Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės Jūratė Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. 2023 m. sausio 2 d., apie 2.18 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (tikrinimo metu nustatytas 1,53 promilių girtumas) konflikto metu dūrė virtuviniu peiliu savo sutuoktinei L. Š. į nugarą, taip padarydamas nukentėjusiajai L. Š. pjautinę žaizdą dešinėje mentės dalyje ir sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui. Šiais savo veiksmais A. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinimo esmė jam aiški, kaltę pripažįsta. Psichiatrinėje ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, galvos traumų neturėjo. Jis 2023 m. sausio 1 d. gėrė alkoholinius gėrimus, iš pradžių gėrė lauke su pažįstamu, kurio vardo nežino, gėrė parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra šalia jo gyvenamosios vietos, po to gėrė 21 procento stiprumo vyną, išgėrė 0,5 l, taip pat gėrė alų, kurio stiprumas 6 procentai, išgėrė 1 l, po to namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), grįžęs išgėrė dar 300 g „Starkos“, 40 procentų stiprumo. Namuose, apie 2 val. nakties, susipyko su žmona L. Š. Jis tuo metu pjaustė peiliu maistą, o žmona jam maišėsi ir kalbėjo nesąmones, tai jį išerzino, todėl jis nestipriai įdūrė žmonai į nugarą peiliu. Jis alkoholį vartojo, nes norėjo numalšinti kojų skausmą. Kai jie su L. nesipyksta, jie gerai sutaria. Jis kasdien geria alų, o stiprų alkoholį vartoja nedažnai. Pažymoje nurodytu adresu jis gyvena su žmona L., kartu gyvena jų sūnus Š. Š. Butas nuosavybės teise priklauso jam. Kai jis įdūrė L., Š. nematė, bet po to pamatė, kad buvo kraujo žymės ant L. nugaros, kiek žino, Š. ir iškvietė policiją. Pas juos šeimoje tokie konfliktai pasitaiko nedažnai. Dėl savo poelgio gailisi iš dalies. Paaiškino, kad kitos gyvenamosios vietos jis neturi ir negalėtų niekur kitur gyventi. Papildomos apklausos metu A. Š. parodė, kad laikosi savo parodymų, duotų pirmos apklausos metu. Savo kaltę pripažįsta, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Įvykio dieną kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir sutuoktinės L. Š., pjaustydamas maistą peiliu, vieną kartą jai įdūrė į nugarą. Tai padarė, nes buvo neblaivus, o ji kabinėjosi prie jo. Neturėjo tikslo jos rimtai sužaloti. Šiuo metu su L. susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Jis apmokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą.

