Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-29 · Administracinė byla Nr. AS-525-372-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-29
Bylos Nr.
AS-525-372-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Pareiškėjas
B. S.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. AS525 – 372/2009Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. gegužės 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. S. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas B. S. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. A2-19 paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą; panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. A2-21 paskirtą drausminę nuobaudą – griežtą papeikimą. Taip pat prašė laikinai iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdyti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2009 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. A2-19 ir 2009 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. A2-21 galiojimą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymo nepatenkino ir nepaskyrė reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nurodė, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkintinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnį, nes pareiškėjas nenurodė motyvų, kurių pagrindu turėtų būti paskirta reikalavimo užtikrinimo priemonė. Taip pat padarė išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymui neturės įtakos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepaskyrimas.

II.

Pareiškėjas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį; prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo išspręsti iš esmės ir pritaikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę; pakeisti nutarties dalį, kuria atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius pakeistas į Palangos miesto savivaldybės administraciją ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių Valerijų Kuznecovą pripažinti tinkamu atsakovu šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismo nutartis prieštaringa, nes teismas, konstatavęs, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra be motyvų, ėmėsi prašymą spręsti iš esmės ir padarė išvadą, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikymas neturės įtakos teismo sprendimo įvykdymui.

2. Nesustabdžius skundžiamų aktų galiojimo, galima kita tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo, be to, užsitęstų tolimesnis teisminis ginčas, ateityje pareiškėjas turėtų inicijuoti naujus ginčus administracine tvarka, o tai būtų susiję su papildomomis išlaidomis.

3. Teismas, nuspręsdamas, jog tinkamas atsakovas byloje yra Palangos miesto savivaldybės administracija, netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą, nes nutartyje iš viso nenurodė jokių minėto įstatymo normų. Pažymi, jog būtent Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius paskyrė jam tarnybines nuobaudas, minėtame įstatyme nenumatyta kolektyvinė atsakomybė, o direktorius pats atsako asmeniškai už savo įsakymų neteisėtumą. Atsižvelgia į ABTĮ 54 straipsnį ir nurodo, kad jis nesutinka su atsakovo pakeitimu.

4. Teismas pažeidė ABTĮ 37 straipsnį, nes nenurodė, jog teismo nutartis dėl atsakovo pakeitimo yra skundžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t.y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas sustabdyti ginčijamų aktų galiojimą, prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nepagrindė iš viso jokiais motyvais. Todėl, nors tam tikrus motyvus pareiškėjas pateikė apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir pritaikyti jo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Konstatuotina, jog, pareiškėjui nemotyvavus savo prašymo, teismas pagrįstai jo netenkino, todėl nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, paliktina nepakeista.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.), todėl tokia teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą, pateikiant motyvuotą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas pakeitė atsakovą, nurodydamas, jog tinkamu atsakovu laikytina Palangos miesto savivaldybės administracija, o ne administracijos direktorius. Tokia išvada priimta vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi ir 54 straipsniu. Pastarosios normos nustato, kad galutinai dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu klausimas bus sprendžiamas teismo posėdžio metu. Konstatuotina, kad pareiškėjas visus savo argumentus, kuriais jis nesutinka su atsakovo pakeitimu, galės pateikti pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame bus galutinai sprendžiamas atsakovo tinkamumo klausimas. Dėl to konstatuotina, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Kita vertus pažymėtina, kad administraciniame procese atskirasis skundas gali būti tik ABTĮ nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolimesnei bylos eigai (ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis). ABTĮ nenumato galimybės teikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria yra keičiamas atsakovas, taip pat tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolimesnei bylos eigai, todėl konstatuotina, kad teismo nutartis, kuria keičiamas atsakovas administracinėje byloje, atskiruoju skundu nėra skundžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. S. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė - Maculevičienė