- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- e2S-200-430/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo bankrutavusios A. K. firmos „R.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios A. K. firmos „R.“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutavusi A. K. firmos „R.“ pareiškė ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo. Teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 26 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-44846-808/2017 atsisakė priimti bankrutavusios įmonės ieškinį dėl skolos priteisimo.
Nutartyje teismas nurodė, kad ieškinį atsisakytina priimti, kadangi jis neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pagal Civilinio proceso kodekso 29 straipsnį ieškinys turi būti pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau remiantis Gyventojų registro tarnybos pateikta informacija, atsakovas A. K. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas nepridėjo rašytinio šalių susitarimo ginčą perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ir išaiškino ieškovui teisę kreiptis su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 str. 3 d. nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Paminėtos ĮBĮ nuostatos yra specialios CPK nuostatų atžvilgiu, todėl ieškinys yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-44846-808/2017 naikintina.
Apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-26 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-44846-808/2017, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo bankrutavusios A. K. firmos „R.“ ieškinį priimti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo – bankrutavusios įmonės ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo.
CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų tinkamai įgyvendinta (CPK 2 str.), t. y. teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar objektyviai egzistuoja asmens teisės kreiptis į teismą prielaidos ir tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos, tarp kurių - ar ieškinys (pareiškimas) teismingas tam teismui.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą, o nustatytų procesinių normų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.
Pagrindinis argumentas, kuriuo remiasi apeliantas - Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą, o Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos yra specialios CPK nuostatų atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant teismingumo klausimą taikytina speciali norma, t. y. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata numatanti, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Minėtoje nuostatoje yra nustatytas teritorinis bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams pareikštų reikalavimų teismingumas pagal ieškovės buveinės vietą, kuri nagrinėjamu atveju yra Vilniaus mieste. Įmonių bankroto įstatymo nuostatos yra specialiosios (lex specialis) CPK 29 straipsnio, nustatančių bendrą teismingumo taisyklę, kai ieškinys reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, atžvilgiu.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, išaiškindamas teisę kreiptis į atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos apylinkės teismą ir netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto teismui.
Pažymėtina ir tai, kad CPK 29 straipsnyje numatyta, jog ieškiniai teismui reiškiami pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o ne pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, kaip skundžiamoje nutartyje nepagrįstai buvo nurodęs pirmos instancijos teismas. Pagal kasacinio teismo praktiką ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškinio priėmimo klausimas buvo išspręstas netinkamai pritaikant procesines teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Ieškinio priėmimo klausimas neišsprendžiamas, kaip to, vadovaujantis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, prašė apeliantas, o ieškinio priėmimo išsprendimas perduodamas pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, vertinami ir kiti reikalavimai ieškiniui, dėl kurių pirmos instancijos teismas nepasisakė (CPK 135 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-44846-808/2017 panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo.