Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, studentas, teistas:

1) Plungės miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį paskiriant jam – 18 MGL (900) eurų dydžio baudą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskiriant jam – 14 MGL (700 EUR) eurų dydžio baudą, bauda sumokėta,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2022 m. sausio 1 d. apie 01.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumo laipsnis, Antakalnio g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsėdus į nukentėjusiojo pavėžėjo R. Š. automobilį ir pavažiavus iki Antakalnio g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui, automobilio vairuotojui R. Š. pasakius, kad toliau neveš ir liepus išlipti iš automobilio, jis tyčia sudavė nukentėjusiajam R. Š. du smūgius dešinės rankos kumščiu į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. G. kaltę pripažino iš dalies. Su drauge M. B. sutikus Naujus Metus, po 24.00 val. prie Šilo tilto išsikvietė taksi automobilį. Taksi automobilį kvietė M. iš savo mobiliojo ryšio telefono programėlę. Užsisakius taksi automobilį, jie pastebėjo, kad M. iš sąskaitos iš karto nuskaitė 12 eurų, nors paslauga dar nebuvo įvykdyta. Atvažiavus taksi automobiliui, jie įsėdo į automobilį. Įsėdo ant galines sėdynes. M. sėdėjo už vairuotojo, o jis – dešinėje pusėje. Pamatė pro langą draugus ir paklausė taksi vairuotojo, ar galėtų pro langą išlįsti ir pašaukti draugus. Kadangi taksi brangus, tai jis norėjo pasiūlyti draugams kartu važiuoti. Tą darydamas netyčia ištepė savo batu sėdynę, nes užsikėlė koją. Vairuotojas tam neprieštaravo, kad jis išlįstų pro langą ir pakviestų draugus. Vairuotojas, pamatęs, kad jis ištepė sėdynę, pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, elgtis nemandagiai ir staiga pajudėjo iš vietos didindamas greitį, nelaukdamas jų draugų. Jis perbraukė rankomis ir išvalė sėdynę, sakydamas „žiūrėkite, išvaliau“. Vairuotojas pradėjo sakyti, kad niekur jų neveš. Jis atsakė, kad „gerai, nevežkite“. Vairuotojas padarė staigų posūkį ir įsuko į parkingą, sustojo. Jis su M. pasakė „gerai, mes išlipsime, tačiau padėkite išspręsti su (duomenys neskelbtini) problemą, nes nuo mūsų nuskaitė pinigus“. Jie mandagiai prašė pagalbos ir nenorėjo išlipti iš automobilio, kol šis nepadės jiems išspręsti problemos, nes jie nebeturėjo daugiau pinigų ir jiems buvo būtina atgauti nuskaitytus pinigus, nes juos tiesiog norėjo išlaipinti vidury Antakalnio. Vairuotojas, sėdėdamas savo vietoje, nenorėjo jiems padėti išspręsti problemos ir elgėsi nemandagiai, agresyviai. