kuris, per lizingo sutarties termina sumokejes atsakovui sandelio kaina, igis nuosavybes teise i sandeli. Todel rangos sutartis laikytina ne atskirus šaliu santykius nustatancia sutartimi, o sutartimi del lizingo objekto isigijimo atsakovo nuosavybes teise.

Nors abi šalys turejo tiksla, kad butu pastatytas sandelis, sandelio statyba nera susijusi su tolesne bendra šaliu veikla ar tolesniu bendru šaliu tikslu. Priešingai, abi šalys sieke skirtingu tikslu: atsakovas sieke gauti pelna iš vykdomos lizingo veiklos, šios bylos atveju – gauti pagal lizingo sutarti ieškovo mokamas palukanas už lešas sandelio isigijimui finansuoti, ieškovas – isigyti sandeli, naudoti ji savo ukineje veikloje ir gauti iš to pajamas.

Ta aplinkybe, kad ieškovas yra rangos sutarties šalimi ir jam suteikta teise vykdyti visas užsakovo (sandelio statytojo) funkcijas, nera pagrindas kvalfikuoti šaliu santykius kaip jungtine veikla. Sandelis buvo statomas ieškovo interesais, ieškovas veliau turejo igyti nuosavybes teise i ši sandeli, tuo aiškinamas aktyvus ieškovo dalyvavimas sandelio statybos procese.

Nepagristas ieškovo teiginys, kad sandelis buvo sukurtas bendrais šaliu inašais, o, atsakovui iregistravus nuosavybes teise i sandeli, ieškovas negavo jokio priešpriešinio turtinio pobudžio patenkinimo.

Nors priedo Nr.1 prie lizingo sutarties 5 p. nurodyta, kad ieškovas i turto statyba investuoja ne mažiau kaip 2 492 395 Lt, iš tolesniu šio priedo punktu ir rangos sutarties salygu matyti, kad visas rangovo (treciojo asmens BUAB „Kamintro investicija“) pateiktas PVM saskaitas fakturas už sandelio statyba, t.y. visa sandelio statybos kaina, apmoka atsakovas (priedo Nr.1 6.1., 6.4. p., rangos sutarties 4 str. 2 d., 2 t., 23-27 b.l.). Ieškovo atsakovui pervestos sumos sandelio statybos metu yra iskaitomos kaip ieškovo pradinis inašas pagal lizingo sutarti sandelio isigijimo kainai padengti (priedo Nr.1 6.3 p., priedas Nr.2). Tai patvirtina ir susitarimai del Turto vertes didinimo bei imoku grafikai (1 t., 156-199 b.l.), iš kuriu matyti, kad ieškovo atsakovui sandelio statybos metu sumoketos sumos yra nurodytos kaip turto išpirkimo imokos, šiomis sumomis yra sumažinta likusi neišpirkta turto verte. Taigi, lizingo sutartimi ieškovas igijo turtine teise, lizingo sutartyje nustatytomis salygomis sumokejes atsakovui sandelio kaina, igyti i ši sandeli nuosavybes teise, sandelio statybos metu sumokejes atsakovui 2 214 744,79 Lt, ieškovas šia suma sumažino pagal lizingo sutarti likusia sumoketi atsakovui sandelio kaina. Ieškovas neigijo nuosavybes teises i sandeli ne del to, kad atsakovas nepagristai iregistravo nuosavybes teise i sandeli, o todel, kad netinkamai vykde lizingo sutarties salygas ir atsakovas lizingo sutarti vienašališkai nutrauke.

Nesant pagrindo pripažinti, kad tarp šaliu susikloste jungtines veiklos santykiai, nera ir pagrindo pripažinti, kad ieškovas igijo nuosavybes teise i 34,11 procentu sandelio dali, todel reikalavimas atlyginti 3 794 396,40 Lt nuostolius atmestinas.

Iš ieškovo priteistinos bylinejimosi išlaidos valstybes naudai – 25,20 Lt pašto išlaidos ir 30 150 Lt žyminis mokestis, kurio mokejimas ieškovui buvo atidetas 2010-11-26 nutartimi (CPK 96 str.). Atsakovas irodymu apie patirtas bylinejimosi išlaidas nepateike.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

ieškini atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Kamintro investicija“ valstybes naudai 30 175,20 Lt bylinejimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skunda paduodant per Vilniaus apygardos teisma.