Nukentėjusioji L. Š. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu, kartu su savo sutuoktiniu A. Š. ir sūnumi Š. Š. Su sutuoktiniu kartu gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Sutuoktinis dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, galima sakyti, kasdien, vartoja ir burnos skalavimo skystį, nuo kurio jis greitai apsvaigsta ir tampa agresyvus. Jie dažnai konfliktuoja. 2023 m. sausio 1 d. jos sutuoktinis gėrė alkoholį, iš pradžių išgėrė burnos skalavimo skysčio, po to butelį vyno ir, apie 22 val., dar išgėrė alaus. Jis būdamas girtas vis prie jos kabinėjosi, ji liepė jam eiti į kambarį ir nurimti. 2023 m. sausio 2 d. apie 0.00 val., nuėjo miegoti, sūnus miegojo savo kambaryje, vyras taip pat. Apie 2 val. prabudo, nes išgirdo, kaip vyras garsiai pasileidęs televizorių rėkauja „dinkit iš čia“, „ką čia kalbi? dinkit iš čia“, todėl ji atsidarė savo kambario duris ir pasakė, kad jis išjungtų televizorių, baigtų rėkauti ir eitų miegoti, jis nurimo ir nuėjo miegoti. Bet, jai išėjus, vyras vėl įsijungė televizorių ir toliau rėkavo. Ji vėl jam liepė išjungti televizorių, jis tapo agresyvus, bet ji spėjo užsidaryti kambaryje, sakė jam, kad iškvies policiją. Tada vyras nuėjo į virtuvę, ji, norėdama įsileisti šunį, atidarė kambario duris, o sutuoktinis rankose laikė peilį su juoda rankena. Ji įleidusi šunį ėjo į kambarį, o tuo tarpu sutuoktinis jai dūrė peiliu į dešinę nugaros pusę, ji juto fizinį skausmą. Po šio veiksmo vyras su peiliu nubėgęs į kambarį atsigulė į lovą, ji liepė atiduoti peilį, bet jis nenorėjo atiduoti, į kambarį užėjus sūnui ir paklausus, kas tarp jų vyksta, jis pradėjo konfliktuoti su jos sūnumi ir peilį padėjo ant lovos, ji paėmusi peilį nunešė į virtuvę, neprisimena, ar ji nuplovė peilį, ar ne, bet greičiausiai nuplovė. Tik vėliau sūnus pasakė, kad jai iš nugaros bėga kraujas, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino situaciją, o atvykę medikai ją nusprendė vežti į ligoninę, nes žaizdą reikės siūti, ji persirengė kitus rūbus ir išvažiavo su medikais, krauju išteptus naktinius drabužius paliko namuose. O jos vyrą policijos pareigūnai sulaikė. Ligoninėje jai buvo diagnozuota kitų krūtinės ląstos sričių žaizda, krūtinės ląstos šoninio paviršiaus žaizda, medicinos išrašo kopiją pateiks. Savo vyrui pretenzijų dėl įvykio turi, nes jis taip elgiasi ne pirmą kartą ir jai buvo sukeltas skausmas ir padarytas sužalojimas peiliu. Jos vyrui būnant neblaiviam jis tampa labai agresyvus ir neprognozuojamas, dėl to ji jo bijo, nes nežino, ką jis gali sugalvoti. Taip pat paaiškina, kad dėl alkoholio vartojimo jis (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio dėl patirtos žalos ji nereikš. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. Š. parodė, kad dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyta į (duomenys neskelbtini), kurioje medikai apžiūrėjo žaizdą ir ją susiuvo, paskiepijo nuo stabligės. Dėl patirtų sužalojimų gydosi namuose, lankysis pas šeimos gydytoją, susiūtos žaizdos siūlams pašalinti. Į teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir kreiptis neketina, kadangi kreipėsi praeityje. Jai teko (duomenys neskelbtini) savaites laukti vizito apžiūrai, po to sužalojimai jau buvo išnykę. Kadangi kreipėsi į ligoninę ir buvo apžiūrėta, jos patirti sužalojimai yra užfiksuoti. Ji nurodo, kad sutuoktinis A. po šio įvykio ir toliau gyvena kartu, nors ir žino, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium. Jis grįžęs iš areštinės iškart prisigėrė, girtas kažką priekaištavo, tačiau tai jau yra įprasta, nes būdamas neblaivus jis visada taip elgiasi, tačiau smurto iki šios dienos nenaudoja. Laikosi savo pozicijos, kurią nurodė pirmos apklausos metu ir savo vyrui turi pretenzijų. Tai ne pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja, ji baiminasi dėl savo sveikatos ir gyvybės.