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio galinių durelių iš tos pusės, kur jis sėdėjo. Šis atidarė duris ir pradėjo reikalauti, kad jie išliptų iš automobilio. Jo ir vairuotojo ginčą filmavo M. savo mobiliojo ryšio telefonu. Jis mandagiai prašė, kad šis padėtų išsiaiškinti dėl nuskaitytų pinigų. Vairuotojas nieko nenorėjo girdėti, sakydamas, kad jiems rytoj grąžins pinigus. Kai M. išjungė telefoną ir nustojo filmuoti, tam, kad pabandyti atgauti pinigus per programėlę, tada vairuotojas čiupo jį už striukės ir pradėjo tempti iš mašinos ant žemės. Nuo tokio elgesio jis pradėjo gintis ir jį suėmė pyktis. Iki to momento, kol vairuotojas jo iš automobilio netempė, jis su šiuo elgėsi mandagiai, tačiau kai jį jėga pradėjo tempti, tada ir jis pradėjo šio atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius. Tarp jų įvyko grumtynės, dėl ko jis šiam ir sudavė per veidą, tačiau smūgiai buvo vien tik gynybos metu. Taksi vairuotojas grumtynių metu jam sulankstė akinių rėmelius, nutraukė laikrodžio apyrankę, įplėšė striukę, taip pat sužalojo veidą. Grumtynių metu vairuotojas pradėjo jį filmuoti savo telefonu. Tai pamatęs jis supyko, stvėrė iš šio rankų telefoną ir metė į šoną. Kai išmetė telefoną, vairuotojas pasakė žodžius „nu gaidy, ateik čia“ ir pradėjo eiti agresyviai link jo. Tarp jų kilo vėl grumtynės. Striukės vairuotojui tyčia jis nenuėmė, gal ji grumtynių metu kažkaip nuo šio nukrito, gal gindamasis ją ir nuėmė. Pro šalį ėjo praeiviai, kurie juos išskyrė. Dėl šio įvykio jis buvo labai išsigandęs, o vairuotojas buvo labai agresyvus. Draugė M. paprašė praeivių iškviesti policijos pareigūnus. Laukiant policijos pareigūnų jie jau buvo nurimę, tačiau vairuotojas vėl jį suėmė už striukės ir laikė, kad niekur nebėgtų, nors jis net neketino niekur bėgti, prašė paleisti, nes šis neturintis teisės jo laikyti. Draugės M. nufilmuotą vaizdo įrašą pateiks elektroniniu paštu (el. b. l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu D. G. papildomai apklaustas savo kaltę pripažįsta visiškai, <...> vairuotojas paėmė jo ranką ir liepė lipti iš automobilio. Jis iš pykčio trenkė kumščiu šiam per veidą. Po to, pamatęs, kad taksistas jį filmuoja, čiupo iš šio rankų telefoną ir numetė. Vairuotojas paėmė jam už kaklo, norėdamas jį sulaikyti, dėl ko jis labai susinervino ir išsilaisvindamas galėjo šiam kažkur suduoti. Kažkas iš praeivių iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvažiavę jį sulaikė. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi ir dėl to pergyvena. Visa tai įvyko netikėtai, dėl to, kad susinervino dėl sumokėtų ir negrąžintų pinigų už taksi paslaugas ir fiziškai už jo pagriebtos rankos. Jis nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino šiam padarytą žalą (el. b. l. 70-73).

