Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apaugos ir darbo ministerijos (toliau Institucija) atstovei N. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir faktiškai vykdydamas darbdavio funkcijas neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) dirbtų trečiosios šalies pilietis, kuris būtų įdarbintas laikantis norminių teisės aktų nustatytos tvarkos – dirbtų teisėtai. (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas (duomenys neskelbtini) pilietis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeidžiant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytą tvarką, R. K. įdarbintas (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. lapkričio 13 d., neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti šioje įmonėje. R. K. įdarbintas ir dirbo įmonėje nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, tai yra minėtam asmeniui, užsieniečiui įmonė neįgijo Užimtumo tarnybos leidimo dirbti (duomenys neskelbtini), kaip tai numato Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Užsieniečių teisinės padėties įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, ir įdarbino R. K. neturint dokumento suteikiančio teisę dirbti (duomenys neskelbtini), tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytos tvarkos, nesant Migracijos sprendimo pakeisti darbdavį ir darbo funkciją. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. R. K. įdarbintas (duomenys neskelbtini) betonuotoju, su R. K. sudaryta Darbo sutartis Nr. 27, asmuo įdarbintas, pateikus pranešimą Sodrai, darbo užmokestis R. K. išmokėtas už dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 22 d. Tokiais veiksmais A. J., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad trečiųjų šalių pilietis R. K. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) dirbtų legaliai, tuo pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punktą ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo teisme datą ir laiką. Jis į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. 2021 vasario 19 d. rašytame paaiškinime prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta žodinio proceso tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis).

Institucijos atstovė vyriausioji darbo inspektorė N. A. teismo posėdžio metu palaikė savo poziciją pagal teismui pateiktus dokumentus. Nurodė, kad surinkti įrodymai neginčija fakto, jog pažeidimas buvo padarytas. Administracinio nusižengimo tyrimo metu A. J. bendradarbiavo geranoriškai, pažeidimą pripažino ir gailėjosi. Prašo patraukti A. J. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Tai, kad A. J. padarė administracinį nusižengimą patvirtina byloje surinkti ir ištirti bylos duomenys:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei A. J. paaiškinimas, kad su nustatytu nusižengimu sutinka ir dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 1-2).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu rašytiniame 2021 m. vasario 19 d. paaiškinime A. J. nurodė, kad įdarbinant R. K. jam trūko informacijos apie užsieniečių įdarbinimą, tai nebuvo daroma sąmoningai. Ateityje domėsis ir elgsis pagal nustatytą tvarką. Su šiuo pažeidimu sutiko, nuoširdžiai gailėjosi ir prašė skirti kuo mažesnę baudą (b. l. 13).

Administracinio nusižengimo tyrimo metu rašytiniame 2021 m. vasario 12 d. paaiškinime A. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pagal darbo skelbimą kaip ieškantis darbo. Paklausus, kokiu pagrindu jis Lietuvoje ir kokius dokumentus jis turi, atsakė, jog jis dirbo pas kitą darbdavį, tačiau nesuderinus darbo sąlygų iš tos įmonės išėjo. Savo ruožtu perspėjo jį, jog per 14 dienų savo turimą laikinąjį leidimą dirbti ir gyventi jis turi susitvarkyti, kad leidimas pradėtų galioti (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pradėjus įdarbinimo procesą Sodros sistemoje neparodė, jog R. K. yra įdarbintas dar ir kitoje kompanijoje. Kai tik sužinojo apie šį įvykį, nedelsiant R. K. atleido iš darbo. Paklausus, kodėl nesusitvarkė dokumentų, jo atsakymas buvo toks, jog dėl karantino negalėjo visur laiku patekti. Jų žiniomis R. K. šiuo metu yra išvykęs į savo gimtąją šalį. Dėl susidariusios situacijos apgailestauja, kadangi yra nesenai pradėję veiklą ir yra dar visai nedidele įmonė, todėl bet kokie neigiami aspektai šiuo ir taip nelengvu laikotarpiu jų tolimesnę veiklą gali sustabdyti (b. l. 14).

2021 m. kovo 10 d. teisme gauti rašytiniai A. J. paaiškinimai. A. J. savo kaltės neneigia, nurodė, kad įdarbindamas R. K. ir pasitikėdamas, jog darbuotojas pagal teisės aktų reikalavimus yra susitvarkęs visus reikiamus dokumentus jis, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, sąžiningai suklydo, nes buvo įsitikinęs kad darbuotojas (duomenys neskelbtini) dirba legaliai, turėdamas visus reikiamus leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir dirbti bendrovėje, tačiau vos tik paaiškėjo, kad R. K. užsieniečio leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas darbo kitoje įmonėje pagrindu, o R. K. nėra kreipęsis į atsakingas institucijas dėl leidimo pakeisti darbdavį ir įsidarbinti (duomenys neskelbtini), A. J. darbuotoją nedelsiant, tai yra 2021 m. sausio 22 d., atleido. Darbo užmokestis R. K. išmokėtas už visą (duomenys neskelbtini) dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 22 d. Įdarbinant darbuotoją nebuvo siekta jokios materialios naudos, tai yra (duomenys neskelbtini) jo kaip direktoriaus veiksmuose nebuvo jokios tyčios nelegaliai įdarbinti asmenį. Šias aplinkybes neabejotinai patvirtina tai, kad su R. K. buvo sudaryta darbo sutartis, apie įdarbinimą raštu pranešta Sodros teritorinei įstaigai, taip pat darbuotojui mokėtas darbo užmokestis bei mokesčiai valstybei už visą darbuotojo išdirbtą laikotarpį. Tai patvirtina, jog įdarbinant darbuotoją nebuvo tyčios nelegaliai įdarbinti ar išvengti mokesčių. Priešingai padarytas administracinis nusižengimas labiau atsitiktinio pobūdžio. Kitaip tariant nusižengimas yra padarytas ne tyčine, o neatsargia kaltės forma. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad dėl šio administracinio nusižengimo padarymo neatsirado kokių nors neigiamų pasekmių ir žalos ar jos grėsmės. Dėl visame pasaulyje susidariusios Covid-19 pandemijos situacijos, jo atstovaujama įmonė (duomenys neskelbtini) jau patiria nemenką žalą. Dėl šios priežasties, bet kokių sankcijų pritaikymas tiek (duomenys neskelbtini) direktoriui, tiek pačiai įmonei, (duomenys neskelbtini) kaip nedidelei, visai neseniai pradėjusiai vykdyti veiklą įmonei, gali sukelti ypatingai dideles pasekmes, dėl kurių (duomenys neskelbtini) gali patirti neadekvačią žalą ir būti priversta sustabdyti įmonės veiklą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo teismo neskirti jam administracinės atsakomybės numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