Liudytojas Š. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Šiuo adresu gyvena kartu su tėvais L. Š. ir A. Š. Tėvas dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, jau kelis kartus dėl jo smurto protrūkių ir grasinimų buvo kviesta policija, buvo pradėti ir ikiteisminiai tyrimai, nes jis buvo seniau smurtavęs ir prieš jo mamą, ir prieš jį, grasino peiliu, todėl jis rašė pareiškimą. 2023 m. sausio 2 d., apie 2.10 val., būdamas namuose, savo kambaryje, išgirdo triukšmą koridoriuje, išėjo pasižiūrėti, kas čia vyksta, mamos paklausė, kas nutiko, ji jam tik pasakė, kad tėvas ją puolė su peiliu. Jis pamatė, kad ant mamos nugaros, labiau dešinėje pusėje, ant jos naktinių drabužių yra kraujo dėmė, matėsi pjautinė žaizda. Jis pasakė motinai, kad kvies policiją ir medikus, ji iš pradžių nesutiko, bet vėliau sutiko ir jis paskambino pagalbos telefonu 112 bei pranešė apie įvykį. Jis tėvui pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, tėvas jį keikė necenzūriniais žodžiais ir jam grasino, kad jis šiame bute negyvens, bet po to nurimo. Mama jam parodė, kad tas peilis juoda rankena, su kuriuo tėvas jai dūrė į nugarą, yra virtuvėje. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir medikai, mamą apžiūrėję medikai išvežė į ligoninę, o tėvą policijos pareigūnai išsivežė į policijos komisariatą. Tėvas buvo neblaivus, kiek ir ko jis buvo išgėręs, nežino. Tiesiogiai įvykio jis nematė, tik girdėjo, kad tėvai konfliktuoja. Jis nežino, kodėl tėvas taip pasielgė, galbūt todėl, kad buvo išgėręs per daug alkoholio. Jis pats momento, kai tėvas dūrė mamai, nematė, viską pamatė po įvykio, išgirdęs konflikto garsus.

Liudytojas M. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. sausio 3 d. (aut. pastaba – 2023 m. sausio 2 d.) dirbdamas pagal iš anksto nustatytą grafiką, kartu su (duomenys neskelbtini) P. G. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus tėvas peiliu sužalojo savo žmoną, apie įvykį pranešęs asmuo yra nukentėjusios moters sūnus. Nuvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris juos įleido į butą. Bute be pranešėjo dar buvo du asmenys, t. y. nukentėjusi moteris ir jos vyras. Moteris jiems parodė kūno vietą, į kurią jai buvo durta peiliu, ir paaiškino, kad kilusio žodinio konflikto su sutuoktiniu metu pastarasis nuėjo į virtuvę, pasiėmė peilį ir, priėjęs prie jos iš nugaros, vieną kartą dūrė į nugarą. Sužalojimas buvo nugaroje – dešinėje mentėje. Į įvykio vietą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri nukentėjusiąją detalesnei apžiūrai pristatė į (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje neblaivumai nebuvo nustatomi, kadangi nukentėjusioji moteris atrodė akivaizdžiai blaivi, o įtariamajam neblaivumas buvo nustatytas pristačius jį į Operatyvaus valdymo skyrių (toliau – OVS), tačiau buvo akivaizdu, kad asmuo neblaivus.