Ikiteisminio tyrimo metu įteikus galutinį praneršimą apie įtarimą D. G. savo kaltę pripažino visiškai <...> Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 76-79).

Be D. G. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.

2022 m. sausio 1 d. R. Š. pateiktas pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. sausio 1 d. apie 01.00 val. dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), adresu Antakalnio g. (duomenys neskelbtini), gavo užsakymą. Paėmęs du keleivius iš nurodyto adreso, išvažiavus iš Antakalnio g. (duomenys neskelbtini) į pagrindinę Antakalnio g., vaikinas, kurio vardo nežino, elgėsi neadekvačiai, dešine ranka du kartus smūgiavo jam į veidą, po ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą (el. b. l. 10-13).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. Š. parodė, kad 2022 m. sausio 1 d. apie 01.00 val. dirbdamas „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), adresu Antakalnio g. (duomenys neskelbtini), gavo užsakymą. Paėmęs du keleivius iš nurodyto adreso, išvažiavus iš Antakalnio g. (duomenys neskelbtini) į pagrindinę Antakalnio g., vaikinas, kurio vardo nežino, paprašė sustoti prie „Admiral“ lošimo namų, atsidarė dešinės pusės galinį durelių langą ir su kaire koja atsistojo ant sėdynės, dėl ko jis piliečiui paaiškino, kad toliau šio neveš, nes šis neadekvačiai elgėsi automobilio salone. Privažiavus Antakalnio g. (duomenys neskelbtini), sustojo šalikelėje ir dar kartą paaiškino, kad toliau jo neveš. Pilietis atsisakė išlipti iš automobilio, todėl išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie automobilio dešinės pusės durelių, jas atidarė ir dar kartą pareikalavo asmens išlipti iš automobilio, tuo metu paėmęs piliečiui už dešinės rankos, išlaipino iš transporto priemonės. Tuo metu pilietis iš dešinės rankos sugniaužęs kumštį trenkė jam į veidą, dėl ko jis pajuto didelį fizinį skausmą, todėl nusprendė minėtą pilietį sulaikyti, o pilietis dar kartą sudavė jam į veidą sugniaužęs kumštį. Paėmęs jo mobiliojo ryšio telefoną išmetė į kitą gatvės pusę. Po šių veiksmų buvo suskaldytas jo mobiliojo telefono apsauginis stiklas. Konflikto metu pastebėjo kitoje Antakalnio g. pusėje du vyriškius ir dvi moteris, kurių paprašė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu. Taip pat konflikto metu minėtas pilietis nuėmė jo striukę, kurią išpurvino (el. b. l. 3-9).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas R. Š. parodė, kad 2022 m. sausio 1 d. apie 01.00 val. adresu Antakalnio g. (duomenys neskelbtini) įsėdo į jo automobilį pagal iškvietimą mergina ir vaikinas. Pavažiavus iki lošimo namų, adresu Antakalnio g. (duomenys neskelbtini), automobilyje sėdėjęs vaikinas, pamatė pro langą savo draugus ir paprašė sustoti. Sėdėdamas automobilio viduje, šis atidarė dešinės pusės galinį langą ir išlindo pro langą atsisėdęs sėdmenimis ant durelių, vieną koją uždėjęs ant sėdynės. Vaikinas pro langą pabendravo su draugais. Draugai įsėdo į atvažiavusį taksi automobilį. Vaikinas uždarė langą, atsisėdo