Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2016 m. balandžio 9 d. pirminė kreditorė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ ir atsakovas A. M. sudarė kredito sutartį Nr. 16-032631-GV, pagal kurią pirminė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, mokant pastovias mėnesio įmokas bei kitas pagal sutartį mokėtinas sumas. Tačiau prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nesilaikė, todėl sutartis 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nutraukta ir atsakovas liko skolingas pirminei kreditorei 1602,91 Eur negrąžinto kredito.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1, 2 dalis, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. 2018 m. spalio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pirminė kreditorė AB „Swedbank“ perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą kreditorei PlusPlus Baltic OU, Lietuvoje veikiančiai per PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialą, kuri 2018 m. spalio 24 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei PlusPlus Capital AS. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, tačiau atsakovas nei vienai kreditorei negrąžino 1602,91 Eur pradelsto negrąžinto vartojimo kredito ir liko skolingas esamai kreditorei PlusPlus Capital AS 1602,91 Eur negrąžintą vartojimo kreditą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove.

Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1602,91 Eur negrąžinto kredito, tenkintinas.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjus pagal sutartį mokėtinų sumų, mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 60,91 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020-02-07 iki 2020-04-23 (76 dienos), suma.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 221,74 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. balandžio 23 d., bei 17,00 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1602,91 Eur negrąžintos kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 23 d. iki visiško kredito gražinimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, išaiškino, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuluojamą praktiką, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 137,00 Eur pelno palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 31 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2019 m. gruodžio 31 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimas dėl 84,74 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2020 m. gegužės 23 d. ir 17,00 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 1602,91 Eur sumos nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 23 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1800,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 95,51 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovei priteistina 40,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,04 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,04 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės PlusPlus Capital AS, į. k. 11919806, naudai 1602,91 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus du eurus 91 ct) negrąžintą vartojimo kreditą, 137,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 00 ct) palūkanas, 60,91 Eur (šešiasdešimt eurų 91 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 1800,82 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 40,11 Eur (keturiasdešimt eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,04 Eur (penkis eurus 04 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.