Iš 2023 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad atlikta Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra. Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „1744“, vaizdo įrašo bendra trukmė 3 min. 5 s. Vaizdo įrašo pradžioje matoma moteris (toliau – M), sėdinti prie stalo. Vyksta dialogas tarp jos ir policijos pareigūnės (toliau – P). P: „Išsilavinimas Jūsų?“ M: „Mmm…“ P: „(duomenys neskelbtini)..“ M: „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas vyras: „(duomenys neskelbtini).“ M: „(duomenys neskelbtini), turbūt.“ Pareigūnas vyras: „Šitą įpakuosim į voką, pižamą, ar į dėžutę?“ P: „Į voką.“ Pareigūnas vyras: „Bet tai čia jau buvo dėžutė 1, tai vokas irgi?“ P: „Vokas 1, jo.“ P: „Nes tiesiog kadangi jūsų pižama ta kraujuota, tai mes ją įvykio vietos apžiūros metu paimsim, prie, kaip sakant, tyrimo medžiagos.“ P: „Teistumo neturėjot niekada?“ M: „Ne, ne.“ P: „Jūs gal galit ateit, aš jums duosiu tiesiog pasirašyt dokumentus greit, kad jūsų nebetrukdytume. Čia jūsų asmens duomenų pažyma tiesiog, šitoj vietoj būtų parašas apačioj. Čia, kadangi jūs kaip liudytojas apklaustas, čia liudytojos teisės ir pareigos, čia irgi parašas būtų. Čia, kur perskaičiau apklausą, tiesiog, kad surašyta teisingai, prie savo vardo parašą padėkit.“ M: „Nori atsisėst?“ Vyras: „Ne“ P: „Iš jūsų tada tiek būtų, ačiū. Taip, tada tęskim su jumis. Aš kaip supratau iš jūsų sūnaus, kad čia ne pirmas toks kartas jau?“ M: „Jo, ne pirmas, nes prieš (duomenys neskelbtini) metus tas pats buvo. Probacija važinėjo, stebėjo jį, iki teismo priėjo, bet… Teismas, probacija labai norėjo jį ten nuteisti ir kažkaip pastangas tikrai dideles dėjo, bet nežinau, teisėjas kažko tai nesutiko.“ P: „Ta prasme, nuteistas nebuvo, nes išteisino vos ne?“ M: „Jo.“ P: „O koks, ta prasme, irgi smurtas buvo ar grasinimai kažkokie tai?“ M: „Nu tai lygiai tas pats, su peiliu.“ P: „Ai, su peiliu irgi buvo?“ M: „Jo ir ant sūnaus antrąkart. Mane tada, po (duomenys neskelbtini) mėnesių, sūnų irgi su peiliu irgi. Irgi buvo iškviesta policija. Tada tik nepadūrė nieko.“ Vaizdo įrašas baigiasi. Apžiūrėtas vaizdo įrašas, pavadinimu „1907“, kurio trukmė 4 sekundės. Reikšmingos informacijos vaizdo įraše nėra.

Iš 2023 m. sausio 2 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) kambarių butas daugiabučiame name, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra (duomenys neskelbtini) namo aukšte. Įėjimo į butą durys yra seifinio tipo. Įėjus pro įėjimo duris patenkama į koridorių. Dešinėje koridoriaus pusėje yra dviejų stumdomų durų spinta. Koridoriaus kairėje yra praėjimas į virtuvę. Prie kairėje pusėje nuo praėjimo esančios sienos matoma spintelė su kriaukle, dešiniau yra skalbimo mašina, dujinė viryklė ir medinė spintelė. Ant skalbimo mašinos yra padėtas peilis su juoda rankena. Apžiūros metu peilis paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 1. Prie virtuvės lango yra stalas. Dešiniau nuo stalo, prie sienos stovi suolas, už jo medinė spintelė ir šaldytuvas. Keletas spintelių yra pakabintos ant virtuvės sienų. Virtuvės grindys išklotos plytelėmis. Išėjus iš virtuvės, kairėje pusėje, matomos durys į kambarius Nr. 1 ir Nr. 2. Kambaryje Nr. 1, tiesiai prieš įėjimą, matoma išskleista sofa-lova, kairiau nuo jos yra medinė sekcija. Kairiau nuo sekcijos, kambario kampe, stovi kampinis stalas, ant kurio padėtas monitorius. Kairėje pusėje nuo įėjimo į kambarį yra išskleista sofa-lova. Įėjus į kambarį Nr. 2, matomas prieš duris prie sienos stovintis medinis stalas. Prie sienos, esančios priešais įėjimo duris, stovi medinė spinta, dešiniau nuo spintos yra medinė sekcija. Prieš sekciją matomas stovintis rudos spalvos fotelis. Ant fotelio atlošo matoma padėta baltos spalvos pižama. Ant pižamos matomos raudonos spalvos dėmės. Pižama įvykio vietoje paimta ir supakuota į voką Nr. 1. Dešiniau nuo sekcijos, esančioje sienoje, yra langas ir praėjimo į balkoną durys. Prieš langą stovi televizorius. Dešinėje pusėje nuo įėjimo į kambarį, prie sienos, stovi rudos spalvos fotelis, už jo suskleista sofa-lova. Durys į kambarį Nr. 3 yra tiesiai prieš išėjimą iš apžiūrimo buto virtuvę. Atidarius kambario duris, dešinėje pusėje matoma medinė spinta. Prieš spintą prie sienos yra išskleista sofa-lova. Tarp sofos-lovos ir spintos, ant grindų, yra sukrauti tamsūs plastikiniai maišai. Tiesiai priešais įėjimą į kambarį esančioje sienoje, yra langas ir praėjimo į balkoną durys. Prie sienos, kuri yra tarp įėjimo į kambarį ir balkono durų, stovi juodos spalvos komoda, ant kurios yra televizorius. Už komodos, prie sienos, yra medinė lentyna ir įvairios dėžės. Kambaryje matoma bendra netvarka: sujaukta patalynė, netvarkingai išdėstyti daiktai ir drabužiai. Vaizdo stebėjimo kamerų bute nėra. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų įvykio vietoje nerasta ir nepaimta. Apžiūros metu buvo paimti objektai: peilis su juoda rankena ir baltos spalvos pižama.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 6810 Nr. ARAA-0133 2023 m. sausio 2 d. 3.08 val. A. Š. nustatytas 1,53 promilių girtumas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 3 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos Giedrės Norvilienės nutartimi A. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu nuo 2023 m. sausio 3 d. iki 2023 m. balandžio 2 d.