ant sėdynės ir pasakė, kad „galim važiuoti“. Pradėjus važiuoti, jis pasakė, kad šis nederamai elgiasi, kadangi nedėvi kaukės, atsisėdo ant lango galėdamas iškristi, uždėjo koją ant sėdynės. Taip pat pasakė, kad dėl nederamo elgesio jis daugiau šių neveš ir pavažiavęs iki Antakalnio g. (duomenys neskelbtini) namo sustojo. Paprašė mažiausiai keturis kartus, kad vaikinas ir mergina išliptų iš mašinos. Mašinoje įvyko žodinis konfliktas dėl to, kad šie norėjo atgauti sumokėtus pinigus, t. y. 11 eurų. Jis atsakė, kad dabar yra išeiginė diena ir jiems „(duomenys neskelbtini)“ pinigus grąžins tik darbo dieną. Šie aiškino, kad nelips kol negrąžins pinigų. Jis aiškino, kad tai yra mobilus apmokėjimas kortele ir jis negali grąžinti pinigų. Paprašius mažiausiai keturis kartus, kad išliptų iš automobilio, jis išlipo iš automobilio. Su savimi pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir priėjo prie galinių dešinės pusės durelių. Jis įsijungė mobiliojo ryšio telefoną, pradėjo filmuoti ir ne kartą paprašė, kad vaikinas dėl nepagarbaus elgesio išliptų iš automobilio. Vaikinas kategoriškai atsisakė lipti iš automobilio. Jis paėmė vaikiną už dešinės rankos ir paprašė lipti iš automobilio. Vaikinas, reikšdamas nepasitenkinimą, išlipęs iš automobilio, pasakė, kad trenks jam į veidą. Po šių žodžių vaikinas trenkė dešinės rankos kumščiu jam į veidą. Vaikinas, pamatęs jo rankose telefoną, staigiu judesiu atėmė telefoną ir permetė telefoną į kitą Antakalnio gatvės pusę, taip sugadino telefono apsauginę ekrano plėvelę. Vaikinas norėjo pasišalinti, todėl norėdamas šį sulaikyti, jis ranka apėmė šio kaklą, tačiau vaikinas išsilaisvino. Išsilaisvinęs vaikinas, trenkė antrą kartą jam į veidą. Tuomet jis, norėdamas sulaikyti, vėl su ranka apkabino šio kaklą. Kadangi stipriai nebuvo apėmęs kaklo, vaikinas išsilaisvino. Jie žodžiu toliau konfliktavo. Kitoje gatvės pusėje pamatė einančius keturis žmones, t. y. du vyrus ir dvi moteris. Jis paprašė jų pagalbos iškviesti policijos pareigūnus. Žmonės perėjo gatvę ir priėjo prie jų. Tuo metu jis klientą laikė už rankos. Asmenys, palaukę kol atvažiuos policijos pareigūnai, nuėjo tolyn. Įvykio metu jis vaikino nežalojo, o šis savo veidą sužalojo grumtynių metu parkritus jiems ant slidaus šaligatvio. Vaikinas galėjo nusibrozdinti savo veidą į šaligatvio plytelę. Vaikino akinių, laikrodžio jis nelietė. Akiniai galimai nukrito tuo metu, kai jie parkrito ant žemės. Striukė galėjo įplyšti taip pat grumtynių metu. Įvykio metu mobiliojo ryšio telefonas sugadintas nebuvo, išskyrus apsauginę ekrano plėvelę. Dėl telefono apsauginės plėvelės sugadinimo jis reiškia 10 eurų civilinį ieškinį. Įvykio metu per grumtynes jam buvo ištepta striukė, kurios valymas kainavo 10 eurų. Jam padaryta 20 eurų turtinė žala, o taip pat padaryta 1000 eurų moralinė žala, kurią vertina dėl sukelto jam fizinio skausmo, dėl sugaišto darbo laiko. Į medikus jis nesikreipė, kadangi po įvykio jam buvo ant veido paraudimas, kuris kitą dieną praėjo (el. b. l. 109-111).