VSDFV informacinės sistemos duomenimis R. K. yra saistomas darbo santykiais su (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-11).

VSDFV informacinės sistemos duomenimis A. J. yra saistomas darbo santykiais su (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. kovo 14 d. iki šiol (b. l. 12).

Nelegalaus darbo tyrimo 2021 m. vasario 18 d. akte užfiksuota, kad vykdant Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus 2021 m. vasario 2 d. pavedimą Nr. 186, įvertinus dokumentus, susijusius su (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), trečiųjų šalių piliečio įdarbinimu, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad įmonėje buvo įdarbintas trečiosios šalies pilietis, pažeidžiant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytą tvarką, tai yra, (duomenys neskelbtini) pilietis R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), įdarbintas (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m. lapkričio 13 d., turėdamas kitos įmonės tarpininkavimu išduotą leidimą, 2020 m. gegužės 25 d. priimtas Migracijos tarnybos sprendimas išduoti R. K. leidimą gyventi, pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tarpininkaujant (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), dirbti plytų mūrininku. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. R. K. įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini) – betonuotoju. Su R. K. sudaryta darbo sutartis Nr. 27, asmuo įdarbintas, pateikus pranešimą Sodrai, darbo užmokestis R. K. išmokėtas už dirbtą laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 22 d. R. K. įdarbintas ir dirbo įmonėje betonuotoju nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, tai yra minėtam asmeniui, užsieniečiui įmonė neįgijo Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, kaip tai numato Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos, ir įdarbino R. K. neturint dokumento suteikiančio teisę dirbti (duomenys neskelbtini), tuo nesilaikant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytos tvarkos, nesant Migracijos sprendimo pakeisti darbdavį ir darbo funkciją (b. l. 5-6).

Tai, kad R. K. dirbo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 22 d. taip pat įrodo sudaryta darbo sutartis (b. l. 19), darbdavio pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b. l. 20-22), priskaičiuotas ir mokėtas darbo užmokestis (b. l. 23-30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad A. J. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos: 1. fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Užsieniečių įdarbinimą Lietuvoje reglamentuojantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymas numato, kad Lietuvoje ketinantis dirbti užsienietis privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus, o 64 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti.

Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad R. K. dirbo (duomenys neskelbtini) naudai laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) įdarbino R. K. neturint dokumento suteikiančio teisę dirbti (duomenys neskelbtini), tuo nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 2 dalies nuostatose nustatytos tvarkos, nesant Migracijos sprendimo pakeisti darbdavį ir darbo funkciją. Nuo 2020 m. lapkričio 13 d. R. K. įdarbintas (duomenys neskelbtini) betonuotoju. A. J., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad (duomenys neskelbtini) pilietis R. K. laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki 2021 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) dirbtų legaliai, tuo pažeidė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 punktą ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas, daro išvadą, kad R. K. dirbo nelegalų darbą, todėl faktiniam darbdaviui (duomenys neskelbtini) direktoriui A. J., kuris privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi užsieniečių įdarbinimo tvarkos taisyklių, užtikrinti, kad darbuotojo darbas būtų legalus, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Teismas daro išvadą, kad A. J. padarytas nusižengimas yra labiau formalaus pobūdžio, padarytas ne piktybiškai ar aplaidžiai siekiant pažeisti įstatymų keliamus reikalavimus, tačiau atsižvelgtina, kad toks administracinėn atsakomybėn traukiamo A. J. elgesys yra priešingo teisei pasekmė.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Skirdamas nuobaudą A. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. J. neužtikrino, kad R. K. darbas (duomenys neskelbtini) būtų legalus. A. J. su nusižengimu sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi, ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), byloje jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Praeityje už analogiškus nusižengimus nebuvo baustas, tačiau baustas už kitus nusižengimus, baudos sumokėtos.

Pažymėtina ir tai, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir A. J. už nusižengimą skirti mažesnę baudą nei sankcijose numatytos minimalios ribos. Kaip minėta A. J. padarytas nusižengimas yra formalaus pobūdžio, padarytas nusižengimas nesukėlė sunkių pasekmių, žala valstybei nebuvo padaryta. Teismo nuomone, net ir minimalios baudos, numatytos ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje, skyrimas A. J. būtų per griežta nuobauda už jo padarytą nusižengimą bei prieštarautų teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, gali būti pasiekti ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Teismas įvertinęs visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą administracinėn atsakomybėn traukiamam A. J. skirtina mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta bauda. Teismo vertinimu būtent tokio dydžio bauda atitiks administracinės atsakomybės paskirtį, bus teisinga ir proporcinga įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi,

nutaria:

A. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.