Iš 2023 m. sausio 9 d. (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo.

Iš 2023 m. sausio 9 d. gauto viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) (duomenys neskelbtini) rašto dėl informacijos pateikimo matyti, kad A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nesigydė.

Iš 2023 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-57/2023 matyti, kad A. Š. gydytas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), diagnozuotas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išrašytas pagerėjus sveikatos būklei, pažintinės veiklos sutrikimų nefiksuota. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negydytas. Objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad A. Š. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. A. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.

Iš 2023 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Š. atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „žala PSDF už L. Š. gydymą“ ir sumokėjo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą 120,64 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š. 2023 m. sausio 2 d., apie 2.18 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (tikrinimo metu nustatytas 1,53 promilių girtumas) konflikto metu dūrė virtuviniu peiliu savo sutuoktinei L. Š. į nugarą, taip padarydamas nukentėjusiajai L. Š. pjautinę žaizdą dešinėje mentės dalyje ir sukeldamas fizinį skausmą savo šeimos nariui. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo A. Š. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Š. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl A. Š. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. Š., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padaryta viena tyčinė baigta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. Š. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam A. Š. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. Š. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra 1 kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir A. Š. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, A. Š. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi ir padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymu metu A. Š. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. baudžiamąjį įsakymą – nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus arešto bausmę, nustatant maksimalų BK 49 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą šios bausmės dydį, t. y. A. Š. skiriama 90 parų arešto bausmė.

A. Š. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis A. Š. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. sausio 2 d. 2.30 val. iki 2023 m. sausio 3 d. 13.20 val. (dvi dienas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. Š. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiojo gydymo iš A. Š. priteisti padarytą 120,64 Eur turtinę žalą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. atlygino padarytą žalą ir 2023 m. vasario 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą 120,64 Eur, mokėjimo paskirtis – „žala PSDF už L. Š. gydymą“, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys netenkinamas.

A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Š., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ši A. Š. skirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Peilis su juoda rankena, baltos spalvos pižama, pilkos spalvos apatinės kelnės, pilkos spalvos marškinėliai ilgomis rankovėmis, perduoti saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo skyrių, Vilnius, Buivydiškių g. 20, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti A. Š. galutinę 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, A. Š. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 2 d. 2.30 val. iki 2023 m. sausio 3 d. 13.20 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. Š. sulaikymo dienos.

A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Š., nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, peilį su juoda rankena, baltos spalvos pižamą, pilkos spalvos apatines kelnes, pilkos spalvos marškinėlius ilgomis rankovėmis, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.