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. parodė, kad ji kartu su draugu D. G. sutiko Naujus Metus prie Šilo tilto. Po 24.00 val. ji iš savo mobiliojo ryšio telefono per programėlę iškvietė taksi. Užsisakius taksi automobilį, dar jam neatvažiavus, iš karto iš jos SEB banko sąskaitos buvo nuskaityta 12 eurų. Apie 01.00 val. nakties taksi atvažiavo jos nurodytu adresu. Ji su D. įsėdo į taksi automobilį. Įsėdo ant galines sėdynes. Ji sėdėjo už vairuotojo, o D. – dešinėje pusėje. Įsėdus į taksi automobilį, pamatė pro langą stotelėje stovinčius draugus. Jie pagalvojo, kad galėtų draugams pasiūlyti važiuoti kartu, nes tą naktį buvo labai brangios taksi paslaugos. D. paklausė taksi vairuotojo, ar gali pasikviesti į taksi draugus. Vairuotojas sutiko. D. atsidarė langą ir lįsdamas pro langą pakviesti draugus, kojomis atsirėmė į priekinę sėdynę. Vairuotojas tai pamatė ir iš karto nesustojęs ir nepaėmęs draugų, pradėjo važiuoti. Vairuotojas staiga padidino greitį ir Antakalnio gatve nuvažiavo ir įsukęs prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo. Sustojęs, vairuotojas liepė jiems išlipti. Ji su D. pasakė, kad išlips, tačiau paprašė, kad padėtų susigrąžinti per programėlę pinigus, kadangi jie beveik niekur nenuvažiavo. Ji asmeniškai daugiau pinigų sąskaitoje neturėjo, kad būtų galėjusi kviesti kitą taksi automobilį. Vairuotojas vis kalbėjo, kad pinigus jiems grąžins. Jie vis mandagiai prašė, kad šis jiems padėtų, nes ji nežinojo, kaip reikia susigrąžinti pinigus. Po to taksi vairuotojas išlipo iš automobilio, priėjo prie durelių iš D. pusės, jas atidarė ir toliau reikalavo išlipti. D. liepė jai filmuoti. Ji savo mobiliojo ryšio telefonu filmavo. Vairuotojas vis kartojo, kad pinigus jiems grąžins, tačiau ji vis prašė, kad šis padėtų parašyti klientų aptarnavimo skyriui ir galėtų įsitikinti, ar grąžins pinigus. Po to ji telefone pabandė pažiūrėti į programėlę ir vairuotojas tai pamatęs, kad nefilmuoja, stvėrė D. už rankos ir jėga pradėjo tempti iš automobilio. Tarp D. ir vairuotojo įvyko grumtynės. Jai pasidarė baisu, nesuprato, kas čia įvyko. Negali pasakyti, kas kam ir kur sudavė. Pro šalį ėjo du vyrai ir dvi moterys, kurie D. ir vairuotoją išskyrė. Tiek ji, tiek ir vairuotojas paprašė praeivių iškviesti policijos pareigūnus. Taksi vairuotojas išsitraukė savo mobiliojo ryšio telefoną ir pradėjo D. filmuoti. Tai pamatęs D. supyko, stvėrė iš šio rankų telefoną ir metė į šoną. Laukiant policijos pareigūnų, taksi vairuotojas stipriai suėmė D. už rankos ir laikė. D. paklausė: „Ką tu čia darai?“. Vairuotojas atsakė: „Laikau, kad nepabėgtum“. D. atsakė, kad niekur nepabėgs. Atvažiavus policijos pareigūnams ir jiems pasakojant situaciją, ji pastebėjo, kad ant D. veido nėra akinių, kuriuos jis nešioja pastoviai. Ji tai pasakė policijos pareigūnams ir kartu su policijos pareigūnais ieškojo D. akinių. Akinius rado ant šaligatvio. Jie buvo sulankstyti. Taip pat ant šaligatvio gulėjo nuplėštas kailiukas nuo D. striukės gobtuvo. Policijos pareigūnai nusivedė D. į tarnybinį automobilį, liepė jai jo nelaukti. Ji sugrįžo namo. Apie 03.00 val. pas ją į namus atvažiavo D.. D. veidas buvo nubrozdintas. Iš D. pusės jokios agresijos nebuvo, jie buvo sutikę gražiuoju išlipti iš automobilio, tik norėjo, kad jiems vairuotojas padėtų įsitikinti, kad pinigai bus grąžinti. Pats vairuotojas buvo nemandagus ir agresyvus, kalbėjo pakeltu tonu. Jai pavyko susisiekti su (duomenys neskelbtini) ir sausio 4 d. jai pinigai buvo grąžinti (el. b. l. 88-90).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra namo prieigos, esančios adresu Antakalnio g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apžiūrėjus nurodytą vietą, matomas pastatas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) Antakalnio g. Matomi grumtynių pėdsakai, ant šaligatvio mėtėsi ant žemės akiniai, taip pat matoma striukės dalis (galimai gaubtuvo), kraujo pėdsakų nepastebėta. Daugiau reikšmingų detalių ar pėdsakų nepastebėta. Apžiūrėjus R. Š. sužalojimus, matomas paraudimas bei patinimas veido srityje, konkrečiai ties kairiu veido skruostu. D. G. nustatytas 1,93 promilės girtumas (el. b. l. 10-13).

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, kurį pateikė nukentėjusysis R. Š.. Vaizdo įrašo viršutiniame dešiniame kampe data 2022 m. sausio 1 d. ir kintamas laikas. Vaizdo įrašo pradžia 01:14:43 val. Filmuojamas šaligatvis ir šalia esanti pagrindinė važiuojamoji gatvės dalis. 01:15 val. gatve važiuoja šviesios spalvos automobilis, kuris sustoja, įjungia avarinius žibintus. 01:15:20 val. automobilis pavažiuoja į priekį ir užsuka, mirksi avariniais žibintais. 01:16:48 val. iš automobilio išlipa galimai vairuotojas, kuris apeina automobilį ir sustoja prie galinių dešinės pusės durelių. Kas vyksta prie automobilio, nesimato dėl tolimo filmavimo. 01:19:29 val. šaligatviu eina du vaikinai ir dvi merginos, kurie pereina gatvę ir nueina prie automobilio. 01:37 val. automobilis išvažiuoja. Vaizdo įrašas pasibaigia 01:38:11 val. (el. b. l. 122-123).

Kitų objektų apžiūros apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo ir garso įrašas, kurį elektroniniu paštu pateikė D. G.. Vaizdo ir garso įrašas įrašytas taksi automobilyje, kurio trukmė yra 1 min. 33 s. Minėtame vaizdo ir garso įraše užfiksuotas konfliktas tarp D. G. ir R. Š., kuris liepė D. G. lipti iš automobilio, nes pastarasis užlipo ant sėdynės. Taip pat konfliktas įvyksta dėl apmokėtos kelionės pinigų grąžinimo (el. b. l. 96-98).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusių pareigūnų mobilia kamera užfiksuotas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „2022_0101_013031_022“, kurio apačioje, kairėje pusėje matomas užrašas: „VLN_PR_60E510 2022/01/01“ ir besikeičiantis laikas. Vaizdo įrašo pradžia 01:31 val., trukmė – 03:07 min. Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai ateina į įvykio vietą. Paklausus, kas atsitiko, mergina paaiškina įvykio aplinkybes: išsikvietė taksi, jiems liepė išlipti dėl to, kad palietė netyčia sėdynę. Sprendė klausimą dėl pinigų grąžinimo ir įvyko susistumdymas. Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „2022_0101_013331_023“ prasideda 01:33 val., trunka 01:03 min. Policijos pareigūnas apžiūri paviršutiniškai D. G. drabužių kišenes, liepia eiti prie tarnybinio automobilio. Mergina prašo policijos pareigūnų pažiūrėti, ar tikrai nėra taksi automobilyje akinių. Policijos pareigūnė klausia merginos, ar kailiukas nuo striukės, gulintis ant žemės, yra jos draugo. Mergina pasilenkia, paima kailiuką ir nuo žemės pakėlė akinius, sakydama, kad rado akinius. Policijos pareigūnė sako merginai eiti prie tarnybinio automobilio. Vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „2022_0101_015343_024“ prasideda 01:53 val., trunka 01:35 min. Policijos tarnybiniame automobilyje sėdi nukentėjusysis. Policijos pareigūnė duoda jam pūsti į alkotesterį (el. b. l. 125-126).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismo baudžiamajame įsakyme išdėstytų įrodymų visuma bei paties kaltinamojo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, sudaro pagrindą išvadai, kad D. G. 2022 m. sausio 1 d. apie 01.00 val., Antakalnio g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsėdus į nukentėjusiojo pavėžėjo R. Š. automobilį ir pavažiavus iki Antakalnio g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kilus žodiniam konfliktui, automobilio vairuotojui R. Š. pasakius, kad toliau neveš ir liepus išlipti iš automobilio, jis tyčia sudavė nukentėjusiajam R. Š. du smūgius dešinės rankos kumščiu į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ši kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiajam surašytas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Nukentėjusysis patvirtino, kad sutinka, jog baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. l. 156). Skundų, prašymų negauta.

Bausmės skyrimo motyvai.

Teismas, skirdamas bausmę D. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta, nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų kvalifikavimui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgtina ir 5 tai, kad kaltinamasis D. G. yra jauno amžiaus, Sodros duomenimis dirbantis pagal individualią veiklą (el. b. l. 92-93), teistas (el. b. l. 42-45), už administracinių nusižengimų padarymą nebaustas (el. b. l. 94-95), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje numatytam šios rūšies bausmės minimumui. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu, atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis R. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 1000 eurų neturtinės žalos priteisimo (el. b. l. 114). R. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis D. G. jo atsiprašė ir atlygino jam turtinę bei neturtinę žalą (el. b. l. 129).

Dėl kardomųjų priemonių.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – kardomąją priemonę panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti trijų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – dviejų mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-44 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3. Vykdydama viešųjų darbų bausmę, probacijos tarnyba turi teisę:

1) kviesti nuteistąjį atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551);

2) neatlygintinai gauti iš valstybės, savivaldybių ir kitų institucijų, įstaigų, organizacijų valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją, reikalingus viešųjų darbų bausmei įvykdyti, arba susipažinti su šia informacija;

3) tvarkyti nuteistųjų asmens duomenis;

4) sudaryti ir nutraukti sutartis su darbdaviais, pas kuriuos atliekama viešųjų darbų bausmė;

5) lankytis viešųjų darbų atlikimo vietose.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.